Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Anoniminiai alkoholikai Vilniuje švenčia blaivybę: trys istorijos 

2018 liepos 28 d. 17:55
pixabay.com asociatyvi nuotrauka

Šį savaitgalį Vilniuje vykstančiame anoniminių alkoholikų (AA) suvažiavime iš įvairių pasaulio šalių atvykę nuo priklausomybių sveikstantys žmonės dalinasi savo patirtimis.

Menų fabrike „Loftas“ vykstantis renginys iš pirmo žvilgsnio nesiskiria nuo daugelio vasarą rengiamų festivalių: žmonės atsipalaidavę kalbasi, gulinėja ant sėdmaišių, supasi hamakuose, perka užkandžius iš maisto vagonėlių. Visgi keli šimtai žmonių karštą vasaros savaitgalį čia susirinko ne tik poilsiauti.

Kaip pažymi organizatoriai, blaivybę drauge švęsti kviečiančio suvažiavimo tikslas – suteikti galimybę dalintis savo patirtimi, stiprybe ir viltimi, padėti nešti AA sveikimo žinią nuo alkoholizmo kenčiantiems, pagalbos vis dar ieškantiems asmenims.

Renginio programoje – pranešimai įvairiomis temomis apie blaivybę, taip pat jogos užsiėmimai, meditacija.

BNS pasikalbėjo su keliais renginio dalyviais. Svaigalų atsisakę pusamžė moteris ir jaunas vaikinas pasakojo, kad labai svarbu su savo pasiryžimais nelikti vieniems – jų sėkmės istorijose aplinkinių pagalba buvo itin svarbi. Pagalba būtina ir alkoholikų artimiesiems, savo ruožtu sakė vyresnio amžiaus vyriškis, išmokęs gyventi su priklausoma nuo alkoholio žmona.

Ulla: alkholizmas – tai ne tik gėrimas

45-erių Ulla AA programoje dalyvauja pusseptintų metų, alkoholio nevartoja šiek tiek ilgiau, nes anksčiau bandė negerti savarankiškai.

„Aš iš tų užsispyrusių, galvojau, kad galiu negerti viena pati. To bandyti kitiems nerekomenduočiau. Taigi aš negeriu šiek tiek ilgiau nei priklausau AA. Man buvo pernelyg gėda, aš bijojau kalbėtis su žmonėmis. Dabar galiu įvertinti, kad aš tiesiog vengiau galimybės turėti geresnį gyvenimą. Taigi iš pradžių aš buvau labai nelaiminga. Bet galiausiai aš atėjau į AA ir tada prasidėjo naujas gyvenimas“, – pasakojo žilstelėjusi jaunatviškos išvaizdos moteris.

Ji aiškino, kad jai vienai buvo sunku įvertinti savo gėrimo priežastis ir su jomis susidoroti.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Aš gėriau alkoholį, nes maniau, kad taip padedu sau būti socialia, tai man taip pat buvo būdas tvarkytis su depresija, nerimu, baimėmis, su mano praeitimi, vaikyste. Aš negalėjau emociškai susitvarkyti su savo istorija, turbūt aš nebuvau labai emociškai subrendusi“, – pasakojo Ulla.

Jos nuomone, daug žmonių kenčia nuo įvairių traumų ir kenčia daug daugiau nei tik nuo alkoholizmo.

„Alkoholizmas yra rinkinys, apimantis ne tik gėrimą. Man nustoti gerti reiškė pradėti tvarkytis ir su kitomis problemomis iš mano praeities. Tai labai sunkus, bet būtinas kelias, padėjęs suprasti, kad mano pačios sprendimai buvo kelias žudyti save. Aš dariau blogus sprendimus, nes neturėjau tos pagalbos, kurią suteikia programa, o ta pagalba padeda prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Tada aš galėjau pradėti kurti gyvenimą, kurio noriu, būti moterimi, kokia turėčiau būti, galėjau tapti nuoširdžia“, – dėstė ji.

Paskata mesti gerti Ullai buvo vidinis dvasinis sukrėtimas, susijęs su baime mirti.

„Mano atveju tas dvasinis sukrėtimas atėjo iš kažkur aukščiau, galima tai vadinti dievu ar tiesiog didesne nei aš galia. Aš tikiu, kad vidinis balsas galėjo būti manyje visada, tik aš jį užgerdavau, užkišdavau maistu ar kitaip vengdavau. Aš manau, kad giliai savyje mes kiekvienas turime jausmą, kas mums gerai, o kas negerai, bet aš tiesiog tą jausmą ilgai neigiau“, – teigė moteris.

Į AA susirinkimą Ullą nukreipė dėl valgymo sutrikimų tuomet ją konsultavusi specialistė. Anot Ullos, AA jai padėjo pamatyti visą jos pačios istoriją iš šalies, nekaltinant dėl visko aplinkinių, leido susitaikyti su aplinka, ypač šeima.

„Tai buvo labai liūdna, bet labai reikalinga kelionė suprantant, kad aš pati juos atstūmiau. Aš galėjau pradėti matyti, kad ir jie kentėjo, ne tik aš“, – BNS pasakojo moteris.

Norintiems keisti savo gyvenimus ji patartų pradėti tai nuo pokalbio su kitu žmogumi – AA bendruomenės nariu ar tiesiog draugu.

Ericas: priklausomybė yra jausmas, kad negeli sustoti

22-ejų Ericas nevartoja svaigalų nuo 16 metų. Svaigintis visų pirma narkotikais jis pradėjo būdamas 12-os ir vos per keletą metų pakriko jo sveikata.

„Lankiausi ligoninėse, mano plaučiai iro, nes aš vartojau labai daug metamfetamino. Buvau labai lieknas, svėriau apie 42 kilogramus. Aš kelis kartus patekau į ligoninę, kartą vos nenumiriau dėl perdozavimo. Palikau mokyklą. Ir fiziškai, ir emociškai buvau mirštantis. Daugiau tiesiog nebegalėjau“, – pasakojo jaunuolis.

Tuomet jis pasakojo patekęs į reabilitaciją, bet vėl atkritęs – jam prireikė kelių bandymų imtis AA programos.

„Rezultatas to, kad esu blaivus, yra toks, kad jau beveik baigiau koledžą, turiu darbą, aš išgalėjau atvykti čia į Lietuvą iš Los Andželo. Į mano gyvenimą vėl sugrįžo šeima. Blaivybė yra geriausiais dalykas, kuris galėjo man nutikti“, – BNS pasakojo vaikinas.

Jis pabrėžė, kad keisti gyvenimą vien valios pastangų neužteko, mesti svaigalus jį skatino šeima, tačiau nesėkmingai.

„Nes priklausomybė, alkoholizmas yra liga. Aš norėčiau, kad būtų galima imti ir mesti, kad nereikėtų lankytis pas AA, kad nereikėtų reabilitacijos. Bet priklausomybė yra tikra liga. Ir nors aš norėjau sustoti, negalėjau tiesiog to padaryti, kad ir kaip stengiausi. Vienintelis būdas man buvo pagalba iš išorės – reabilitacija, AA“, – sakė Ericas.

Jis svarstė, kad alkoholiku esi ne tada, kai viską prarandi, bet kai norėdamas nebegali nustoti gerti.

„Visiška blaivybė nėra reikalinga visiems, ji reikalinga tais atvejais, kai negali sustoti. Jei kažkas gali nueiti į barą tiesiog išgerti vieną gėrimą – nuostabu. Bet aš negaliu. Išgėrus vieną, mano smegenys reikalauja dar ir dar, aš negaliu sustoti. Jei kažkas gali tiesiog parūkyti žolės ar išgerti alaus, čia jų reikalas, bet jeigu jie turės problemų ateity, jie turi žinoti, kad kažkas gali padėti“, – teigė jis.

Stevenas: negaliu kontroliuoti savo žmonos gėrimo

74-erių britas Stevenas pats nėra priklausomas nuo alkoholio, bet jau 11 metų lanko alkoholizmu sergančių žmonių artimųjų ir draugų bendrijos (AL-ANON) susirinkimus. Jo žmona ir dukra – sveikstančios alkoholikės.

„Nors aš nesu priklausomas, labai pavojinga gyventi su alkoholizmo problema šalia. Tai turi gilų emocinį poveikį aplinkiniams žmonėms. Kai aš vedžiau savo žmoną (tai mano antra santuoka), aš nežinojau, kad ji alkoholikė. Ir tada aš tikrai išsigandau ir pasimečiau dėl jos elgesio. Kodėl ji tiek daug geria? Kodėl mūsų namuose niekada nelieka vyno? Bet koks vynas, nupirktas šiandien, būdavo išgeriamas šiandien. Kartais ji tapdavo labai pikta ir pradėdavo smurtauti. Aš to irgi nesupratau, mane tai gąsdino“, – BNS pasakojo Stevenas.

Anot jo, supratęs, kad žmona serga, kurį laiką jis bandė keisti jos elgesį, tačiau iš tiesų keisis reikėjo jam pačiam. Žmona AA susirinkimus lanko ir negeria jau 11 metų, tiek pat laiko jis lanko artimųjų savitarpio pagalbos grupę.

„Pirmas dalykas, kurį suvokiau eidamas į savo susirinkimus – aš negaliu kontroliuoti savo žmonos gėrimo, nes aš negaliu kontroliuoti jos elgesio. Taip yra ne tik dėl alkoholio. Kai santuokoje vienas žmogus galvoja, kad gali kontroliuoti kitą, tai nėra sveiki santykiai. Mano santykiai buvo tokie. Aš norėjau ją pakeisti. Ir man reikėjo mokytis, kad nustočiau bandyti ją pakeisti“, – pasakojo vyras.

Kreiptis AA nusprendė jo žmona, pats Stevenas sako turėjęs atsisakyti „savo nesveiko noro ją keisti“.

„Noras kitus kontroliuoti nėra sveikas būdas gyventi, nesveika nuolat bandyti kitiems padėti, kai jie tavo pagalbos nenori. Tas pats yra su vaikais: jeigu tėvai juos nori nuolat kontroliuoti, daryti už juos viską, jie neauga. Suaugusiesi irgi turi augti patys. Mano žmona turi augti be mano aiškinimų, kaip jai gyventi, o aš – be jos aiškinimų“, – dėstė jis.

Vyras teigė, kad artimųjų susirinkimai jam kompensuoja tai, ko negali suteikti serganti žmona: kassavaitiniuose susirinkimuose jos dalyviai skaito, nagrinėja literatūrą, kalbasi.

Jis pasakojo, kad pirmuosius santuokos metus dėmesys šeimoje buvo skiriamas žmonai, jos nuotaikoms, elgesiui.

„Bet taip negerai. Dabar lankau grupę Bristolyje, kur ir gyvenu. Čia yra mano draugai, mes mokomės būti malonūs, neteisti vieni kitų elgesio, remiame vieni kitus emociškai. Pavyzdžiui, man iš žmonos – ir tai dažnas atvejis alkoholizmo atveju – trūksta empatijos, jie nelabai gali rūpintis kitų jausmais. Taigi aš susiradau žmonių, kurie tai padaryti gali. Kai man liūdna, jie tą gali suprasti ir aš galiu suprasti juos“, – pasakojo Stevenas.

Anot jo, AL-ANON organizacija laikosi pozicijos nedalinti patarimų, tačiau svarbiausias jo įvardytas dalykas susiduriantiems su artimųjų priklausomybės problemomis – pagalba iš šalies.

„Mes visi pažeidžiami. Jeigu tu kamuojiesi su alkoholikais tėvais, sutuoktinu, partneriu ar vaiku, tau reikia pagalbos. Ir yra, kas tą pagalbą suteikia, kas gali tave suprasti su suteikti emocinę pagalbą. Aš asmeniškai tai radau AL-ANON. Gal ne kiekvienas randa čia, bet aš radau“, – kalbėjo jis.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"