Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Ar priklausomybė nuo sekso tikrai egzistuoja 

2018 lapkričio 8 d. 14:04
amazonawas.com nuotrauka

Praėjo metai nuo tada, kai Holivudo prodiuseriui Harvey Weinsteinui pažerta kaltinimų dėl priekabiavimo ir pradėtas MeToo judėjimas. Garsus prodiuseris kreipėsi į priklausomybės nuo sekso kliniką ir britų visuomeninis transliuotojas BBC aiškinasi, ar tokia priklausomybė iš tiesų egzistuoja.

Prieš 15 metų į Jungtinę Karalystę iš Centrinės Azijos atvykusi Neila BBC sakė įsidarbinusi finansų kompanijoje, kurioje dominavo „alfa patinai, uždirbantys milijoninius priedus“.

Kartu su ja dirbo tik viena moteris ir pasak Neilos, kolegos vyrai jas provokuodavo, biržų duomenims skirtuose ekranuose paleisdami pornografiją. „Man tai nepatiko, bet vos pradėjau karjerą ir savo kelią Sityje. Atlyginimas buvo geras, o darbas – prestižinis. Nenorėjau to prarasti“, – sakė Neila.

„žinojau, kad vyrai darbe siekė iššaukti mūsų reakciją, šokiruoti mane. Tuomet pradėjau žiūrėti pornografinius filmus namie, kad darbe jie manęs netrikdytų“, – pasakojo moteris.

Tačiau po kurio laiko Neila „užsikabino“. Anot jos pačios, konservatyvių pažiūrų šeimoje auklėta moteris neturėjo jokių apsaugos mechanizmų. Kasdiene mintimi tapo noras kuo greičiau grįžti namo ir žiūrėti pornografiją arba masturbuotis.

„Tai prasideda lėtai. Įsiaudrini ir stebi vaizdą per visus turimus įrenginius. Protas kažkur dingsta ir žinai, kad tai nesibaigs, kol nepaspausi sustabdymo mygtuko. Žinai, kad kontroliuoji visą procesą ir šitaip patiri orgazmus, kurių nepasiektum su kitu žmogumi. Tikrai ne su vyru“, – BBC pasakojo moteris.

„Visas procesas galėtų užtrukti iki 10 minučių, tačiau stengiesi jį prailginti, nes nenori išeiti iš tos apsvaigimo būsenos“, – sakė Neila. Pornografijai ji skirdavo po 2 – 3 valandas kiekvieną dieną. Pasak pačios moteriškės, ji išsiugdė priklausomybę – troško žiūrėti pornografiją. „Viskas saugu, nepasigausi ligos ir nereikia puoštis. Viskas vyksta, kaip tu nori, o rezultatas – garantuotas“, – sakė Neila.

Tačiau norint visada gauti garantuotą rezultatą, pornografijos žiūrėjimas darėsi vis tamsesnis. „Pradedi nuo standartinės pornografijos, normalių dalykų, o po kurio laiko jie tavęs nebeužveda. Kūnas pripranta prie tų vaizdų. Tai panašu į narkotikus, kurių reikia vis daugiau, kad patirtum tikrą malonumą“, – pasakojo moteris.

„Tada pradedi žiūrėti analinės pornografijos filmus, o po kurio laiko tai tampa norma ir imi ieškoti vis kietesnių ir kietesnių vaizdų, kaip kad grupinis seksas“, – BBC sakė Neila.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Tuo pačiu metu randasi gėdos jausmas, verčiantis slėptis nuo aplinkinių ir lįsti vis giliau į savo maniją. Aistra ir gėda susimaišo į „kokteilį“.

Pornografija pakeitė moters požiūrį į vyrus: ieškodama potencialaus partnerio, ji beveik nustojo kreipti dėmesį į asmenybę ir būdo bruožus. „Žiūrėjau tik į tai, ar jie raumeningi. Vidutinio dydžio penis man jau nebetiko. Tai netinkamas būdas rinktis gyvenimo partnerį“, – sakė moteris.

Neila BBC papasakojo, kad patyrė eilę nesėkmingų santykių, tačiau iš tiesų ją išgąsdino tai, kad pasiekti malonumą jai prireikė žiūrėti pornografiją, vaizduojančią smurtą prieš moteris: „Paklausiau savęs: o kas toliau? Ar žiūrėsiu filmus tik tam, kad patenkinti savo priklausomybę?“.

Galiausiai Neila paliko Sitį ir persikvalifikavo į konsultantę. Penktą dešimtį pradėjusi moteris dabar patarinėja kitiems pacientams. Ji dirba Laurel centre – vienoje iš nedaugelio Jungtinės Karalystės gydymo įstaigų, kurios teikia tokias paslaugas.

Valstybinė sveikatos apsaugos sistema nepripažįsta, kad priklausomybė nuo sekso yra liga. Taip teigiantys pacientai turi kreiptis į brangiai kainuojančias privačias klinikas. Anot BBC, kasmet tokios pagalbos ieško šimtai žmonių.

Ar priklausomybė tikra?

Neseniai Pasaulio sveikatos organizacija patvirtino, kad Impulsyvus seksualinės elgsenos sutrikimas yra liga. Jungtinės Karalystės Nacionalinė sveikatos priežiūros tarnyba taip nemano ir atitinkamai neveda statistikos. Pasak privačių klinikų, jos kasmet sulaukia šimtų pacientų, besiskundžiančių priklausomybe nuo sekso.

Kaip rašo BBC, dalis problemos yra ta, kad moterys labiau kamuoja gėdos jausmas ir jos nesiryžta prisipažinti. Tai BBC patvirtino priklausomybę nuo sekso išgyvenantis Paulas.

Šeštą dešimtį skaičiuojantis vyras teigia, kad viskas prasiėjo maždaug prieš 20 metų. Universitete jis draugavo su mergina, tačiau netrukus pajuto, kad šių santykių jam neužtenka.

„Tikrai ją mylėjau, bet kažkodėl vis tiek nuėjau pas prostitutę. Troškau labiau jaudinančios seksualinės patirties. Žinojau, kad taip daryti negalima ir nenorėjau svetimoteriauti, bet atrodė kitaips, pateisinama“, – BBC pasakojo vyras.

Po kelių savaičių jis pajuto, kad jo elgsena visiškai pasikeitė: „Vienu metu turėjau gal 6 merginas ir tuo pačiu metu lankydavau 2 – 3 prostitutes. Tai buvo panašu į picos užsakymą – išalkau, suvalgiau ir pamiršau“.

Vyriškis teigia pajutęs, kad reikalai krypo bloga linkme, tačiau pagalbos kreiptis nesiryžo, o jo darbovietė lyg skatino tokį elgesį: „Gyvenimas buvo nuostabus. Skraidžiau po pasaulį, uždirbau daug pinigų ir lankiausi daugelyje Londono striptizo barų. Tuo metu galvojau, kad problemos neturiu, kad esu normalus vaikinas“.

Nors nerimas jau kilo, Paulas laikėsi to paties ir eidavo su kolegomis pašėlti į striptizo klubus, kuriuose per vakarą kartais išleisdavo po 1000 svarų. Ir tai darydavo po 2 – 3 kartus per savaitę.

Kaip ir Neilai, Paului netrukus ėmė trūkti įspūdžių ir nors buvo heteroseksualus, jis ėmė miegoti su vyrais. „Visiškai persijungiau nuo moterų prie vyrų. Manyje tikrai nėra nei gramo homoseksualumo – tiesiog ieškojau naujų pojūčių“, – pasakojo vyriškis.

Paulas taip pat tvirtina, kad jo veiksmai buvo impulsyvūs. Orgazmas nebebuvo jo tikslas, traukė aplinka, kurioje jis norėjo išbūti vis ilgiau.

Pornografiją Paulas atrado būdamas 12. Įnikti į ją užtruko kurį laiką ir galiausiai jis taip pat ėmė ieškoti vis labiau jaudinančių įspūdžių, skirdavo tam vis daugiau laiko. Dabar vyriškis irgi gydosi Laurel klinikoje ir tvirtina, kad jo liga – vienišių požymis: „Niekada neturėjau seksualinės patirties su žmogumi, kuris man rūpėtų ir kurį mylėčiau“.

Anot BBC, Pasaulio sveikatos organizacija jau pripažino, kad priklausomybė nuo sekso – sveikatos sutrikimas. Jungtinėje Karalystėje BBC kalbinti gydytojai iki šiol dvejoja, ar tai galima pripažinti priklausomybe, kaip alkoholizmas arba lošimas. Tačiau Nacionalinė sveikatos tarnyba bent jau galėtų imtis svarstyti klausimą.

Pasak straipsnio autorės Sangitos Myskos, ji rado daug žmonių, teigiančių, kad yra priklausomi nuo sekso. Anot jos, nesvarbu ar tai formaliai pripažįstama – ši priklausomybė griauna jų gyvenimus.

Autorė teigia, kad tokie žmonės, kaip prodiuseris Harvey Weinsteinas, gali kreiptis į klinikas vien tam, kad išvengtų atsakomybės. Tačiau yra įsitikinusi, kad tikrai priklausomybę patiriantys žmonės ne tik kenčia patys, bet ir skriaudina aplinkinius.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"