Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
RINKIMŲ MARATONAS

Vilniaus mero rinkimai: painiavos bus gerokai daugiau 

2018 gruodžio 10 d. 12:34
Iš Liberalų sąjūdžio pasitraukęs R. Šimašius buvusiems kolegoms paliko rebusą - ką kelti kandidatu į Vilniaus mero postą.
Iš Liberalų sąjūdžio pasitraukęs R. Šimašius buvusiems kolegoms paliko rebusą - ką kelti kandidatu į Vilniaus mero postą.
BNS nuotrauka

Nuo gruodžio 8 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pradėjo partijų, dalyvausiančių savivaldybių tarybų rinkimuose, pareiškinių dokumentų priėmimą. Šiandien aiškėja, kad dėl Vilniaus vadovo posto kovą susigrums apie 20 kandidatų.

R. Šimašiaus ir A. Zuoko dvikova

Sumaišties šalies politikoje pastaraisiais metais būta itin daug. Vienos partijos skilo, kitos – jungėsi, trečių kelti kandidatai pasitraukė iš sąrašo, ir teko skubotai ieškoti pakaitalo. O dalis partijų dar ir gruodžio pradžioje nežinojo, ką pasiūlyti kandidatu į sostinės mero postą, nors rinkimai – jau po kelių mėnesių.

Tikriausiai nekintanti žinia per visą laikotarpį yra ta, kad dėl mero kėdės tikrosios varžytuvės vyksta tarp dviejų lyderių: dabartinio mero Remigijaus Šimašiaus, bei tris kadencijas sostinei vadovavusio Artūro Zuoko. „Vilmorus“ apklausų duomenimis abiejų kandidatų reitingas kone lygus – apie 27 proc. Bendrovės „Sprinter tyrimai“ duomenimis, į priekį yra įsiveržęs R. Šimašius (32 proc.), ir jį vejasi A. Zuokas (25 proc.)

R. Šimašius ir A. Zuokas įvardijami pagrindiniais konkurentais kovoje dėl Vilniaus mero posto./ BNS nuotrauka
R. Šimašius ir A. Zuokas įvardijami pagrindiniais konkurentais kovoje dėl Vilniaus mero posto./ BNS nuotrauka

Kova tarp šių kandidatų primena daugiaserijinį šou ir tęsiasi dar nuo praėjusių rinkimų 2015 m. Šiuose A. Zuokas nusileido R. Šimašiui rezultatu 34 proc. – 18 proc., tačiau A. Zuoko vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga į Vilniaus miesto tarybą pateko ir šiandien čia turi 7 vietas iš 51.

Būdami opozicijoje A. Zuoko liberalai R. Šimašių kritikuoja kiekviena pasitaikiusia proga: nuo neskaidrių savivaldybės pirkimų iki pasikeitusio savivaldybės automobilių parko. Iki šiol R. Šimašius gana ramiai reagavo į A. Zuoko komandos kritiką, tačiau su gruodžio pradžia ir pats kibo konkurentui į atlapus. Siekdamas rinkimų maratone daugiau atsiplėšti nuo A. Zuoko jis parengė staigmeną – subūrė komisiją buvusios valdžios veiklai triti. Didžiausią dėmesį komisija skirs bankrutavusiam A. Zuoko kūdikiui – bendrovei „Vilnius veža“. Pastarosios veiklą bei finansavimo modelį jau tyrė Vilniaus apygardos teismas. Yra ir sprendimas – bendrovė savivaldybės biudžetui atnešė beveik pusę milijono eurų žalos, kurią turės atlyginti bankrutavusios bendrovės vadovas. Tačiau R. Šimašiui, artėjant mero rinkimų dienai, to pasirodė negana.

D. Kreivys: reklamos daug, bet šansai – menki

Yra posakis – kur du pešasi, trečias laimi. Juo bando pasinaudoti „Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų“ kandidatas Dainius Kreivys. Jis gana aktyvią rinkiminę agitaciją pradėjo gerokai anksčiau nei numatyta oficialios rinkiminės reklamos pradžia – lapkričio 7-oji. Dar vasarą D. Kreivį reklamuojančių plakatų buvo galima išvysti greta didžiųjų sostinės kino teatrų. Kiekvienai progai pasitaikius pats kandidatas stengiasi būti kuo labiau matomas. Pavyzdžiui, šiandien rinkimų tikslais išnaudoja besitęsiantį mokytojų streiką.

Visgi apklausų rezultatai rodo, kad D. Kreivio pastangos ne itin sėkmingos. Bendrovės „Sprinter tyrimų“ apklausos duomenimis, D. Kreivys surinktų apie 5 proc. balsų. Palyginimui, praėjusiuose mero rinkimuose D. Kreivio bendrapartietis surinko 8,7 proc. balsų ir liko ketvirtas.

D. Kreivys su bendrapartiečiais aplankė Švietimo ir mokslo ministerijos patalpose streikuojančius mokytojus./ BNS nuotrauka
D. Kreivys su bendrapartiečiais aplankė Švietimo ir mokslo ministerijos patalpose streikuojančius mokytojus./ BNS nuotrauka

Kaip ir anuose rinkimuose, taip ir šiemet, konservatoriams koją pakišti gali ne tik tarpusavyje besikaunantys liberalai, bet ir Vilniaus mieste gana stiprias pozicijas laikantys lenkai. Praėjusiuose rinkimuose Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kandidatas Valdemaras Tomaševskis surinko beveik 17 proc. visų rinkėjų balsų ir vos 1 proc. atsiliko nuo A. Zuoko.

Tiesa, šiandien V. Tomaševskis eina Europos Parlamento nario pareigas ir vargu ar jas į Vilniaus mero postą iškeistų. Tačiau partija išaugino ne vieną Vilniaus lenkų rinkėjų pasitikėjimą jau pelniusį politiką: Jaroslavą Kaminskį, Zbygnievą Maciejevskį, Arturą Liudkovskį, Renatą Cytacką, Editą Tamošiūnaitę. Nors partija nėra kol kas viešai paskelbusi kandidato į Vilniaus mero postą, realu, kad viena šių pavardžių bus įregistruota VRK artimiausiu metu.

Liberalai siūlo ...

Daugiausia mandatų praėjusiuose savivaldos rinkimuose pelnęs Liberalų sąjūdis šiuose rinkimuose panašios sėkmės greičiausiai nebepakartos. Mat šios partijos vėliavnešiu Vilniaus mieste buvo R. Šimašius. Tačiau partiją krečiant korupcijos skandalui, šiam kilo idėja – Vilniaus skyrių bent vizualiai atriboti nuo visos partijos, įkuriant rinkimų komitetą. Idėja gera pasirodė tik pačiam Vilniaus skyriui. Centrinė valdžia, išgirdusi sprendimą, pašėlo ir liepė rinkiminio komiteto žaidimą nutraukti. Tačiau komitetui vadovaujantis R. Šimašius, užuot paklausęs partijos lyderio Eugenijaus Gentvilo, paskelbė skyrybas ir didžiąją dalį Vilniaus skyriaus po komiteto vėliava išsivedė su savimi.

Liberalų sąjūdis, lapkričio pabaigoje likęs be kandidato į Vilniaus merus, buvo priverstas paskubomis ieškoti pakaitalo. Nuspręsta partijos viduje skelbti visuotinį elektroninį balsavimą. Liberalų sąjūdžio sostinės skyrius paskelbė, kad vietoje R. Šimašiaus teikiama Martyno Nagevičiaus kandidatūra į Vilniaus miesto merus.

G. Paluckas įgijo konkurentą

Skyrybų šioje kadencijoje būta ir daugiau. Pernai gana triukšmingai santykius viešojoje erdvėje aiškinosi socialdemokratai, o pykčio ašis buvo tas pats jaunas ir veržlus partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. Mat praėjusių metų rugsėjo pabaigoje socialdemokratų partijos taryba, kuriai vadovauja pats G. Paluckas, nutarė pasitraukti iš valdančiosios koalicijos Seime. Priežastis – esą buvęs partijos vadovas Algirdas Butkevičius pasirašė socialdemokratams nepalankią koalicinę sutartį Seime su valdančiaisiais „valstiečiais“. Tačiau nesutarimai su Seimo valdančiais prasidėjo nuo pirmųjų G. Palucko vadovavimo dienų. Mat šis viešai apsiskelbęs apie nesuderintą susitikimą su premjeru Sauliumi Skverneliu, apsijuokė. Žiniasklaidoje mirgėjo antraštės, kaip premjeras naująjį socialdemokratų pirmininką laiko žmogumi, praradusiu ryšį su realybe.

Suskilus socialdemokratų partijai, G. Paluckas artėjančiuose rinkimuose įgijo tiesioginį konkurentą./ BNS nuotrauka
Suskilus socialdemokratų partijai, G. Paluckas artėjančiuose rinkimuose įgijo tiesioginį konkurentą./ BNS nuotrauka

Štai tada ilgai siekę atsinaujinti ir atsijauninti pusė socialdemokratų partijos narių šiuo sprendimu sudvejojo. Kai G.Palucko pasiūlė trauktis iš Seimo koalicijos, šiam sprendimui nepritariantys Seimo socialdemokratų frakcijos nariai atskilo ir kartu su buvusiais Darbo partijos nariais šių metų pavasarį įkūrė naują partiją – Lietuvos socialdemokratų darbo partiją.

Ši politinė jėga šiemet taip pat siūlys savo kandidatą į Vilniaus merus. Partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas patikino, kad kandidato Vilniaus skyrius dar nėra išrinkęs, tačiau tai padaryti planuoja artimiausiu metu. Kokie galimi kandidatai – G. Kirkilas neatskleidė. Visgi tikėtina, kad Lietuvos socialdemokratų darbo partiją sostinės mero rinkimuose atstovaus Vilniaus skyriaus pirmininkas Alfonsas Navickas.

Susigrums du žalieji. T. Tomilinas lieka už borto

Artėjantiems mero rinkimams ruošiasi ir Darbo partija, į Vilniaus mero postą kelianti pirmininko, šiuo metu – europarlamentaro Viktoro Uspaskicho kandidatūrą. Nors pastarasis tikina tvirtai apsisprendęs siekti Vilniaus miesto vadovo posto, greta skelbia, kad partiją ves į 2020 metų Seimo rinkimus. Šio kandidato rinkiminė programa apsiriboja vienu konkrečiu pažadu – sostinėje įvesti nemokamą viešąjį transportą. Iš to peršasi išvada, kad savivaldos rinkimai Darbo partijai tėra tarpinė reklaminė stotelė prieš artėjančius Seimo rinkimus. Tiesa, „Vilmorus“ atlikta sostinės gyventojų apklausa parodė, kad už Viktorą Uspaskichą šiandien balsuotų 6 proc. vilniečių.

Minėti kandidatai sudaro mažiau nei pusę visų norinčiųjų susirungti dėl Vilniaus mero kėdės. „Tvarkos ir teisingumo“ partija kandidatu į Vilniaus mero postą siūlo Vidmanto Martikonio kandidatūrą. Visuomeninis rinkimų komitetas „Gedimino miestas“ siūlo balsuoti už buvisį europarlamentarą, Kovo 11-osios Akto signatarą Arūną Degutį. Partija „Lietuvos sąrašas“ siūlo balsuoti už Liutaurą Stoškų.

Vilniaus miesto savivaldos rinkimuose taip pat dalyvaus tokie visuomeniniai rinkimų komitetai kaip „Bendruomeniškas Vilnius“, „Judėk, Vilniau“, „Junkis“, „Piliečių jėga ir teisingumas“, „Vilniečių lokys“ bei „Vilnius gali“. Tikėtina, kad visi šie komitetai pasiūlys po savo kandidatą į merus.

V. Sinkevičius (kairėje) greičiausiai taps "valstiečių" kandidatu į Vilniaus mero postą. T. Tomilinui (dešinėje) savo progos teks palaukti mažiausiai dar ketverius metus./ BNS nuotrauka
V. Sinkevičius (kairėje) greičiausiai taps "valstiečių" kandidatu į Vilniaus mero postą. T. Tomilinui (dešinėje) savo progos teks palaukti mažiausiai dar ketverius metus./ BNS nuotrauka

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga greičiausiai teiks partijos pirmininko pavaduotojo, ūkio ministro Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūrą. Pastarasis yra užsiminęs, kad ūkio ministro pareigos jam kandidatuoti į sostinės merus netrukdytų. Tai reikštų, kad kito „valstiečių“ nario Tomo Tomilino viltys įsitraukti į rinkimų maratoną vėl žlunga. Pirmiausia jis nusileido Antanui Guogai, tačiau pastarajam pasitraukus iš kandidatų, T. Tomilinui sužibo viltis. Tiesa, ne ilgam. „Valstiečių“ partijos vadovybė, užuot paskatinusi metus besiruošiantį dalyvauti Vilniaus savivaldos rikimuose T. Tomiliną, pasiūlė jam dar „paaugti“.

Beje, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidato nereikėtų painioti su kitu „žaliuoju“. Mat Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas taip pat paskelbė apie savo sprendimą kandidatuoti į Vilniaus miesto merus.

Žvelgiant į šiandien žinomą kandidatų sąrašą, darosi kiek painu. Dalyvauti ketina trys liberalų partijos, po du socialdemokratų ir „žaliųjų“ kandidatus. Koks bus kandidatų į Vilniaus merus sąrašas, – paaiškės jau kitų metų sausio pabaigoje. Sausio 31-oji yra paskutinė diena savivaldybių rinkimų komisijoms priimti sprendimą dėl kandidatų sąrašo ir asmens, išsikėlusio kandidatu į savivaldybės tarybos narius merus įregistravimo.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"