Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
SPORTAS

A. Parachovskis – apie keistą praėjusį sezoną ir atsiradimą Vilniuje 

2019 sausio 17 d. 09:00
Prieš dvikovą su „Partizan“ Artiomas Parachovskis jautėsi blogai, bet vis tiek ryžosi žaisti ir padėjo komandai iškovoti pergalę.
Prieš dvikovą su „Partizan“ Artiomas Parachovskis jautėsi blogai, bet vis tiek ryžosi žaisti ir padėjo komandai iškovoti pergalę.
BNS nuotrauka

Prieš mėnesį Vilniaus „Ryto“ gretas papildė vidurio puolėjas iš Baltarusijos Artiomas Parachovskis, kuris po truputėlį tampa vis svarbesne vilniečių žaidimo dėlionės dalimi.

Septynerias rungtynes sostinės komandoje sužaidęs 211 centimetrų ūgio „centras“ oficialiai klubo interneto svetainei rytasvilnius.lt papasakojo apie tai, kodėl pasirinko krepšinį, apie užtrukusias klubo paieškas bei atviravo apie daug jėgų kainavusią pergalę Europos taurės pirmenybių starte.

A. Parachovskis sutartį su „Rytu“ pasirašė gruodžio 19 dieną ir nuo to laiko sužaidė penkerias rungtynes „Betsafe-LKL“ pirmenybėse ir dvejas – Europos taurės turnyre. Vietos čempionate aukštaūgis renka 12,2 taško, atkovoja 6 kamuolius ir renka 16,2 naudingumo balo. Tarptautinėse varžybose šie skaičiai tokie: 11 taškų, 7,5 atkovoto kamuolio ir 14,5 naudingumo balo.

Baltarusis kasdien vis geriau jaučiasi aikštelėje, tačiau supranta, kad dar reikia daug ir sunkiai dirbti. Krepšininkas papasakojo apie praėjusį sezoną, rudens vizitą Vilniuje ir itin sunkias rungtynes su Belgrado „Partizan“.

Nežinojo, kuria ranka mesti

– Kodėl pasirinktas krepšinis?

„Iki penkiolikos metų žaidžiau futbolą, bet tapau labai aukštas ir pradėjau galvoti apie kitą veiklą arba naują sporto šaką.“

– Nes esu aukštas. (Juokiasi.) O jeigu rimtai, iki penkiolikos metų žaidžiau futbolą, bet tapau labai aukštas ir pradėjau galvoti apie kitą veiklą arba naują sporto šaką. Dėl ūgio pasirinkau krepšinį, tačiau apie šį sportą tuomet visai nieko nežinojau. Įdomu tai, kad esu dešiniarankis, bet į krepšį pradėjau mėtyti kaire ranka. Tai pamatęs mano treneris akimirksniu patarė mesti dešine.

– Kokie buvo didžiausi iššūkiai pasirinkus naują sporto šaką? Ką tobulinti sekėsi sunkiausiai?

– Kamuolio valdymas ir metimai buvo nelengvos užduotys. Tačiau turėjau išmokti absoliučiai viską, ko reikia šiai sporto šakai. Prieš tai kamuolį spardžiau kojomis, o dabar reikėjo jį valdyti rankomis. Viską pradėjau nuo pradžių, todėl turėjau nemažai darbo.

– Ar augdamas turėjote mėgstamų žaidėjų, pagal kuriuos modeliavote savo žaidimą?

– Žinojau tokius krepšininkus kaip Michaelas Jordanas ar Kobe Bryantas, bet apie krepšinį žinių turėjau nedaug. Niekada nesistengiau kopijuoti kokių nors žaidėjų, o visuomet bandžiau tapti kuo geresnis. Šiuo metu taip pat neturiu favoritų ir mėgstu žiūrėti rungtynes, kurios yra itin didelės svarbos turnyro lentelėje ar klasikinis derbis.

Kai per daug užsieniečių

– Praėjusį sezoną rungtyniavote Eurolygoje kovojančiame Tel Avivo klube „Maccabi“. Koks jums tai buvo sezonas?

– Buvo labai keisti metai. Viso sezono metu sunkiai dirbau ir gerinau sportinę formą, bet daug nežaidžiau. Izraelio čempionate aikštelėje negali būti daugiau nei trys užsieniečiai, o į rungtynes iš viso galima registruoti penkis. „Maccabi“ savo sudėtyje turėjo 8 legionierius, o tai reiškia, kad per kiekvieną mačą privalo ilsėtis bent trys žaidėjai iš užsienio. Tai lėmė nedidelį skaičių minučių, o vasarą ieškant naujo klubo kitos komandos nebuvo tikros dėl mano fizinės būklės, nes nebuvau leidžiamas į aikštę.

– Dėl to ir užtruko komandos paieškos?

– Norėjau žaisti aukštu lygiu – Eurolygoje arba Europos taurės turnyre. Turėjau pasiūlymų, bet tik iš ekipų, kurios žaidžia vien vietiniame fronte arba kituose turnyruose. Labai džiaugiuosi, kad sulaukiau „Ryto“ skambučio, nes tai komanda, kuri turi turtingą istoriją ir kaunasi dėl vietos Europos taurės turnyro stipriausiųjų aštuntuke.

Prieš sezoną lankėsi Vilniuje

– Vilniuje sportavote dar prieš pasirašydamas sutartį su „Rytu“. Kodėl pasirinkote šį miestą?

– Tuo metu buvau be komandos, o mano agentas yra iš Lietuvos. Prašiau, kad surastų vietą, kur galėčiau padirbėti individualiai su treneriais. Ir jis man rado puikius specialistus iš Lietuvos. Vilniuje sportavau nuo rugsėjo vidurio iki spalio pabaigos, net buvau apsilankęs pirmose „Ryto“ reguliariojo sezono rungtynėse su Utenos „Juventus“. Smagus sutapimas, nes vis galvojau, kad norėčiau apsivilkti „Ryto“ ekipos marškinėlius. Man patinka Vilniuje, spėjau pažinti šį miestą, o jis yra netoli mano gimtojo Minsko.

– Ką pavyko patobulinti, kol treniravotės Vilniuje rudenį?

– Stengiausi pagerinti metimą iš vidutinio nuotolio ir baudų metimus. Manau, kad atvykęs rungtyniauti į „Rytą“ esu kiek pagerinęs šį žaidimo aspektą. Žinoma, taip pat gerinau savo sportinę formą, nes neturint komandos tai daryti būtina. Treniravausi ir metimus kabliu, taip pat gerinau kojų darbą.

– Kaip dabar jaučiatės?

– Dabar svarbiausia – vėl pajusti rungtynių ritmą. Ilgai nežaidžiau krepšinio, esu naujoje komandoje, todėl kasdien suprantu vis daugiau apie trenerio sumanymus ir kaip padėti ekipos draugams aikštelėje. Dar reikia laiko apsiprasti, nes suvokiu, kad kartais galėjau priimti geresnį sprendimą. Vėliau viskas bus gerokai paprasčiau.

– Kaip sekasi apsiprasti su Dainiaus Adomaičio sistema?

– Jaučiuosi gerai, nes joje yra daug žaidimo „du prieš du', jį labai mėgstu. Pastatai „užtvarą“ ir bėgi susirinkti taškų, gavęs perdavimą iš gynėjų. Kasdien sunkiai dirbu, kad galėčiau kuo daugiau padėti komandai. Laikui bėgant bus tik geriau.

Bijojo prarasti sąmonę

– Prieš debiutą Europos taurės turnyre – dvikovą su „Partizan“ – jautėtės blogai, bet vis tiek ryžotės žaisti ir padėjote komandai iškovoti pergalę. Kas įkvėpė tokiam pasirodymui?

– Rungtynių dieną pabudau penktą ryto ir pasijutau labai blogai. Ko gero, apsinuodijau maistu, jaučiausi silpnai, todėl atėjęs į rytinę treniruotę gavau vaistų ir ėjau namo ilsėtis. Namie situacija nepagerėjo, todėl labai dėkoju gydytojui, kuris atėjo ir padėjo atsistoti ant kojų.

Vienu metu jau maniau, kad nerungtyniausiu, tačiau privalėjau pabandyti. Išgėriau vaistų, pradėjau apšilimą, ir situacija šiek tiek pagerėjo. Supratau paprastą dalyką, kad „Partizan“ turi stiprius vyrukus po krepšiais ir komandai manęs reikia. Privalėjau padėti savo ekipai, negali būti nė kalbos, kad nežaisiu. Tam čia ir atvykau.

Sukosi galva, buvo sunku suprasti įvykius aikštelėje, tikėjausi, kad ant parketo neprarasiu sąmonės. Pirmosios dvi minutės buvo ypač sunkios, nesuvokiau, kokį darome derinį, ką turėčiau daryti gynyboje. Turėjau ne tik kautis su varžovu, bet ir su savimi. Svarbiausia, kad padėjau savo komandai laimėti tą susitikimą, sužaidžiau neblogai, todėl esu laimingas.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika