Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

5 psichologės patarimai tėvams, ką derėtų leisti vaikams 

2018 lapkričio 10 d. 06:00
pixabay.com nuotrauka

Vaikus auginantiems ir ugdantiems tėvams psichologė Aušra Kurienė patarė laikytis 5 dalykų: vaikams leisti būti kitokiems, leisti jiems norėti, jausti, klysti, taip pat skatinti bendradarbiavimą.

Psichologė, Paramos vaikams centro vadovė Aušra Kurienė, per renginį „Tvirta mergaitė. Apie vaikų gyvenimas be rožinių akinių“ Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje kalbėdama tema „Ir berniukai verkia“, sakė, kad ji yra prieš bet kokius stereotipus, kurie veikia ir tėvų, ir vaikų gyvenimą.

Leisdami vaikams jausti, tėvai leidžia jiems žinoti, kad kiti žmonės irgi turi jausmus.

Psichologė pažymėjo, kad lyčių skirtumai neapsprendžia nei intelektualinių ir emocinių gebėjimų, nei interesų, nei socialinių ir emocinių įgūdžių. „Socialiniai bei emociniai yra išugdomi ir įgyjami“, – sakė ji. – Nepaisant to, su kuo ateiname į šį pasaulį, nepaisant lyties, galime būti užauginti tvirti arba netvirti. Tik turime susitarti dėl šios sąvokos.“ Ji sakė, kad tai galėtų pusiausvyra tarp drąsos išreikšti savo mintis, požiūrius bei teises ir dėmesio kito žmogaus mintims, požiūriams bei teisėms. O tas balansas įgyjamas ne taip jau lengvai.

Aušra Kurienė pasidalijo bendrais principais, kaip turėtų būti pozityviai ugdomi tvirti vaikai.

1. Leisti vaikams būti kitokiems.

Tai nebūtinai raudonplaukis, šlakuotas, storas ar plonas. Tėvams derėtų pripažinti, kad vaikai turi kitokių gabumų, negu jie. Tarkime, matematikų vaikas nesidomi matematika ir jos nesupranta. O profesorių atžalai mokslas visai nerūpi, nusprendžia nesimokyti aukštojoje mokykloje.

Psichologė klausė: kiek tėvų yra pasiryžę išgirsti, kokie jų vaikai, ką norėtų ar nenorėtų daryti, kas yra tas kitoniškumas, kuris bus skatinamas arba ne?

„Mano galva, viena iš didelių klaidų ar bėdų yra nuolatinis vaikų tobulinimas. Kad ir ką vaikai padarytų, tėvai turi daugybę naudingų patarimų, kaip galėtų padaryti daugiau, įdomiau, originaliau, – teigė Aušra Kurienė. – Beveik neįmanoma, kad jei vaikas ką nors nuveikė, to ir užtektų. Nesvarbu, mergaitė ar berniukas.“

Psichologė patarė: derėtų leisti vaikui žinoti, kad pakanka to, koks jis yra ir ką daro.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Kai 16-metis ateina ir praneša, kad jis yra nacis, šeimai tai – siaubingas išbandymas. 99 proc. tėvų įjungs paskaitą apie tai, kaip baisu būti naciu, apie tai, kaip jis nieko nežino, kaip naciai sugriovė pusę pasaulio, – sakė Aušra Kurienė. – Bet vienas iš šimto paklaus, ką 16-metis turėjo galvoje, ką sumanė, kodėl nacis, kodėl renkasi tokią ideologiją, kodėl tokios vertybės jam patrauklios. Tada galbūt išgirs, kad jis nieko panašaus negalvoja, bet pasirinko tokį gąsdinantį žodį. Tad leisti vaikui pažinti save ir tėvams jį pažinti nėra toks paprastas dalykas. O svarbu jam padėti atrasti, kad jis yra, nes jis auga ir formuojasi.“

2. Leisti vaikams norėti.

Pasak psichologės, šis principas nepatinka tėvams. Dažniausiai jie sako: kiek galima norėti, kas tuos norus pildys?

„Tai nepatinka labai rūpestingiems ir atsakingiems tėvams, – teigė Aušra Kurienė. – Kai vaikas ištaria kokį norą, jie mano, turi jį gyvendinti.“

Psichologės žodžiais, leisti vaikams norėti reiškia leisti jiems svajoti, suvokti savo norus ir kaip jie gali būti įgyvendinti, bendradarbiauti, jei įmanoma juos įgyvendinti, taip pat prisiimti atsakomybę už norus.

Pasak jos, tėvai dažnai lengvai nuvertina vaikų troškimus, o norai juos išgąsdina. Kaip tėvai reaguoja? „Aš irgi norėčiau“, – atsako. Jeigu tai pasako su ironija, duoda suprasti, kad vaikui tas noras per didelis.

Aušra Kurienė pateikė pavyzdį: jei vaikas pasakytų, kad užaugęs norėtų konstruoti raketas, tėvai jam pasiūlytų paruošti matematikos namų darbus, vėliau apie tai pakalbėti, o jei norėtų kur toli keliauti, pasiūlytų pirma išmokti drabužius sutvarkyti ir į vietą padėti.

Psichologė patarė: reikėtų suvokti vaikų norus ir padėti jiems suprasti, kaip tie norai galėtų būti įgyvendinti – gal reikėtų taupyti pinigus, gal išmokti ko nors naujo, daryti ką nors papildomo ir taip toliau.

3. Leisti vaikams jausti.

Aušra Kurienė ironizavo, kad vaikams leidžiama jausti meilę mamai ir tėčiui, tvarkai ir bet alkstantiems Mozambiko mažyliams.

„Vis dėlto reikia vaikams leisti jausti įvairius, taip pat ir neigiamus jausmus, – sakė ji. – Pripažinti, kad vaikai gali turėti ir labai neigiamų jausmų tiems dalykams, kurie tėvams kelia teigiamus.“ Kaip vieną tokių ji įvardijo knygų skaitymą, kai tėvai nori skaityti, o vaikai tuo metu triukšmauja.

Psichologė patarė: vaikus galima išmokyti, kaip reikšti savo jausmus, kaip apie juos komunikuoti, kaip ieškoti pagalbos, kai liūdna ar pikta, kaip tvarkytis su savo jausmais.

Kitas dalykas – leisdami vaikams jausti, tėvai leidžia jiems žinoti, kad kiti žmonės irgi turi jausmus. Galima išmokyti ne tik turėti tvirtą nuomonę, bet ir pasakyti ją pagarbiai, neįžeidžiant kito žmogaus, patarė specialistė. Taip pat savo nuomonę sakyti be labai didelio nerimo, kad ką nors nuliūdino, įskaudino, atstūmė, padarė negerai. Taigi vaiką derėtų mokyti, kad nebūtų nei labai nuolankus, nei itin agresyvus.

4. Leisti vaikams klysti.

Aušros Kurienės teigimu, nors išmintis sako, kad iš klaidų mokomės, kai jas daro vaikai, tėvai nori jas ištaisyti, trokšta, kad atžalos gyventų be klaidų.

Anot psichologės, klaidos pripažinimas ir ištaisymas suteikia galios iš mokymosi. Tačiau to nebus, kai mama randa klaidų vaiko namų darbuose ir jas taiso. „Jis dar kartą gauna patvirtinimą, kad yra menkas ir niekingas, o mama – itin galinga“, – sakė Aušra Kurienė.

Specialistė patarė nesuteikti vaikui pagalbos daugiau, negu būtinai reikia. Tėvų funkcija, kaip ji teigė specialistė, optimalus saugumas ir optimali frustracija.

5. Skatinti bendradarbiavimą.

Kaip sakė Aušra Kurienė, labai svarbu, kad tiek mergaitės, tiek berniukai įgytų bendro darbo su kitais įgūdžių.

„Bet kokia bendra veikla mokykloje ar kieme yra nepaprastai svarbi vaikiško gyvenimo dalis“, – tvirtino psichologė.

Ji priminė ir tai, kad geriausiai mokomasi iš pavyzdžio, o ne pasakojimo. Jei vaikai yra mokomi pagarbos, bet patys tėvai demonstruoja nepagarbų santykį su kitais, taip pat to vaiko atžvilgiu, jis neužaugs tvirtu žmogumi.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"