Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Autizmas – liga, nuosprendis ar gyvenimo būdas 

2019 sausio 27 d. 11:09
Neretai tėvams sunku susitaikyti su mintimi, kad jų vaikas visą gyvenimą bus kitoks.
Neretai tėvams sunku susitaikyti su mintimi, kad jų vaikas visą gyvenimą bus kitoks.
Jūratės Čiakienės nuotrauka

Kiekviena diagnozė, užklupusi artimą žmogų, griauna planus, sėja neviltį ir sutrikimą. Ypač skaudu, jei taip nutinka mūsų vaikams. Visi tikimės, kad vaikas įkūnys viską, kas mumyse yra geriausia, galbūt įgyvendins ir mūsų neišpildytas svajones.

Augant vaikui, visi suprantame, kad tai savitas žmogus, turintis savo svajones, poreikius, teisę daryti savo klaidas ir tvarkytis su jų pasekmėmis. Ir bet kokiu atveju jis lieka mums be galo mylimas, dėl jo esame pasirengę padaryti daugiau, negu darytume dėl savęs. Ir nesvarbu, ar vaikas sveikas, ar sergantis, ar taip pat kaip mes suvokia šį pasaulį, ar sugeba prie jo prisitaikyti.

Mamos laiškas

Kiekvienam autizmo sindromą turinčiam žmogui tai pasireiškia savitai, trukdo įprastu būdu suvokti aplinką ir į ją reaguoti.

„Auginu sūnų, kuriam diagnozuotas sunkios formos autizmas. Aurimas – mano pirmas vaikas. Autizmą nustatė, kai ruošėmės į pirmą klasę, vaikui buvo 6 metai. Vėlai... Tyrimas vyko raidos centre, truko 11 dienų. Kai pasakė apie autizmą, nesupratau, kas tai yra.

Kai Aurimas gimė, viskas buvo gerai. Iki 3 metukų jokių problemų neturėjo, ir gugavo, ir kažką murmėdavo savo kalba, bet po to viskas dingo. Mane visi ramino, kad berniukai vėliau ima kalbėti, aš ir aprimau. Bet vis tiek vežiojau pas užkalbėtojas, tik kad jos man nepadėjo. Aurimas, jei ko nori, ima už rankos ir parodo.

Sūnus lanko specialią mokyklos grupę. Pirmoje klasėje turėjome specialią mokytoją, kuri mane mokė, kaip dirbti su savo sūnumi. Su Aurimu dirba logopedė, psichologė. Mokytoja nuteikė, kad nieko iš vaiko nebus, liepė nieko nesitikėti. Gydytojai nieko nesako, tik nuvažiuojame, apsilankome ir tiek. Dabar Aurimui stiprus paūmėjimas, bet daktarė ir toliau nieko nesako.

Žiemą ir rudenį su juo įmanoma dirbti, o pavasarį-vasarą jis būna kaip nuo grandinės nutrukęs. Labai mažai kalba, nebendrauja su vaikais, kandžioja sau rankas, kandžioja kitus, gnaibosi. Nustatytas ir hiperaktivumas, labai veikia mėnulio pilnatis.

Aurimas labai mėgsta vandenį, čia jo stichija. Mėgsta filmus apie mašinas, kurios dūžta, žiūri teleloto. Užsiciklina kartoti skaičius, spalvas, vardus, pavardes ir kartoja nuolatos. Arba pradeda kartoti vieną frazę, kartoja be galo, be krašto. Miega vienas, apsirengia ir nusirengia pats, prausiasi irgi pats, tik dantukus išvalau ir galvą su šampūnu išplaunu.

Pedagogė Nijolė Jackūnienė pripažįsta, kad apie autizmą kalbama vis daugiau, jis vadinamas kone amžiaus epidemija. / Asmeninio albumo nuotrauka
Pedagogė Nijolė Jackūnienė pripažįsta, kad apie autizmą kalbama vis daugiau, jis vadinamas kone amžiaus epidemija. / Asmeninio albumo nuotrauka

Išeiname su juo į miestelį, bet jis elgiasi kaip laukinukas. Tiesą pasakius, nežinau, ką daryti. Galvoju apie savaitinį darželį, bet ne dėl to, noriu, kad jam padėtų specialistai. Su Aurimu labai sunku, nes jis negirdi, ką jam sakai, nesusikaupia dėmesio.

Neižinau, kaip padėti savo vaikui, kad toliau jam gyvenime būtų lengviau. Aš sumišusi. Ir labai pavargau. Alina.“

Kas yra autizmas?

Tarptautinėje ligų klasifikacijoje yra du atskiri vaikystės autizmo ir Aspergerio sindromo sutrikimai, priskiriami įvairiapusių raidos sutrikimų grupei. Apie tai kalbama vis daugiau, autizmas jau vadinamas epidemija, apauga įvairiais mitais ir jų paneigimais.

Tiems, kurių šeimas užklupo autizmas, nėra sudėtinga gauti reikiamos informacijos internete ir kitais būdais. Jei sutrikimas dar nenustatytas, bet jūsų vaiko elgesys kelia nerimą, verta paieškos sistemoje įvesti nuorodą „Autizmas – raudonųjų vėliavėlių sistema“ ir susipažinti, kokie vaiko elgesio ypatumai gali priversti tėvus susirūpinti ir kreiptis į specialistą.

Dėl kitokio pasaulio suvokimo žmogus patiria daug įtampos, atskirties jausmą, jam sunku socialiai pritapti.

Kalbant labai apibendrintai, galima pasakyti, kad autizmo sutrikimą turinčių žmonių yra padidėjęs centrinės nervų sistemos jautrumas, sutrikęs ryšys tarp abiejų smegenų pusrutulių. Tėvams svarbu žinoti, kad problema ne netinkama priežiūra, auklėjimas ar skiepijimas nuo ligų. Vaikas tiesiog gimė su ypatinga centrine nervų sistema, kuri visus mums įprastus sensorinius dirgiklius (matymą, girdėjimą, judesio pajutimą, skausmo, šilumos, skonio) ar kitus jutimus suvokia šiek tiek kitaip, gal jautriau, gal mažiau jautriai, o gal tas jutimas nesukelia mums įprastos reakcijos (karšta – atitraukiame ranką, šviesu – prisimerkiame).

Kiekvienam autizmo sindromą turinčiam žmogui tai pasireiškia savitai, trukdo įprastu būdu suvokti aplinką ir į ją reaguoti. Didelė problema, kad tokiems žmonėms labai sunkiai formuojasi smegenų žievėje esantys centrai – kalbos, vaikščiojimo, vėliau skaitymo ir kitų smegenų funkcijų. Šiuos dalykus sutrikimo neturintis žmogus greitai pradeda daryti automatiškai, apie tai nė negalvodamas, o vaikams, turintiems autizmo sutrikimą, tai tenka daryti įdedant daugiau pastangų, o neretai (kalbos, skaitymo, rašymo ir kt.) tokie gebėjimai visai nesusiformuoja.

Dėl kitokio pasaulio suvokimo žmogus patiria daug įtampos, atskirties jausmą, jam sunku socialiai pritapti. Dažnai autistai „randa“ savų nusiraminimo ar stimuliavimo būdų – ima daryti beprasmius pasikartojančius judesius (mojavimai, žingsniavimai, purtymai ar pan.), atlikti keistus ritualus. Šie dalykai labiausiai ir atkreipia vaiko šeimos narių ir kitų aplinkinių dėmesį. Problema yra ir tai, kad tiems vaikams labai susilpnėja įprastai mažyliams būdingas poreikis mėgdžioti su juo bendraujantį žmogų. Tai stabdo autizmo diagnozę turinčio vaiko galimybes natūraliai mokytis ir tobulėti.

Kodėl reikia nustatyti diagnozę?

Neretai tėvams sunku susitaikyti su mintimi, kad jų vaikas visą gyvenimą bus kitoks, ir jiems rodos, kad jei sutrikimo neįvardinsi konkrečiu vardu, jis galbūt praeis savaime, ir vaikas tai išaugs. Jei vaikui nustatytas autizmas, tėvai turėtų žinoti, kad kuo anksčiau pradėtas individualus ugdymas ir įvairios terapijos gali labai pagerinti vaiko prisitaikymo galimybes. O ir užsiėmimai su tokiu vaiku turi remtis ne tiek žodiniais nurodymais ir pamokymais, kiek konkretaus veiksmo parodymais, labiau išlavėjusiems vaikams pasitelkiant paveikslėlius, simbolius.

Svarbu ir aiškus bei vaikui suprantamas veiklos struktūravimas – t. y. vaikas bus ramesnis, jei žinos, kas greitai nutiks, kokios veiklos iš jo bus tikimasi.

Yra įvairių autistams skirtų mokymo būdų ir terapijų, tačiau, kad juos tinkamai parinktumei konkrečiam vaikui, pirmiausia reikia nustatyti sutrikimą. Žinoma, svarbu ir tai, kad tada tėvai gauna pašalpą, kurią gali skirti vaiko ugdymui ir jo ypatingų poreikių tenkinimui.

Kaip bus dėl vaiko mokymo?

Mintys apie būsimą vaiko mokyklą visada kelia tėveliams didelį rūpestį. Vaikams, kuriems nustatytas autizmas, yra dvi galimybės – stengtis prisitaikyti bendrojo lavinimo mokykloje ar mokytis vienoje iš specializuotų įstaigų.

Išleisdami savo mažylį į bendrojo lavinimo mokyklą tėvai tikisi, kad vaikas sugebės būti kartu su kitais bendraamžiais, ras ten draugų, galės mokytis ir išmokti būdamas būryje kitų vaikų. Be to, tai ir tėvams psichologiškai labiau priimtina, nes sunku pripažinti sau pačiam, o juo labiau artimiesiems ir pažįstamiems, kad jūsų vaikui reikalinga speciali mokymosi įstaiga. Tai natūralu ir suprantama. Tačiau vis dėlto reikia atidžiau įsigilinti į vaiko poreikius, kad dar labiau nepakenktume jo raidai. Be abejonės reikia įsiklausyti į pedagoginės-psichologinės komisijos rekomendacijas.

Jei vaikas neturi intelekto sutrikimo (didžiąja dalimi tai Aspergerio sindromas), jam verta bandyti mokytis normalioje klasėje. Tačiau ir tuo atveju vaikui turėtų būti teikiamos psichologo, specialiojo ar socialinio pedagogo konsultacijos, turi būti subtiliai dirbama su klasės kolektyvu, klasės mokytoja, kad vaikas nepatirtų socialinės atskirties ar patyčių.

Tačiau jei sutrikimas yra sunkesnis, ypač jei vaikui diagnozuotas intelekto sutrikimas, jei vaikas iki mokyklos nekalba sakiniais, negeba bendrauti suprantama kalba, – jam bendrojo lavinimo mokykloje tikrai bus per sunku. Buvimas dideliame būryje vaiką labai sekins, juo labiau kad vaikas aštriau jaus savo kitoniškumą, jam bus labai sunku susirasti draugų. Be to, sunku bus tikėtis, kad vaikas pateks į jam pritaikytą aplinką, gaus reikiamą terapiją. Gali paaštrėti visi neigiami įpročiai, sutrikti fizinė sveikata. Specializuotoje įstaigoje tokie vaikai geriau prisitaiko, randa draugų, sulaukia daugiau dėmesio, yra laimingesni, labiau nori eiti į mokyklą. Tėvai tokiose įstaigose irgi gali tikėtis daugiau supratimo ir pagalbos. Bet kokiu atveju renkasi vaiko tėvai. Tėvai turi teisę keisi mokymo įstaigą, jei ji nepateisina lūkesčių. Bėda tik tai, kad dažną aplinkos keitimą autizmo sindromą turintis vaikas išgyvena labai sunkiai.

Kokia vaiko ateitis?

Tai turbūt pats sunkiausias klausimas. Bet kuris tėvas ar mama, augindami vaiką, tikisi, kad jis bus laimingas. Tačiau ar daug tikrai laimingų suaugusių žmonių jūs pažįstate?

Vienas svarbiausių kiekvieno žmogaus tolesnio gyvenimo sėkmės komponentų yra vaikystė mylinčioje šeimoje, kur tu esi priimtas ir mylimas toks, koks esi, su savo trūkumais ir keistenybės. Tai yra kiekvieno tėčio ir mamos rankose. Ir nuostabu, jei savo šeimos namus tėvai kuria ne įsitempę, kaltindami dėl visko save ar aplinkinius, bet atsipalaidavę ir kiek įmanoma laimingi ir ramūs.

Vaikui augant, vis svarbiau darosi aplinka, tai yra žmonės, kurie supa vaiką, – draugai, ugdymo įstaiga, kiti pažįstami. Tinkamos mokymo įstaigos, kaip vaiko ugdymo partnerio, parinkimas yra svarbus kiekvieno tėčio ar mamos uždavinys. Gera naujiena yra tai, kad autizmo sindromą turintys vaikai tikrai moka būti laimingi. Mūsų, ugdytojų, uždavinys nesugriauti jo natūralaus džiaugsmo, tačiau visomis priemonėmis mokyti vaikus prisitaikyti aplinkiniame pasaulyje, mokyti būti labiau priimtinus aplinkiniams žmonėms.

Kas bus, kai jis suaugs?

Liūdna, bet žmonės, turintys autizmo sutrikimą, tikrai nėra lygiaverčiai darbo rinkos dalyviai. Net turintys Aspergerio sindromą ir išskirtinių gabumų patiria sunkumų įgydami specialybę, įsitvirtindami darbo kolektyve. Jei vaikas turi intelekto sutrikimą, nepakankamai išvystyti kalbiniai, skaitymo, rašymo, socialinio bendravimo įgūdžiai, dirbti jis galės tik tada, jei bus sukurtos specialiai tokiems žmonėms skirtos darbo vietos. Tokia praktika jau yra Europoje, bet Lietuva dėl ekonominių priežasčių kol kas to nedaro. Tačiau jau ir pas mus veikia dienos centrai, kur galima prasmingai praleisti dieną, bendrauti, tobulinti savo įgūdžius. Autizmo sindromą turintis žmogus visą gyvenimą gaus pašalpą, kitų lengvatų.

Kas svarbiausia?

Visi mes esame saviti ir nepakartojami. Žmogaus, turinčio autizmo sindromą, savitumai yra didesni ir jam sunku prisitaikyti mūsų visuomenėje. Tai ne liga, bet prisitaikymui gerinti reikalinga specialistų pagalba. Tik būtina nepamiršti savęs, kitų artimųjų. Visi šeimos nariai, lygiai kaip ir autizmo sindromą turintis vaikas, yra labai svarbūs ir verti laimės. Todėl būtinai raskite laiko sau, kitiems mylimiems žmonėms. Būtinai naudokitės jums prieinama specialiąja pagalba. Pasitikėkite jūsų vaikui padedančiais žmonėmis – neverti žmonės patys tokio darbo nedirba. Būkime ramūs, išdidūs, kurkime šviesius ir prasmingus savo ir savo vaikų gyvenimus.

Nijolė Jackūnienė yra Plungės specialiojo ugdymo centro mokytoja metodininkė, specialioji pedagogė

Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“ (www.mamoszurnalas.lt)

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika