Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
SPORTAS

„Formulė-1“ dingo iš lietuviškų ekranų 

2018 balandžio 7 d. 06:00
Lewisui Hamiltonui ir kitiems lenktynininkams nekelia susižavėjimo naujoji galvos apsaugos sistema. /
Lewisui Hamiltonui ir kitiems lenktynininkams nekelia susižavėjimo naujoji galvos apsaugos sistema. /
AFP/Scanpix nuotraukos

Prasidėjus „Formulės-1“ lenktynių sezonui, Lietuvos automobilių sporto gerbėjai buvo nemaloniai nustebinti – staiga jie sužinojo, kad mėgstamų varžybų per lietuvišką televiziją negalės matyti.

Geriausių pasaulio lenktynininkų varžybų transliacijos mūsų šalyje turėjo senas tradicijas. 1996-aisiais „Formulės-1“ lenktynes ėmė rodyti LRT. Vėliau šias teises perėmė TV3, paskui jos buvo perkeltos į mokamą lietuvišką kanalą „Viasat Sport Baltic“, o TV6 rodydavo varžybų įrašus.

Tačiau šiemet norintiems stebėti pirmąsias sezono varžybas Melburne (Australija) teko ieškoti alternatyvų – rinktis užsienines televizijas arba mokamą švedų kalba transliuojamą „Viasat Motor“. Tiesa, ir šis mūsų šalyje netrukus gali tapti koduotu kanalu.

„Tikrai nebuvo taip, kad nenorėtume transliuoti šių varžybų ar nematytume poreikio, o tuo kai kurie žiūrovai mus kaltina.“

Siūlo mokamą platformą

„Viasat“ komunikacijos vadovas Lietuvoje Žilvaras Zinkevičius nurodė, kad „Formulė-1“ iš lietuviškų kanalų pasitraukė dėl varžybų rengėjų siekio populiarinti savo vaizdo transliacijų internetu platformą. Iš tiesų, „Formulės-1“ valdymą perėmusi amerikiečių bendrovė „Liberty Media“ pristatė mokamą programą, per kurią neva bus galima matyti kokybiškesnes transliacijas. „Liberty Media“ taip siekia pasipelnyti. Tokiu būdu lietuviai, latviai ir estai liko užribyje.

– Kodėl derybos dėl „Formulės-1“ transliacijų teisių pratęsimo nutrūko? – „Lietuvos žinios“ paklausė Žilvaro Zinkevičiaus.

– „Formulės-1“ valdytojai kuria ambicingą vaizdo transliacijų internete projektą, todėl didžiosios dalies savo sutarčių su televizijomis nepratęsia. Rankų nenuleidome, vyko intensyvios derybos, tačiau viskas baigėsi nesėkmingai. Tikrai nebuvo taip, kad nenorėtume transliuoti šių varžybų ar nematytume poreikio, o tuo kai kurie žiūrovai mus kaltina. Lietuvoje „Formulės-1“ žiūrimumas yra vidutinis, o Estijoje susidomėjimas ja yra milžiniškas. Deja, ne visada viskas priklauso vien nuo norų. Labai gaila, kad „Formulė-1“ Baltijos šalis laiko mažomis, nereikšmingomis ir išbraukė mus iš savo žemėlapio.

– Vadinasi, jie nerodė jokios iniciatyvos likti Baltijos regiono rinkoje?

– Dėjome daug pastangų, tačiau dėl susidariusios situacijos nenorime kaltinti savo partnerių. Priežastis nurodėme – visa tai dėl „Formulės-1“ noro plėtoti savo vaizdo transliacijų internete platformą.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

– O galbūt pratęsti sutartį jums būtų per didelė finansinė našta?

– Negaliu atsakyti į šį klausimą, ką galėjome ir ko negalėjome. Tai būtų būrimas iš kavos tirščių.

– Ar yra viltis, kad ateityje „Formulė-1“ sugrįš į „Viasat Sport Baltic“ eterį?

– Taip, viltis yra, nes naujoji jų transliacijų platforma kol kas neveikia taip, kaip buvo tikimasi. Jei tai tęsis toliau – bus ieškoma sprendimų. „Formulė-1“ siekia viešumo ir tikrai nenori netekti žiūrovų. Tad jei pasitaikys galimybė transliuoti, mes ja stengsimės pasinaudoti.

Pirmosiose lenktynėse Melburne triumfavo Sebastianas Vettelis (dešinėje) ir "Ferrari" komanda.
Pirmosiose lenktynėse Melburne triumfavo Sebastianas Vettelis (dešinėje) ir "Ferrari" komanda.

„Mercedes“ apsiskaičiavo

Šį savaitgalį lenktynininkai susirinko į antrą sezono etapą Bahreine, Sakiro dykumoje. O pirmosios 2018-ųjų čempionato lenktynės prieš dvi savaites Melburne baigėsi netikėtai.

Praėjusio sezono čempionas ir šio favoritas britas Lewisas Hamiltonas („Mercedes“) neturėjo lygių kvalifikacijoje, tačiau per lenktynes finišavo antras, pirmąją poziciją užleidęs pagrindiniam varžovui vokiečiui Sebasianui Vetteliui iš „Ferrari“.

Šiam padėjo palankiai susiklosčiusios aplinkybės. Kai dėl pavojaus trasoje buvo aktyvuota virtualaus saugos automobilio funkcija, ir visi varžybų dalyviai turėjo sulėtinti tempą, S. Vettelis tuo pasinaudodamas apsilankė boksuose pasikeisti padangų ir į trasą išniro prieš pat L. Hamiltono nosį. Vėliau paaiškėjo, kad dėl programinės įrangos netikslumo „Mercedes“ komanda apsiskaičiavo matuodama atstumą tarp lyderių ir taip pralaimėjo lenktynes.

Kitas „Ferrari“ narys suomis Kimi Raikkonenas Melburne finišavo trečias, tad šios komandos prezidentas Sergio Marchionne pareiškė, kad geresnės sezono pradžios negalėjo tikėtis.

Visgi akivaizdu, kad „Ferrari“ Melburne tiesiog pasisekė. Ir net S. Vettelis pripažino, kad jo komanda greičiu kol kas atsilieka nuo „Mercedes“.

„Jei pažiūrėtume į greičio skirtumus viso pirmo etapo metu – mes dar neprilygstame „Mercedes“. Taigi mums dar daug ko trūksta“, – sakė vokietis.

Aistros dėl „Halo“

Šiemet „Formulės-1“ bolidai sezoną pasitiko vizualiai pasikeitę. Žiūrovų akį rėžianti papildoma vairuotojų galvos apsaugos sistema „Halo“ sulaukė dviprasmiškų vertinimų. Ji iš esmės keičia mašinos dizainą – ties kokpitu įmontuoti pailgi titano lankai, kurie galimos avarijos atveju apsaugos vairuotojo galvą. Ši saugos sistema gali atlaikyti net 11 tonų svorį.

Tokią naujovę lenktynininkai priėmė labai skeptiškai. Jiems nepatinka „Halo“ išvaizda, tai trukdo įlipti ir išlipti iš kokpito, taip pat riboja matomumą.

„Mercedes“ komandos akcininkas, tris kartus pasaulio čempionas (1975, 1977 ir 1984 m.) austras Niki Lauda dar žiemą atvirai išklojo, ką mano apie tokią naujovę: „Mano laikais „Formulėje-1“ mes nesiveždavome savo šeimų į lenktynių etapus, nes nebuvo jokios garantijos, kad nežūsime. Nenorėjome, kad žmonos parsivežtų mus namo karste. Tačiau per tuos tris keturis dešimtmečius „Formulės-1“ patikimumas ir saugumas padarė neįtikėtiną pažangą. Nesuvokiu, kam reikalinga „Halo“. Šiuo atveju perlenkta lazda.“

„Mercedes“ vadovas Toto Wolffas Melburne pareiškė, kad šios sistemos atsikratytų „pirmai progai pasitaikius.“ Pasaulio čempionas L. Hamiltonas nurodė, kad 2017-ieji buvo paskutiniai metai, kai „Formulės-1“ automobiliai „atrodė normaliai“.

Be to, „Halo“ sveria 14–15 kg, tad komandoms tenka ieškoti efektyvių aerodinaminių sprendimų, kad bolidai nuo papildomo svorio nesulėtėtų.

Vis dėlto visi sutinka, kad po kelerių lenktynių sportininkai ir žiūrovai pripras prie šių pokyčių. O kol kas palankių atsiliepimų apie „Halo“ mažoka. Geru humoro jausmu pasižymintis K. Raikkonenas, paklaustas, ar „Halo“ jam suteikė naudos, atšovė: „Labai daug. Šios sistemos lankai man pridengia spiginančią saulę.“

„Ferrari“ ultimatumas

Žiema „Formulės-1“ pasaulyje buvo įtempta ne tik dėl „Halo“ sistemos įdiegimo. Aistras kaitino įtampa tarp „Ferrari“ ir „Liberty Media“. Varžybų senbuvei italų komandai labai nepatiko, kad naujieji „Formulės-1“ šeimininkai nuo 2021-ųjų ketina keisti variklio reguliavimo taisykles. Naujovės „Ferrari“ būtų itin neparankios. Be to, jie reikalauja gauti didesnes išmokas už dalyvavimą čempionate. Įtampai pasiekus aukščiausią tašką, „Ferrari“ vadovai pagrasino trauktis iš „Formulės-1“, jei varžybų rengėjai nesušvelnins tono.

Tuo metu Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) prezidentui Jeanui Todtui toks ultimatumas įspūdžio nepadarė. Jis nestojo ginti „Ferrari“ prezidento S. Marchione, nors pats ilgus metus dirbo šioje komandoje.

„Visos komandos vienodai svarbios „Formulei-1“. Nė viena nėra išskirtinė. Jei „Ferrari“ nuspręs trauktis – tai jų pasirinkimas“, – pareiškė J. Todtas.

„Ferrari“ ir „Liberty Media“ konfrontacija tęsiasi toliau. Naujos detalės dėl būsimo variklių reguliavimo turėtų paaiškėti dar iki balandžio pabaigos.

Brangiausiai apmokami „Formulės-1“ lenktynininkai

Sebastianas Vettelis („Ferrari“) 47,6 mln. eurų

Lewisas Hamiltonas („Mercedes“) 39,7 mln. eurų

Kimi Raikkonenas („Ferrari“) 31,7 mln. eurų

Fernando Alonso („McLaren“) 23,8 mln. eurų

Valtteri Bottas („Mercedes“) 9,5 mln. eurų

Maxas Verstappenas („Red Bull“) 7,9 mln. eurų

Stoffelis Vandoorne'as („McLaren“) 5,6 mln. eurų

Danielis Ricciardo („Red Bull“) 4,8 mln. eurų

Nico Hulkenbergas („Renault“) 4,4 mln. eurų

Sergio Perezas („Force India“) 3,9 mln. eurų

Šaltinis – „TSM Sportz“

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"