Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
SPORTAS

Europos treneriai atrado Aziją 

2019 sausio 10 d. 15:00
Kinijos rinktinę treniruojantis Marcello Lippi per metus uždirba 26 mln. eurų.
Kinijos rinktinę treniruojantis Marcello Lippi per metus uždirba 26 mln. eurų.
AFP/Scanpix nuotrauka

Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) vykstančiame Azijos futbolo čempionate kovoja 24 rinktinės. Šios varžybos tampa ir žinomų trenerių iš Europos konkurencine kova.

Azijos taurės turnyro vienas statistinis faktas iškalbingas – vos keturias iš 24 rinktinių treniruoja specialistai, gimę tose šalyje. Tautiečių nurodymų klauso Japonijos (Hajime Moriyasu), Australijos (Grahamas Arnoldas), Šiaurės Korėjos (Kim Yong-Junas) ir Turkmėnistano (Jazguly Hojageldyjevas) komandų žaidėjai.

Azijiečiai futbolininkai labai drausmingi, bet jiems trūksta techninių gebėjimų ir racionalumo tiek aikštėje, tiek už jos ribų.

Kitas 20 rinktinių treniruoja užsieniečiai, iš jų net 17 – specialistai iš Europos. Šiame gausiame europiečių strategų būryje yra ir gerai žinomų pavardžių. Tai – italai Marcelo Lippi (Kinija) ir Alberto Zaccheroni (JAE), portugalai Carlosas Queirozas (Iranas) ir Paulo Bento (Pietų Korėja), švedas Svenas Goranas Erikssonas (Filipinai), serbas Milovanas Rajevacas (Tailandas), slovėnas Srečko Katanecas (Irakas) ir kiti.

Nuo čempiono iki diktatorių draugo

Iš šio spalvingo būrio labiausiai išsiskiria prie Kinijos rinktinės vairo stovintis 70-metis italas M. Lippi. Anksčiau Italijos čempionatą, taurę ir Čempionų lygą laimėjęs M. Lippi karjeros viršūnę pasiekė 2006-aisiais, kai su savo šalies rinktine triumfavo pasaulio čempionate.

2012-aisiais M. Lippi atvyko dirbti į Kiniją, ėmė treniruoti klubą „Ghangzou Evergrande“ ir po metų su juo laimėjo Azijos čempionų lygą. 2016 metais italas sulaukė kvietimo treniruoti Kinijos nacionalinę rinktinę. Taip M. Lippi tapo ambicingo ilgalaikio Kinijos futbolo projekto ašimi.

Visame pasaulyje gerai pažįstamas 70-metis švedas S. G. Erikssonas savo autoritetą kėlė skindamas pergales su Romos „Lazio“ klubu ir net šešerius metus (2001–2006 m.) treniruodamas Anglijos rinktinę. Dabar jis futbolo paslapčių moko Filipinų rinktinę, kuri Azijos čempionate žaidžia pirmą kartą.

Tarp Azijos pirmenybių dalyvių spalvingiausia biografija gali pasigirti Sirijos rinktinės treneris vokietis Berndas Stange. Emocingasis 70-metis strategas per ilgą karjerą darbo vietą keitė net 16 kartų. Jam teko treniruoti ir diktatorių valdomų valstybių rinktines – Irako (2002–2004 m.), Baltarusijos (2007–2011 m.), Sirijos (nuo 2018 m.).

B. Stange dirbo Irake net per JAV ir Didžiosios Britanijos invaziją į šią šalį. Vakaruose jis buvo smerkiamas už tai, kad pozavo fotografams šalia diktatoriaus Saddamo Husseino paveikslo. Šiaip ar taip, už Irako futbolo progresą vokiečiui buvo įteiktas specialus FIFA apdovanojimas. Trenerio odisėja Irake baigėsi, kai viešumoje pasirodė nuotraukų, kuriose jis užfiksuotas su buvusiu Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministru Jacku Straw. Irako politikai tai įvertino kaip išdavystę, tad vokiečiui teko palikti šalį.

Aliaksandro Lukašenkos kontroliuojamoje Baltarusijoje B. Stange kalnų nenuvertė, o paskui toliau klajojo po pasaulį. 2016-aisiais po trumpo karjeros etapo Singapūre treneris pareiškė, kad nori pailsėti, ir paskelbė baigiantis karjerą. Visų nuostabai pernai jis netikėtai sugrįžo į futbolą ir perėmė pilietinio karo draskomos Sirijos rinktinės vairą.

„Dirbau komunistinio ir kapitalistinio režimo valstybėse, sultonų ir diktatorių valdomuose kraštuose. Tačiau mano tikslas niekada nesikeičia, visada mąstau tik apie vieną dalyką – kaip įmušti kamuolį į varžovų vartus“, – teigė B. Stange.

Atsilieka nuo Afrikos

Nors Azijos valstybių investicijos į futbolo plėtrą didėja, regiono rinktinės vis dar atsilieka nuo Afrikos komandų. Afrikiečiai paprastai geriau pasirodo pasaulio čempionatuose, užima aukštesnes pozicijas FIFA reitinge ir deleguoja daugiau žaidėjų į pajėgiausius Vakarų Europos klubus.

Tiesa, šis skirtumas pastaruoju metu ėmė tirpti, ir tai parodė praėjęs pasaulio čempionatas Rusijoje. Per jį Japonija prasibrovė į aštuntfinalį, Irano rinktinė jau po grupės varžybų etapo vos nepasiuntė namo portugalų, o Pietų Korėjos futbolininkai džiaugėsi pergale prieš nukarūnuotuosius čempionus vokiečius.

Vis dėlto dar laukia daug sunkaus darbo vejantis Afriką ir siekiant paskatinti azijiečius domėtis ne tik europietiškuoju, bet ir savo regiono futbolu. Azija – tankiausiai apgyventas turtingas žemynas, tačiau sporto srityje neišnaudojantis viso potencialo.

Azijos valstybėse dirbę arba dirbantys futbolo specialistai kartoja, kad azijiečiai futbolininkai labai drausmingi, bet jiems trūksta techninių gebėjimų ir racionalumo tiek aikštėje, tiek už jos ribų. Tai tarsi patvirtina faktas, jog vos vienas kitas regiono lyderių Japonijos ir Pietų Korėjos futbolininkas prasimuša į Anglijos ar Vokietijos lygas.

Su masinio futbolo programomis Azijoje dirbantis amerikietis Tomas Byeris tvirtino, kad jį žavi daugelio valstybių investicijos į populiariausią sporto šaką, tačiau vien to nepakanka. Dar reikia sumanios strategijos. „Siekiant tikslo labai svarbi ne tik strategija, užsispyrimas, bet ir futbolo kultūra toje šalyje, jos sąveika su šeima bei bendruomene. Daug garsių futbolininkų iškilo ne futbolo mokyklose, o tiesiog gatvėje, perėmę pavyzdį iš tėvų, brolių, dėdžių. Tik paskui juos kažkas pamatė. Taip dažnai nutinka Afrikoje. Daug kas stebisi: kodėl Azijoje futbolo plėtra stringa? Todėl, kad šis žaidimas čia tiesiog neperimamas iš kartos į kartą“, – leidiniui „The Guardian“ dėstė T. Byeris.

Panašiai kalbėjo ir Katare, Pietų Korėjoje bei Kinijoje dirbęs vokietis Uli Stielike: „Darbo treneriams ir kitiems funkcionieriams čia yra daug. Labai daug. Ir jį pradėti reikia nuo pagrindų, nuo 6–7 metų berniukų, o tada iškart lavinti tų vaikų techninius įgūdžius.“

Kinijos užmojai

1,3 mlrd. gyventojų turinti Kinija siekia tapti supervalstybe ir futbolo srityje. Ji tai pasiryžusi padaryti bet kokia kaina. Todėl Kinijos futbolo federacijos treneriui M. Lippi mokamas metinis 23,62 mln. eurų atlyginimas („France Football“ duomenimis – red.) tėra lašas pinigų jūroje, kurią paleido didžiausios pasaulio tautos vyriausybė.

Pagal kruopščiai parengtą planą Kinija per 12 metų į futbolo plėtojimo sistemą turėtų investuoti 650 mlrd. eurų. Tai analogų pasaulyje neturintis sporto projektas. Aistringas futbolo gerbėjas Kinijos prezidentas Xi Jinpingas iškėlė tikslą savo šalyje surengti pasaulio čempionatą, o ateityje – jį laimėti.

Su Kinijos rinka susidūrė ir T. Byeris. Amerikietis konsultavo Kinijos švietimo ministeriją, kuri futbolą, kaip atskirą discipliną, integravo į mokyklų ugdymo programas. „Anksčiau kinai kišdavo pinigus futbolo viršūnėlėms, nes manė, kad tik geras treneris gali pasiekti puikių rezultatų. Pagaliau jie suprato, jog būtina atlikti namų darbus, pradedant nuo žemiausio piramidės taško, rūpintis masiniu futbolu. Viso to imtasi valstybės lygiu, – pasakojo T. Byeris ir pridūrė: – Netrukus ne tik Kinijos, bet ir visos Azijos futbolas taps tiek stipresnis, tiek patrauklesnis. Galite tuo neabejoti.“

Todėl ir M. Lippi ant pečių guls milžiniška atsakomybė. Azijos čempionato startas jam pavyko – per pirmąsias rungtynes Kinijos futbolininkai 2:1 įveikė Kirgizijos rinktinę.

„Visi žinome, kad futbolo ateitis priklauso jaunimui. Turime dėti visas pastangas plėtodami vaikų ir jaunimo futbolą. Tik taip futbolas pasivys kitas Kinijoje populiarias sporto šakas. Valdžia pradėjo didžiules reformas infrastruktūros ir ugdymo srityje, tad esu tikras, kad Kinijos futbolo ateitis bus šviesi“, – tikino M. Lippi.

Azijos futbolo taurės faktai

* Tai vienas seniausių rinktinių turnyrų, rengiamas nuo 1956 metų. Daugiausia kartų – 4 – čempione tapo Japonija. Po 3 sykius nugalėjo Saudo Arabija ir Iranas.

* Šiame čempionate titulą gina Australijos rinktinė. Dėl žemo futbolo lygio ir konkurencijos stokos Okeanijos regione Australija praėjusį dešimtmetį pasiprašė priimama į Azijos futbolo konfederaciją ir 2006 metais tapo jos nare.

* AFC, remdamasi UEFA pavyzdžiu, šiemet rengia 24 rinktinių turnyrą. Čempionate debiutuoja Kirgizija, Filipinai ir Jemenas.

* Uzbekistano rinktinės vartininkas 35-erių Ignatijus Nesterovas tapo garbingo klubo nariu. Jam tai jau penktas Azijos čempionatas per visą karjerą. Tiek sykių pirmenybėse žaidė tik japonas Yasuhito Endo ir irakietis Younisas Mahmoudas.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"