Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

„Grįžusi į Lietuvą radau visiškai pasikeitusias pacientų organizacijas“ 

2018 lapkričio 13 d. 10:48
„Pranešant blogą žinią, svarbu paminėti galimybes ir pateikti perspektyvą, kad pacientas kabinetą paliktų jausdamas viltį“, - sako Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus vedėja dr. Birutė Brasiūnienė.
„Pranešant blogą žinią, svarbu paminėti galimybes ir pateikti perspektyvą, kad pacientas kabinetą paliktų jausdamas viltį“, - sako Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus vedėja dr. Birutė Brasiūnienė.
lsveikata.lt nutorauka

Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus vedėja dr. Birutė Brasiūnienė įsitikinusi, kad onkologui privalu dirbti su optimizmu. „Man ir pačiai smagiau eiti pas gydytoją, kuris maloniai pasitinka, viską išsamiai paaiškina, nuteikia optimistiškai, kurio nebaisu paklausti net kvailo klausimo“, – sako gydytoja, penkerius metus dirbusi Prancūzijoje, kur ir su pacientu, ir mediku dirba psichologas.

„Pranešant blogą žinią, svarbu paminėti galimybes ir pateikti perspektyvą, kad pacientas kabinetą paliktų jausdamas viltį“, – sako Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus vedėja dr. Birutė Brasiūnienė.

– Praėjusią savaitę renginyje, skirtame metastazavusiam krūties vėžiui, akcentavote paciento ir gydytojo bendravimą. Net pateikėte rekomendacijų rinkinį, kaip jis turėtų vykti. Manote, kad gydytojai iki šiol to nežino?

– Tikrai žino. Kita vertus, vis tiek nėra lengva pacientui pranešti žinią apie pažengusį, metastazavusį vėžį, apie gydymo stabdymą ar nutraukimą. Tokiais atvejais gydytojas turi būti gerai pasiruošęs ir vien specialybės žinių nepakanka – reikia psichologinio pasirengimo. Nors apie paciento ir medicinos personalo komunikacijos svarbą žinoma jau seniai, gyvenimas, o tiksliau, patys pacientai, padiktavo poreikį sukonkretinti jos tikslus. Priimti praktikines rekomendacijas, kurios palengvintų bendravimą su pacientais išplitusios onkologinės ligos akivaizdoje. Nors minėtos rekomendacijos parengtos pažengusio krūties vėžio atvejams, jas galima taikyti ir bendraujant su kitomis onkologinėmis ligomis sergančiais pacientais.

Kai žmogus supranta, kas su juo vyksta, kokia tai liga, koks gydymas, kokios perspektyvos, būna ramesnis, geriau jaučiasi.

Penkerius metus dirbau Prancūzijoje, šiek tiek trumpiau Danijoje. Ten kiekviename skyriuje su onkologiniais pacientais dirba ir psichologai. Mes irgi stengiamės judėti panašia kryptimi. Pas mus, Nacionaliniame vėžio institute, yra suformuota specialistų komanda, apie kurią pranešama kiekvienam pacientui, atvykusiam chemoterapijos. Jam įteikiamas Paciento dienynas su visų specialistų kontaktais ir pagal poreikį bei paciento pageidavimus sprendžiama, kokia papildoma pagalba būtų reikalinga.

Tarp visų specialistų, yra ir psichologo konsultacijos. Idealu būtų, jei psichologai galėtų nuolat dirbti tokiuose skyriuose. Beje, įdomu, kad dirbdama užsienyje ne kartą pati sulaukiau psichologo klausimo, gal noriu pasikalbėti apie problemas, kaip gydytojas specialistas, ypač jei skyriuje tekdavo spręsti itin sudėtingas tiek medicininiu, tiek socialiniu požiūriu sergančiųjų problemas.

Mūsuose įprasta, kad gydytojas ar slaugytoja gali kreiptis į psichologą, bet tai daugiau asmeninė iniciatyva. Kaip valdyti tokias situacijas, jausmus, dažniausiai mokomės savarankiškai skaitydami specialią literatūrą ir iš savų patirčių.

– Kokią rekomendaciją išskirtumėte kaip vieną svarbiausių?

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

– Vilties, perspektyvos suteikimą. Mano nuomone, tai – pati svarbiausia rekomendacija. Pranešant blogą žinią, svarbu paminėti galimybes ir pateikti perspektyvą, kad pacientas kabinetą paliktų jausdamas viltį. Gydant vėžį reikia paciento, jo artimųjų ir medicinos personalo partnerystės. Pacientas turi pasitikėti gydytoju, būti tikras, kad pasirinktas gydymo kelias ir būdas yra geriausi šioje situacijoje. Tada galime tikėtis geriausių gydymo rezultatų.

– Gydytojas turi būti optimistas?

– Taip, turėtų būti, ypač onkologijoje, nors tai nėra paprasta. Per dieną bendrauji su daug pacientų, jų artimaisiais, kartais pusei jų turi pranešti negeras naujienas. Kartu privalai suteikti informacijos apie naujas galimybes, gydymo perspektyvą. Kartais tos gydymo galimybės nepriklauso vien tik nuo gydytojo. O jis – irgi žmogus, kuriam taip pat iš kažkur reikia gauti energijos darbui su sunkios būklės pacientu bei nepristigti optimizmo. Juk niekas nenori eiti pas surūgusį, pavargusį onkologą. Man ir pačiai smagiau eiti pas gydytoją, kuris maloniai pasitinka, viską paaiškina, nuteikia optimistiškai, kurio nebaisu paklausti net kvailo klausimo.

– O jūs iš kur semiatės to optimizmo?

– Viskas ateina su patirtimi, žiniomis. Mano darbo stažas – septyniolika metų. Stiprybės semiuosi iš laisvalaikio, hobių, kurie padeda atkurti balansą. Labai mėgstu meną. Kai tik turiu laiko, stengiuosi aplankyti tapybos parodą ar modernaus šokio spektaklį. Be to, esu prancūziško gyvenimo būdo gerbėja, prancūziškas asmeninio ir profesinio gyvenimo patirtis esu sudėjusi į knygą, kurią šiemet išleidau. Stiprybės pasisemiu ir skaitydama stiprių žmonių biografijas, ypač moterų, kurios, atrodo, vienoje ar kitoje srityje nuvertė kalnus, bet kartu sugebėjo pasirūpinti šeima, užauginti tris penkis vaikus. Beje, puikiai galvą pravėdina ir fizinis krūvis.

– Iš Prancūzijos grįžote prieš dvejus metus. Šios šalies sveikatos apsaugos sistema dažnai pristatoma kaip viena geriausių ir labai orientuota į pacientą. Ar dideli skirtumai tarp Lietuvos ir Prancūzijos?

– Prieš penkerius metus, kai išvykau į Prancūziją, skirtumų buvo kur kas daugiau. Dabar Lietuvoje randu progresyvių pokyčių. Kaip gydytojai onkologei chemoterapeutei man itin svarbus yra inovatyvių vaistų prieinamumas visiems mūsų sergantiesiems. Jis šiandien dar nėra toks, kokio norėtų pacientai ir mes, onkologai, bet poslinkių tikrai matome.

Dirbdama Lietuvoje antrus metus matau, kad tie skirtumai tarp pažangių valstybių onkologijos srityje ir mūsų mažėja, nors darbų dar lieka daug nuveikti, gerinant ir paslaugų, ir vaistų prieinamumą onkologiniam ligoniui.

Kaip jau žinome, šiemet įteikta Nobelio premija mokslininkams, atradusiems imunoterapijos mechanizmus. Džiugu, kad keli tokie vaistai nuo liepos mėnesio prieinami jau ir mūsų pacientams. Aišku, ne visoms lokalizacijoms kaip norėtųsi, bet tokią galimybę jau turime. Be to, grįžusi radau visiškai pasikeitusią situaciją pacientų organizacijose. Jos – matomos, girdimos, aktyvios, iniciatyvios: daugelis gražių ir aktualių iniciatyvų ateina būtent iš jų. Dirbdama Lietuvoje antrus metus matau, kad tie skirtumai tarp pažangių valstybių onkologijos srityje ir mūsų mažėja, nors darbų dar lieka daug nuveikti, gerinant ir paslaugų, ir vaistų prieinamumą onkologiniam ligoniui.

– Sunku buvo apsispręsti grįžti?

– Niekada nesureikšminau, nei kad esu išvykusi, nei kad grįžusi. Gyvename Europoje, pasaulis – atviras, ir man, kaip gydytojai onkologei, galimybė pasisemti patirties svetur yra didžiulė profesinė galimybė. Net vienas buvusių Europos chemoterapeutų draugijos prezidentų ne kartą viešai akcentavo, kad šių laikų gydytojui onkologui nebeužtenka dirbti vienoje vietoje. Jis turi važiuoti semtis patirties, nuolat mokytis, siekti progreso, ypač ten, kur vaistų prieinamumas yra geresnis, idant tas žinias galėtų vėliau pritaikyti praktikoje, kur to dar nėra. Taigi, visas tarptautines patirtis ir įgytas žinias vertinu kaip progresą, investicijas į savo, kaip gydytojos, tobulėjimą. Neteisinga būtų tokius dalykus vertinti tik per emocinę prizmę – gaila, negaila, tiek dirbdama užsienyje. Tiek Lietuvoje, visada stengiuosi vadovautis protu ir siekti progreso.

– Kiekviena diena svarbi – ką šie žodžiai reiškia onkologiniams pacientams?

– Onkologinė liga – didžiulis iššūkis ir sergančiajam, ir jo šeimai. Keičiasi viskas, prie tokio besikeičiančio gyvenimo reikia dar priderinti šeimyninį, profesinį ir socialinį gyvenimą. Kiekviena diena brangi – ši iniciatyva yra apie išplitusiu krūties vėžiu sergančias moteris, kai suprantame, kad liga visiškai neatsitrauks, su ja tiesiog reikės mokytis gyventi. Naujų vaistų, mokslo pažangos dėka tokios sergančiosios jau gali ilgai išgyventi. Svarbu, kad jos visos gautų naujausią efektyvų gydymą. Tokiose diskusijose, kaip gydytoja, visuomet esu paciento pusėje.

Dosjė

Gyd. onkologė chemoterapeutė, medicinos mokslų daktarė medicinos studijas baigė Kauno medicinos universitete, ten pat baigė onkologijos chemoterapijos rezidentūrą ir apgynė disertaciją.

Gydytoja, dirbusi LSMU ligoninės Kauno klinikose, Vilniaus universiteto Santaros klinikose, Danijoje, Prancūzijoje, pastaruoju metu dirba Nacionaliniame vėžio institute, yra Chemoterapijos skyriaus vedėja.

Pagrindinės profesinio domėjimosi kryptys: inovatyvus gydymas onkologijoje, krūties vėžys, ginekologinis vėžys, melanoma, virškinamojo trakto vėžys, chemoterapijos paslaugų modernizavimas.

Dr. B.Brasiūnienė yra Lietuvos onkologų draugijos, Lietuvos chemoterapeutų draugijos narė, bei Europos draugijų (EORTC, ESMO, NSGO ir t.t.) narė.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"