Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Bedančių karta: kodėl situacija vis dar prasta? 

MODESTA KUPRIJEVSKAITĖ  www.lsveikata.lt
2018 rugsėjo 17 d. 12:27

Jeigu Skandinavijoje sugedęs vaiko dantis – retenybė, pas mus sunku rasti vaiką, turintį visus sveikus dantis, pripažįsta odontologai. Jie įsitikinę, kad pastebimų pokyčių tikėtis galime tik tuomet, jeigu dėmesio ir lėšų skirsime ne tik gydymui, bet ir tėvų mokymui bei struktūriniams sveikatos apsaugos sistemos pokyčiams.

Gėdinga statistika

Lietuvos Respublikos odontologų rūmų Tarybos pirmininko pavaduotoja doc. dr. Vilma Brukienė pasakoja, kad kova su vaikų burnos ertmės problemomis prasideda jau nuo pat pirmųjų dantų išdygimo. „Labiausiai paplitęs yra ėduonis ir jo komplikacijos. Dėl vaikų dantų ėduonies gydymo kreipiasi net mamos su kūdikiais iki vienerių metų amžiaus“, – sako gydytoja

Vertinant burnos sveikatos rodiklius, Lietuvos ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai smarkiai atsilieka nuo bendraamžių, gyvenančių kitose Europos šalyse. „Lietuvoje ėduonies neturi tik maždaug dešimt penkiolika procentų vaikų, o, pavyzdžiui, Skandinavijoje – atvirkščiai: tik toks procentas turi. Kai tose šalyse sugedęs dantis yra retenybė, pas tokių vaikų absoliuti dauguma“, – teigia V.Brukienė.

Tiki mitais

Vaikų iki 18 metų dantų priežiūra ir gydymas papildomai nekainuoja, nes šias paslaugas apmoka ligonių kasos. Valstybės lėšomis taip pat apmokamas ir krūminių dantų dengimas silantais bei kasmetinė darželinukų ir mokyklinukų odontologinė patikra. Tačiau V.Brukienė mano, kad to nepakanka. „Silantai ar kitos pavienės priemonės negali išspręsti tokios didelės, kompleksiškos problemos. Tai – tik maža priemonių dalis. Pastebime, kad silantų programa nėra labai populiari. Gali būti, jog kaltas tarp tėvų sklandantis mitas, esą silantai ne tik nesaugo vaikų dantų, bet ir juos sugadina.

Tėvai kartais turi ir kitų įsitikinimų, pavyzdžiui, kad nereikia gydyti pieninių dantų. Tačiau jeigu jie negydomi, gali formuotis komplikacijos. Kodėl šiandien tiek daug žmonių, turinčių netaisyklingą sąkandį? Nes, vadovaujantis šiuo mitu, į gydytojus kreipiamasi tik labai vėlai, kai sugedusių pieninių dantų nebeįmanoma išgydyti, o belieka tik išrauti. Reikia įsidėmėti, kad delsiant gydyti vaiko dantis, pavojus iškyla ne tik jiems, bet ir bendrai sveikatai“, perspėja V.Brukienė.

L.S. skaičius 10–15 – tiek proc. Lietuvos vaikų turi ėduonies nepažeistus dantis. Skandinavijoje gi toks procentas vaikų turi pažeistus dantis.

Kalta valstybė ar tėvai?

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

V.Brukienė pažymi, kad būtina ieškoti būdų, kaip tėvams suteikti reikiamos informacijos apie vaikų dantų priežiūrą. „Kaip posovietinė šalis, mes vis dar laikomės nuomonės, kad už mūsų ir mūsų vaikų sveikatą atsakingi ne mes patys, o valstybė. Vaikas iki septynerių aštuonerių metų amžiaus pats negali taisyklingai išsivalyti dantų ir tai atlikti turi tėvai. Deja, mažai gimdytojų tai daro arba daro netaisyklingai. Galbūt jiems pritrūksta laiko ar noro?

Siekiant pagerėjimo, pirmiausia reikia edukuoti tėvus. Vienas pavyzdžių – Odontologų rūmų ir Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotas projektas „Sveikos šypsenos pažadas“. Šia iniciatyva siekiama ugdyti ne tik tinkamus vaikų burnos ertmės higienos įpročius, bet ir suteikti svarbiausią informaciją tėveliams“, – pasakoja V.Brukienė.

Reikalingi struktūros pokyčiai

V.Brukienė taip pat pabrėžia, kad situaciją pagerinti padėtų ir struktūriniai sveikatos apsaugos sistemos pokyčiai. „Odontologų rūmai siekia, kad ugdymo įstaigose atsirastų burnos higienos specialistai. Jie kiekvienais metais aplankytų klases, papasakotų vaikams apie dantų priežiūrą ir primintų esmines taisykles, nes tam, kad vaikai išsiugdytų įgūdį, neužtenka vienkartinio paaiškinimo. Be to, šie specialistai galėtų atlikti išsamesnę vaikų dantų būklės analizę. Dabar mes turime vaikų sveikatos pažymas, kuriose yra ir informacija apie burnos sveikatą. Tačiau ten tiesiog surašomi skaičiai, kurie taip ir lieka tik statistiniais duomenimis.

Jeigu burnos higienos specialistas matytų, kad pažeistų vaiko dantų skaičius kasmet didėja, jis galėtų susisiekti su tėvais, išsiaiškinti priežastis. Jeigu yra matoma, kad pažeistų vaiko dantų skaičius kasmet didėja, yra signalas, kad šeimoje juo nesirūpinama. Užsienio šalyse vaikų dantų nepriežiūra yra traktuojama kaip viena smurto ir vaiko nepriežiūros rūšių ir toks atvejis perduodamas vaiko teisių specialistui. Kiekvienas vaikas turi teisę nekentėti skausmo ir turėti sveikus, sutvarkytus dantis“, – įsitikinusi V.Brukienė.

Komentaras

Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos vyriausioji gydytoja prof. Alina Pūrienė:

– Mes, odontologinės sveikatos priežiūros organizatoriai ir teikėjai, jau daugelį metų niekaip nesugebame suformuoti tinkamo tėvų požiūrio į vaikų dantų priežiūrą. Tėvai neišmoksta taisyklingai prižiūrėti vaikų dantų ir tai virsta visų mūsų, kaip mokesčių mokėtojų, problema. Neprižiūrėtus vaikų dantis mes gydome kasdien. Piktinuosi tėvų neveikimu ir galvoju, kad vaikų gydymas turi būti nemokamas, bet tėvų atsakomybė taip pat turi būti.

Dažnai kyla klausimas, kaip mama ir tėtis sugebėjo taip apleisti vaiko dantis. Šis atvedamas į kliniką ne atsiradus pirmai skylutei dantyje, o su įsisenėjusiomis daugybės dantų problemomis. Jeigu tėvai atvestų vaikus laiku, gydytojas paaiškintų, kaip prižiūrėti dantis ir sudėtingų, nemalonių ir brangiai valstybei kainuojančių gydymų galima būtų išvengti. Tėvai visuomet sako, kad dantys buvo valomi, tačiau akivaizdu, jog daryta netaisyklingai arba išvis nedaryta.

Stipriai pažeistus vaikų dantis dažnai tenka rauti, o išrovus juos atsiranda ortodontinės problemos, kurias ir vėl reikia spręsti už mokesčių mokėtojų pinigus. Tai tarsi užburtas ratas ir tam, kad jį sustabdytume, turime susivienyti ir pirmiausia mokyti tėvus, griežtinti jiems tenkančią atsakomybę.

Manau, kad tėvams būtina ne tik edukacija, bet ir atsakomybė už vaiko burnos nepriežiūrą. Jeigu sektume Skandinavijos pavyzdžiais, daugiau nei pusė šeimų Lietuvoje turėtų aiškintis dėl smurto prieš vaiką, nes vaikų dantų nepriežiūra – smurto rūšis.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"