Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Atsparumas antibiotikams: kiek jo gauname per gyvūnus 

2018 gruodžio 10 d. 06:00
Kiaulės ir naminiai paukščiai gauna penkis ar dešimt kartų daugiau antibiotikų nei karvės ir avys, nes dėl mėsos pramonės poreikių kyla grėsmė gyvūnų sveikatai. / 
Kiaulės ir naminiai paukščiai gauna penkis ar dešimt kartų daugiau antibiotikų nei karvės ir avys, nes dėl mėsos pramonės poreikių kyla grėsmė gyvūnų sveikatai. / 
mainepublic.org nuotrauka

Atsparumas antibiotikams kelia rimtą grėsmę visuomenės sveikatai visame pasaulyje. Kokį poveikį turi per gyvūnus į žmogaus organizmą patenkantys antibiotikai, aiškintasi neseniai vykusiame Londono mikrobiomo susitikime.

Kaip rašo „Medical News Today“, Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) duomenimis, dėl atsparumo antibiotikams kasmet miršta 25 tūkst. žmonių Europos Sąjungoje (ES) ir 23 tūkst. – JAV. Kasmet 2 mln. asmenų JAV užklumpa vaistams atspari infekcija.

Dėl atsparumo antibiotikams kasmet miršta 25 tūkst. žmonių ES ir 23 tūkst. – JAV. Kai kurie tyrinėtojai prognozuoja, kad iki 2050 metų dėl atsparumo antibiotikams kasmet mirs 10 mln. žmonių.

Kai kurie tyrinėtojai prognozuoja, kad iki 2050 metų dėl atsparumo antibiotikams kasmet mirs 10 mln. žmonių. Daugiau nei nuo vėžio, didžiausios šiuo metu mirtingumo priežasties pasaulyje.

Tarp veiksnių, sukėlusių krizę, nurodomas perteklinis antibiotikų vartojimas, bloga sanitarija ir higienos praktika ligoninėse, taip pat nepakankami laboratoriniai tyrimai siekiant greitai ir tiksliai nustatyti infekciją. Papildomas veiksnys, galintis prisidėti prie žmonių atsparumo vaistams, yra pernelyg gausus antibiotikų vartojimas gyvulininkystės ir žemės ūkio srityse. Kaip įspėja tyrėjai, duodant be būtino reikalo antibiotikų gyvūnams gali padidėti rizika, kad žmonėms bus perduotos vaistams atsparios bakterijos.

Gausiai duodami gyvūnams

Dr. Nicola Evans iš Londono karališkojo koledžo atkreipė dėmesį, kad pasaulio mastu JAV ir Kinija yra didžiausios antibiotikų vartotojos gyvulininkystėje. Maisto ir vaistų administracijos duomenimis, 80 proc. visų antibiotikų JAV tenka žemės ūkiui.

Kiaulės ir naminiai paukščiai gauna penkis ar dešimt kartų daugiau antibiotikų nei karvės ir avys. Kodėl būtent jie, vienas paaiškinimų – mėsos pramonės poreikiai, dėl kurių kyla grėsmė gyvūnų sveikatai. Pavyzdžiui, paršavedės kiaulės neturi pakankamai laiko atsigauti tarp gimdymų ir jų imuninė sistema statoma į pavojų. Be to, kiaulės ir vištos laikomos uždarose, perkrautose erdvėse, kurios didina jų stresą ir ligų perdavimo pavojų.

Daugelyje ūkių antibiotikų duodama profilaktiškai net ką tik išsiritusiems viščiukams, nepaisant, ar jie serga, ar ne. / infectioncontrol.tips nuotrauka
Daugelyje ūkių antibiotikų duodama profilaktiškai net ką tik išsiritusiems viščiukams, nepaisant, ar jie serga, ar ne. / infectioncontrol.tips nuotrauka

Kartais antibiotikai duodami gyvūnams, kad greičiau augtų. Žmonių tyrimai parodė, kad antibiotikai didina antsvorio ir nutukimo riziką, nes sunaikina naudingąsias žarnyno bakterijas, kurios padeda reguliuoti svorį. Tačiau gyvūnams šis reiškinys buvo laikomas teigiamu.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Kai kuriose šalyse antibiotikai vis dar naudojami augimui skatinti. JAV tokia praktika uždrausta prieš metus. Ją taip pat yra uždraudusios Kinija ir ES, tačiau daugelis kitų šalių ir toliau antibiotikais skatina gyvūnų augimą.

Galiausiai prisideda, pasak dr. N. Evans, profilaktinis antibiotikų vartojimas. Daugelyje ūkių antibiotikų duodama net ką tik išsiritusiems viščiukams, nepaisant, ar jie serga, ar ne.

Antibiotikai ir gyvūnų mikrobiomas

Atjunkimo praktika fermose turi įtakos gyvūnų mikrobiomui. Kaip pabrėžė dr. N. Evans, paršeliai pernelyg anksti atskiriami nuo motinų, kol dar nėra susiformavusi stipri imuninė sistema ir visiškai subrendęs virškinimo traktas. Pavyzdžiui, natūraliai jie atjunkomi maždaug trijų keturių mėnesių, tačiau JAV atskiriami nuo motinų vos 17–28 dienų.

Dr. N. Evans paaiškino, kad nesant galimybių gauti natūralių antikūnų iš motinos pieno nukenčia gyvulių imuninė sistema. Taip pat buvo nustatyta, kad staigus nujunkimas veršeliams ir ėriukams didina virškinimo trakto ligų riziką.

Savo ruožtu šioms ligoms gydyti reikia antibiotikų, kartais profilaktiškai. Pavyzdžiui, paršeliai, veršeliai ir ėriukai gali pradėti viduriuoti, taip pat gali pasireikšti kitos susijusios infekcijos. Todėl ūkininkai duoda antibiotikų, kad užkirstų kelią joms.

Tyrimai parodė, kad staigus nujunkimas, dėl kurio kyla dideli mitybos ir aplinkos pokyčiai, gali pakenkti gyvūnų mikrobų įvairovei bei naudingų ir žalingų bakterijų pusiausvyrai žarnyne. Genomo tyrimai atskleidė, kad dėl antibiotikų kiaulių plonosiose žarnose smarkiai pagausėjo Escherichia coli . Šios bakterijos yra atsakingos už pusę visų paršelių mirčių visame pasaulyje.

Gyvūnų aplinka taip pat svarbi, kad susidarytų įvairus ir sveikas mikrobiomas. Pavyzdžiui, per ankstesnius tyrimus nustatyta, kad kiaulių mikrobiomui gali turėti įtakos toks paprastas dalykas kaip šiaudai. Dėl jų gerėja žarnyno bakterijų santykis, mažėja kiaulių reprodukcinio ir kvėpavimo sindromo rizika.

Naminių paukščių mikrobiomą dar labiau nei kiaulių veikia intensyvi ūkininkavimo praktika.

Poveikis žmonių sveikatai

„Yra keli pagrindiniai būdai, kaip antibiotikai, duoti gyvūnams, gali paveikti žmones, – paaiškino dr. N. Evans. – Pirma, tiesioginis gyvūnų ir žmonių sąlytis gali sukelti ligą. Pavyzdžiui, ūkininkams kyla grėsmė užsikrėsti gyvūnų platinamu meticilinui atspariu auksiniu stafilokoku (MRSA). Jis nėra toks pavojingas kaip hospitalinis MRSA, nes prisitaikęs prie gyvūnų ir ne taip lengvai plinta tarp žmonių. Tačiau yra pavojus, kad bakterijos gali pasikeisti ir prisitaikyti prie žmonių.“

Vis dėlto didžiąją dalį atsparumo antibiotikams sukelia pačių žmonių per didelis antibiotikų vartojimas. / thenational.ae nuotrauka
Vis dėlto didžiąją dalį atsparumo antibiotikams sukelia pačių žmonių per didelis antibiotikų vartojimas. / thenational.ae nuotrauka

Danijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad net 40 proc. komerciškai parduodamos kiaulienos buvo užkrėsta MRSA. Peržvelgus atliktus kiaulienos gamybos grandinės tyrimus, nustatyta, kad skerdimo procesas yra lemiamas pernešant MRSA iš ūkio iki šakutės.

Antrasis būdas, kuriuo gyvūnų vartoti antibiotikai gali paveikti žmones, – šių vaistų likučiai mėsoje. Valgant tokią mėsą kuriama palanki dirva bakterijoms, kurios atsparios antibiotikams.

Tačiau manoma, kad ši rizika labai maža ES ir JAV. Šiose teritorijose galioja vadinamasis nebevartojimo laikotarpis, kai gyvūnų gydymas antibiotikais sustabdomas, kad vaistai galėtų pasišalinti, kol gyvūnai bus atiduoti mėsai ar bus melžiami.

Gyvūnų vartoti antibiotikai gali paveikti žmogaus žarnyno bakterijas. Tačiau pasibaigus nebevartojimo laikotarpiui, pasak dr. N. Evans, antibiotikų kiekis maisto produktuose yra kelis šimtus kartų mažesnis už tą, kuris galėtų turėti kokios nors įtakos joms.

Galiausiai antibiotikams atsparios bakterijos, esančios mėsoje, gali perduoti antimikrobinį atsparumą žmogaus bakterijoms. Tačiau dėl aukštos virimo temperatūros tokia rizika yra labai maža. Be to, dėl nebevartojimo laikotarpio, kaip patikino dr. N. Evans, labai mažai tikėtina, kad antibiotikų likučiai mėsoje paveiktų žmogaus mikrobiomą.

Apskritai perteklinis antibiotikų vartojimas kelia grėsmę žmonių sveikatai ir jų nereikėtų be reikalo duoti gyvūnams. Siekiant apsaugoti gyvūnų sveikatą ir gerovę, jie turėtų būti gydomi antibiotikais, kai serga, bet ne stimuliuojami, kad greičiau augtų, ar profilaktiškai girdomi iš anksto užkertant kelią ligoms. Be to, nereikėtų atmesti fakto, pasak dr. N. Evans, kad didžiąją dalį atsparumo antibiotikams sukelia pačių žmonių per didelis antibiotikų vartojimas.

Parengė Milda KNIEŽAITĖ

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"