Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

14 psichologinių faktų: tai darome kiekvieną dieną 

2018 lapkričio 16 d. 14:00
Esame laimingesni, kai mus supa laimingi žmonės.
Esame laimingesni, kai mus supa laimingi žmonės.
pixabay.com nuotrauka

Tik visai neseniai psichologija ir filosofija atsiskyrė viena nuo kitos ir pradėjo eiti skyrium. Tik 1870 metais psichologija tapo nepriklausoma mokslo šaka. Nuo to laiko buvo išnagrinėta daugybė sričių ir atlikta bandymų, tyrimų, atradimų.

Dalinamės psichologijos atskleistais faktais, kurie mums pasirodė įdomūs:

1. Jei atskleidžiame savo tikslus kitiems, mažesnė tikimybė, kad juos įgyvendinsime.

Jau 1933 metais buvo atlikti tyrimai ir įrodyta, jog tikslų atskleidimas mažina tikimybę juos įgyvendinti. Keista, juk turėtų būti atvirkščiai, ar ne? Visiems apsiskelbiame, jog laikomės dietos, ir tai turėtų mus motyvuoti. Bet įrodyta, kad taip prarandame motyvaciją ir nustumiame atsakomybę nuo savo pečių. Papasakojimas kitiems apie savo planus jau pakankamai padeda mums save realizuoti, patvirtinti sau susikurtą identitetą, dažniausiai to kaip ir pakanka, nebereikia realiai įgyvendinti savo planų. Pasitenkiname ketinimais, o ne rezultatais.

2. Daugumai žmonių mėgstamiausia daina asocijuojasi su tam tikra asmenine emocine patirtimi.

Puikiai žinoma, kad muzika veikia mūsų emocijas. Atliktuose tyrimuose paaiškėjo, jog tiek kvapai, tiek garsai ir muzika mums sukelia stiprių sąsajų su asmenine patirtimi.

Kartais tikras melomanas labiau už viską gali mėgti pačią paprasčiausią ar banaliausią melodiją, bet labai gali būti, jog taip yra todėl, kad ji sukelia malonių prisiminimų.

3. Nuo muzikos, kurios klausome, priklauso tai, kaip suvokiame aplinkinį pasaulį.

Groningeno universitete atlikti tyrimai parodė, kad muzika turi labai reikšmingą įtaką suvokiant aplinkinį pasaulį. Kai klausome linksmesnės muzikos, pastebime daugiau laimingų, pakilių veidų aplinkui, o kai liūdnesnės – pastebime pasaulio trapumą ir liūdnus žmones.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

4. Esame laimingesni, kai leidžiame pinigus kitų, o ne savo reikmėms.

Aukštu intelektu pasižymintys asmenys labiau linkę save nuvertinti, o arogantiški dažnai labai pasitiki savimi ir mano, kad jie nuostabūs.
Aukštu intelektu pasižymintys asmenys labiau linkę save nuvertinti, o arogantiški dažnai labai pasitiki savimi ir mano, kad jie nuostabūs.

Harvarde atlikti tyrimai atskleidė, jog žmonės būna kur kas labiau patenkinti, kai duoda pinigų kitiems.

Dažnai mums labiau rūpi, kaip artimieji reaguos į mūsų dovanas, nei ar mums patiks dovanos, kurias gausime.

5. Esame laimingesni, kai pinigus leidžiame ne daiktams, o paslaugoms, kurios suteiks naujų įspūdžių.

Psichologija labai plačiai nagrinėja laimės fenomeną bei gerovę. Žmonės dažnai atsisako kelionių, nuotykių tam, kad sutaupytų ir galėtų pinigus išleisti materialiems daiktams. Tyrimai parodė, kad jei siekiame laimės, toks elgesys nuo jos tik tolina.

6. Šiuolaikiniai vaikai labai įsitempę. Dabartinių paauglių nerimo lygis siekia 1950 metų vidutinių psichinių ligonių nerimo lygį.

Apie 50 procentų visų planetos gyventojų yra savo kailiu patyrę nerimo, depresijos, smurto gniaužtus. Tyrimai parodė, kad per pastarąjį dešimtmetį nerimo lygis kilo labai sparčiai ir stipriai. Žmonės daug kraustosi, juda, veikia, mažiau bendrauja, keičia darbus, dažniau pasirenka gyventi vieni, rečiau sukuria šeimas… Tokie veiksniai sukelia vis daugiau nerimo, kuris vis auga.

7. Religiniai ritualai, praktika padeda patirti mažiau streso bei vidinės kančios.

Įrodyta, kad tikintys žmonės rečiau suserga depresija ar greičiau iš jos išsikapsto. Tikėjimas padeda patirti net mažiau streso ir nerimo.

8. Pinigai yra vienas iš laimės veiksnių.

Kai pajamos siekia daugiau nei 75 000 dolerių per metus, tai natūraliai priverčia mus jaustis laimingesniems. Kaip riba nustatyta būtent ši suma, kurią uždirbdamas žmogus pradeda jaustis saugus ir patenkintas. Žinoma, tokie skaičiai vyrauja JAV, Lietuvos mastui tokie pinigai retenybė, tad galima spėti, jog lietuviai dažnai lieka nepatenkinti savo finansine padėtimi arba ta riba, kuri dar tiksliai nenustatyta, tiesiog yra gerokai kuklesnė.

9. Esame laimingesni, kai mus supa laimingi žmonės.

Kaip gera gerti kavą su žmogumi, kuris skleidžia teigiamą energiją ir mus prajuokina. Iš tokio susitikimo išeiname su šypsena veide. Tyrimai parodė, kad tiek geros, tiek blogos emocijos, stresas ir džiaugsmas yra užkrečiami.

Ir esame ne tik tokie, ką valgome. Bet esame ir tie, su kuo būname. Juk psichologija teigia, jog esame penkių žmonių, su kuriais leidžiame daugiausia laiko, vidurkis. Atsakingai pasirinkite kompaniją.

10. Daugiausia streso patiria žmonės nuo 18 iki 33 metų amžiaus.

2012 metais Amerikos psichologų asociacija nustatė, jog daugiausia streso išgyvena asmenys, sulaukę pilnametystės, ir tai pasikeičia tik sulaukus 33 metų amžiaus. Beje, per šį laikotarpį stresas kasmet tik didėja, tad 33 metų amžiaus žmogui stresas būna pats didžiausias.

11. Jei įtikinėsime save, jog miegojome gerai, nors iš tiesų taip nebuvo, pradėsime geriau jaustis, ir tai kompensuos prastą miegą.

Placebo efektą galima išgauti ir kalbant apie miego kokybę. Eksperimento dalyviams buvo pasakyta, kad tyrimo metu jie išgyveno gilų ir kokybišką REM tipo miegą, nors iš tiesų to nebuvo, tačiau jie jautėsi daug geriau pailsėję, o per kitą eksperimentą pasirodė daug geriau ir darbingiau nei tie, kuriems buvo pasakyta, jog miegojo prastai.

12. Aukštu intelektu pasižymintys asmenys labiau linkę save nuvertinti, o arogantiški dažnai labai pasitiki savimi ir mano, kad jie nuostabūs.

Kai kurie prastesnius įgūdžius turintys žmonės mano, kad jiems sekasi atlikti užduotis tiesiog puikiai – tai vadinama Krugerio efektu. Kai žmonės pervertina savo išsilavinimą, jėgas.

Yra ir kita monetos pusė, kai protingi, išsilavinę žmonės neretai nuvertina savo kompetenciją, nes mano, kad tai, kas lengva jiems, yra paprasta ir kitiems.

13. Kai prisimename praeities įvykį, greičiau sugrįžtame į paskutinį kartą, kai tai prisiminėme, negu kai pats prisimenamas įvykis nutiko.

Įdomus faktas, kad mūsų smegenys, kai atsimena, kiekvieną kartą atsiminimą šiek tiek transformuoja. Vakarietiška ir šiaurietiška medicina nustatė, kad jei atkartojame kažkokį įvykį mintyse dažnai, greičiau pamirštame detales ir laikui bėgant prisiminimas tampa vis netikslesnis.

14. Sprendimai būna racionalesni, kai apgalvojami ne gimtąja kalba.

Įrodyta, pasak Čikagos universiteto, kad mąstydami svetima kalba, geriau išvengiame trukdžių, nuklydimų, o sprendimai priimami racionaliau.

Pasidalinkite savo patirtimi ir įspūdžiais!

Parengė Dominyka Navickaitė pagal http://www.thinkinghumanity.com

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"