Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Gydytojų Sachara: žmonėms paslaugos tampa nepasiekiamos 

2018 lapkričio 14 d. 09:29
Į aptarnaujamą apylinkę gydytojas nuvažiuoja galbūt 1 ar 2 kartus per savaitę. /
Į aptarnaujamą apylinkę gydytojas nuvažiuoja galbūt 1 ar 2 kartus per savaitę. /
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Medikų ir pacientų organizacijos perspėja, kad vis didesnei daliai žmonių tampa nepasiekiamos medikų – ypač reikalingų šeimos gydytojų, pediatrų ir psichiatrų – paslaugos.

Nors Lietuvoje egzistuoja ištisos teritorijos, kur nėra gydytojų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir sveikatos sistemos pertvarką ginantys politikai atkerta, kad medikų ir pacientų organizacijos tai akcentuodamos tik stengiasi politikuoti.

„Mūsų šalyje, kur savižudybių rizika yra viena didžiausių Europoje, susidarė totalus specialistų deficitas.“

Tragedijos link

Vilniaus universiteto profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus teigimu, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas Lietuvoje kasmet vis menksta, tai tampa viena opiausių sveikatos apsaugos sistemos problemų. Tačiau priemonių šiai bėdai spręsti nesiimama. „Sveikatos priežiūros prieinamumas yra tragiškas. Higienos instituto duomenys rodo, kad 177 seniūnijose nėra šeimos gydytojų, 88 seniūnijose – psichiatrų. Šalyje, kur savižudybių rizika yra viena didžiausių Europoje, susidarė totalus specialistų deficitas“, – pabrėžė V. Kasiulevičius.

Pavyzdžiui, Kupiškio rajono, Lietuvoje garsėjančio savižudybių skaičiumi, savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centre šiuo metu sulaukti psichologo pagalbos beveik neįmanoma. Tai „Lietuvos žinioms“ patvirtino ir šios įstaigos direktorė Dovilė Kulbokienė. „Mūsų įstaigai medikų labai trūksta. Itin reikia ir psichologo, nes dirbusios specialistės išėjo auginti vaikų, tad etatai laisvi tik laikinai, o į tokią vietą surasti kitą darbuotoją yra nepaprastai sunku. Be to, jau kuris laikas ieškome, bet nerandame ir psichiatro“, – teigė Kupiškio rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė.

Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Regina Sokolovič „Lietuvos žinioms“ taip pat patvirtino, kad gydytojų trūksta. „Taip, mums šiuo metu iš tiesų trūksta šeimos gydytojų, taip pat psichiatro, vaikų psichologo, kardiologo, endokrinologo, oftalmologo, neurologo bei kitų specialybių gydytojų“, – vardijo ji. Anot savivaldybės valdininkės, nemaža gydytojų dalis – ne Šalčininkų gyventojai, gydyti žmonių jie atvyksta iš sostinės.

Medikų labai trūksta

Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas Julius Kalibatas rėžė, kad dabartinė Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos padėtis yra tragiška. „Nuolat sulaukiu skambučių iš rajonų. Ligoninių ar poliklinikų direktoriai, vyriausieji gydytojai klausia, gal kas nors iš asociacijos narių norėtų važiuoti pas juos dirbti. Paprastai suteikiamas ir butas, ir gera alga, tačiau norinčių ten dirbti neatsiranda“, – teigė J. Kalibatas. Anot jo, ir pačiame Vilniaus mieste bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų trūksta, todėl medikams tenka didžiuliai darbo krūviai – kai kuriems jų per dieną tenka priimti po 30–40 pacientų.

J. Kalibato žodžiais, kai tokia situacija, medicinos personalas balansuoja ant išsekimo ribos – neaišku, kada patiems medikams prireiks kolegų pagalbos. Be to, net ir nesitikima, kad situacija greitai pagerės, nes, kaip žinoma, nemažai gydytojų iš Lietuvos išvažiuoja dirbti į užsienio šalis, kuriose jie priimami išskėstomis rankomis. „Netekame didelės dalies gydytojų, o to, kiek jų parengia aukštosios mokyklos, ir dabar neužtenka, ir ateityje neužteks. Be to, labai daug Lietuvos gydytojų jau dabar yra pensinio amžiaus arba arti jo. Todėl greitai nebus kas teikia sveikatos priežiūros paslaugas“, – tvirtino J. Kalibatas.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Kenčia ligoniai

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė pabrėžė, kad pacientai kenčia ne tik dėl to, kad labai daug medikų išvažiuoja iš Lietuvos, bet ir dėl neapgalvotai vykdomos sveikatos priežiūros sistemos pertvarkos. „Jau kuris laikas girdime kalbas, kad dalis rajonų ligoninių taps slaugos ligoninėmis. Žinodami tokią perspektyvą gydytojai, medicinos personalas, ypač jaunesni, išvažiuoja nelaukdami, kol prasidės pertvarka. Todėl pacientams vis sunkiau patekti pas specialistus, – kalbėjo V. Augustinienė. – Aiškinama, kad norima sudaryti galimybes kiekvienam pacientui patekti į Kauno ar Santaros klinikas.

Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas Julius Kalibatas rėžė, kad dabartinė Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos padėtis yra tragiška.

Bet jau ir dabar ligoninių ar poliklinikų vadovai yra priversti patys skambinėti į klinikas ir prašyti, kad šių specialistai priimtų pačius sunkiausius ligonius. O jei besikreipiančiųjų vis daugės, nes sumažės rajoninių ligoninių, kiek laiko teks laukti priėmimo pas specialistą klinikose?“ – retoriškai klausė V. Augustinienė. Ji priminė, kad jau dabar norint patekti pas trečiojo lygio specialistą dažnai tenka laukti iki 3 mėnesių.

V. Augustinienei sunkiai suvokiama ir kita SAM propaguojama idėja, kad specialistai turėtų konsultuoti ne pačius ligonius, o juos gydančius bendrosios praktikos (šeimos) gydytojus. „Jei, pavyzdžiui, man reikia kardiologo pagalbos, kaip jis, nematęs manęs, konsultuos mano šeimos gydytoją? Tai visai nesuvokiama“, – piktinosi Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė.

Vytautas Kasiulevičius: „Jei vaikas gimė ne mieste, tikimybė, kad jis gali mirti, – keliskart didesnė." Romo Jurgaičio nuotrauka
Vytautas Kasiulevičius: „Jei vaikas gimė ne mieste, tikimybė, kad jis gali mirti, – keliskart didesnė." Romo Jurgaičio nuotrauka

Situacija tik blogėja

Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) narys, konservatorius Antanas Matulas „Lietuvos žinioms“ pripažino, kad dabartinė sveikatos apsaugos sistemos padėtis tampa galvos skausmu ne tik medikams, pacientams, bet ir politikams. „Apie tai, kad sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas blogėja, kalbu jau trejus ketverius metus“, – tvirtino jis. Anot politiko, pastaruosius dvejus metus situacijos blogėjimas įgavo tik dar didesnį pagreitį – labai didėja paslaugų prieinamumo skirtumai tarp miesto ir kaimo gyventojų.

Antanas Matulas „Lietuvos žinioms“ pripažino, kad dabartinė sveikatos apsaugos sistemos padėtis tampa galvos skausmu ne tik medikams, pacientams, bet ir politikams.

Į tai, kalbėdamas Lietuvos socialdemokratų partijos organizuotame Socialdemokratinės vizijos Lietuvai svarstyme, atkreipė dėmesį ir prof. V. Kasiulevičius. Jis akcentavo, kad kūdikio mirties tikimybė kai kuriuose rajonuose gali būti ir keliskart didesnė nei Vilniuje. „Jei vaikas gimė ne mieste, tikimybė, kad jis gali mirti, – keliskart didesnė“, – tvirtino medikas.

„Šalies rajonuose iš tiesų katastrofiškai trūksta gydytojų. Kai kur vienas šeimos gydytojas aptarnauja 2–3 seniūnijas, nes daugiau nėra kam to daryti. O tai reiškia, kad į aptarnaujamą apylinkę gydytojas nuvažiuoja galbūt 1 ar 2 kartus per savaitę. Tuo metu užsienio šalyse gydytojai kaip tik skatinami dirbti kaimo vietovėse – jiems už tai mokami priedai“, – priminė A. Matulas.

Anot parlamentaro, prastėja ir regionų medicinos įstaigų teikiamos paslaugos, nes joms uždrausta pirkti brangią įrangą, sumažintas finansavimas. Be to, dauguma Europos Sąjungos programų lėšų tenka didžiosioms šalies klinikoms. Sumažėjo ir Valstybės investicijų programos (VIP) lėšų, skirtų rajonų ligoninėms, poliklinikoms. Tam šiemet buvo skirta per 19 mln. eurų, o kitų metų biudžete VIP numatyta tik 14,2 mln. eurų (iš jų rajonų ligoninėms ir poliklinikoms gali tekti tik 870 tūkst. eurų).

Antanas Matulas: "Pastaruosius dvejus metus labai didėja paslaugų prieinamumo skirtumai tarp miesto ir kaimo gyventojų." Alinos Ožič nuotrauka
Antanas Matulas: "Pastaruosius dvejus metus labai didėja paslaugų prieinamumo skirtumai tarp miesto ir kaimo gyventojų." Alinos Ožič nuotrauka

Lėšų daugėja, medikų nemažėja?

Lietuva sveikatos apsaugai skiria 6,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o ES valstybės – vidutiniškai 10 procentų. Pripažindamas, kad galima ilgai diskutuoti, kiek BVP iš tiesų reikėtų skirti sveikatos priežiūros sistemai finansuoti, prof. V. Kasiulevičius atkreipė dėmesį ir į detalę, kad, pavyzdžiui, metinė valstybės biudžeto privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka, mokama už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį, yra tris kartus mažesnė už vidutinę metinę vieno dirbančio asmens PSD įmoką. Ir toliau PSD įmokų lėšomis apmokamos fondui priskirtos valstybės funkcijos, nors įstatymo numatytas jų finansavimo šaltinis – valstybės biudžeto lėšos. „Šiemet pagaliau pirmą kartą suskaičiuota, kad valstybės perduotoms funkcijoms reikia 150 mln. eurų. Tačiau žinote, kam jos užkrautos? PSD biudžetui. Finansuojama ne iš valstybės biudžeto. Kaip viską padaryti be pinigų – neįsivaizduoju. Nekalbu apie medikų atlyginimus, tai – išvestinis dalykas. Jeigu per 90 proc. lėšų pirminės sveikatos priežiūros srityje išleidžiama atlyginimams, tai akivaizdu – geros sveikatos priežiūros negalima tikėtis“, – reziumavo medikas.

Tačiau SAM „Lietuvos žinioms“ pateiktame komentare teigiama, kad PSD biudžetas didėja kasmet.

Tačiau SAM „Lietuvos žinioms“ pateiktame komentare teigiama, kad PSD biudžetas didėja kasmet. Kitų metų biudžete tam numatyta 296 mln. eurų daugiau nei šiemet. Valstybės įmoka už vieną valstybės lėšomis PSD draudžiamą asmenį taip pat kasmet auga: pernai įmoka buvo 283,3 euro, šiemet – 321,4 euro, o 2019 metais planuojama skirti 373,1 euro. „Tad atotrūkis tarp metinės valstybės įmokos už vieną draudžiamąjį asmenį ir vidutinės vieno dirbančio asmens PSD įmokos mažėja“, – teigiama komentare.

SAM teigimu, ir medikų trūkumas – tik kalbos. Esą nors šalyje mažėja gyventojų, medikų skaičius išlieka pastovus. Be to, nuolat plečiamas ir priėmimas į rezidentūros studijas. O siekdama mažinti specialistų trūkumą regionuose, ministerija inicijavo projektą, kuriame dalyvaujančių gydytojų rezidentų studijos apmokamos Europos Sąjungos (80 proc.) ir savivaldybių (20 proc.) lėšomis. Už jas jauni gydytojai gydymo įstaigose privalės atidirbti nuo 2 iki 4 metų.

Žinodami, kad dalis rajonų ligoninių taps slaugos ligoninėmis, gydytojai, medicinos personalas, ypač jaunesni, išvažiuoja nelaukdami, kol įvyks pertvarka.. Alinos Ožič nuotrauka
Žinodami, kad dalis rajonų ligoninių taps slaugos ligoninėmis, gydytojai, medicinos personalas, ypač jaunesni, išvažiuoja nelaukdami, kol įvyks pertvarka.. Alinos Ožič nuotrauka

Bėdų nemato

Seimo SRK pirmininkė „valstietė“ Asta Kubilienė taip pat tikino, kad Lietuvoje tikrai nėra taip blogai, kaip situaciją piešia kai kurie medikai ar politikai. „Iš tiesų, galėčiau sutikti su priekaištais, kad valstybė už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį moka mažiau, nei vidutiniškai sumoka dirbantis žmogus. Visa kita – tik politikavimas“, – tvirtino parlamentarė. Pasak jos, į situaciją sveikatos apsaugos sistemoje reikėtų žvelgti naujoviškai ir nereikalauti vien duoti pinigų, nes net ir skyrus papildomą finansavimą situacija vargu ar pasikeistų. Esą tai būtų lyg vandens pylimas į kiaurą rėtį.

A. Kubilienės nuomone, kur kas svarbesnis geros vadybos principų įdiegimas sveikatos apsaugos sistemoje. Parlamentarė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje yra nemažai sveikatos priežiūros įstaigų, kurios sėkmingai sureguliuoja pacientų srautus, jose nesusidaro eilių pas specialistus, tačiau yra ir priešingų pavyzdžių. Parlamentarė aiškino, kad pastaraisiais metais vis daugiau įstaigų stengiasi diegti įvairias vadybos sistemas, didinančias darbo efektyvumą, ir tai esą pasitvirtina. Seimo SRK pirmininkė skubėjo vardyti sveikatos priežiūros sistemos laimėjimus: pagaliau pasistūmėta diegiant elektroninę sveikatos sistemą, kitąmet turėtų pradėti veikti bendra registracijos pas gydytojus sistema, numatoma pradėti taikyti nuotolinį gydytojų konsultavimą.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"