Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
RINKIMŲ MARATONAS

Viešųjų ryšių ekspertas: rinkimų kampanija Vilniuje – „drungna“ 

2019 vasario 25 d. 14:39
LŽ fotomontažas

Rinkimų kampanija Vilniuje gal kiek ir nustebino vaizdo įrašais su negyvomis žiurkėmis, pažadais „diagnozuoti ir gydyti“ per vieną dieną arba „lokiu“, linksmai nešančiu parašus į savivaldybę. Tačiau bendrą politinės komunikacijos foną LŽ kalbintas viešųjų ryšių ekspertas Linas Kontrimas pavadino neįdomiu arba tiesiog „drungnu“.

Anot Lino Kontrimo, šių metų kampanija sostinėje atrodo „negyva“, nes visi kandidatai masiškai išsikraustė į skaitmeninę erdvę. Joje, eksperto nuomone, efektyviausiai veikia buvęs meras Artūras Zuokas, kuris naudoja ne naujus, bet anksčiau jam ne sykį pravertusius metodus, kuriuos imasi atkartoti ir kai kurie kiti kandidatai. Netinkamu ir rinkėjams pabodusiu pasirinkimu ekspertas laiko agresyvią ir oponentus žeminančią politinę reklamą, tačiau didžiausias visos kampanijos trūkumas – atitolimas nuo rinkėjo ir tiesioginio kontakto stygius.

Linas Kontrimas/BNS nuotrauka
Linas Kontrimas/BNS nuotrauka

Trūksta tiesioginio kontakto

Ne vienas vilnietis užsimena, kad visą rinkimų maratoną šiemet ramiausiai galima stebėti prisijungus prie „Facebook“. Nebereikia nei televizijos laidų, nei plakatų gatvėse, nei tuo labiau – po butus vaikštančių agitatorių.

Ankstesnius savivaldos rinkimus buvo galima matyti vos ne kiemuose – agitacinė medžiaga pasiekdavo žmones net ir sodų bendrijose. Akivaizdu, kad dabar į tai numota ranka.

Kaip LŽ komentavo Linas Kontrimas, rinkimų kampanija sostinėje iš tiesų skaitmenizavosi: „Ankstesnius savivaldos rinkimus buvo galima matyti vos ne kiemuose – agitacinė medžiaga pasiekdavo žmones net ir sodų bendrijose. Akivaizdu, kad dabar į tai numota ranka.“

Anot viešųjų ryšių specialisto, netenka populiarumo ir susitikimai su rinkėjais. Tam, Lino Kontrimo nuomone, netinka netgi metų laikas, kuriuo vyksta rinkimų kampanija: „Retas savyje randa noro tokiu oru eiti į susitikimą su kandidatu kokiame parke. O salės kainuoja.“ Pasak eksperto, galima būtų net pamąstyti apie tai, kad keisti rinkimų sezoniškumą, kai patogia ir įprasta bendravimo su rinkėju praktika būtų susitikimai ir debatai atvirose vietose, viešose erdvėse.

Tuo metu dabartinį „užsidarymą“ skaitmeninėje erdvėje galima vertinti, kaip rinkimų kampanijos trūkumą, nes ima stigti tiesioginio kontakto tarp kandidatų ir rinkėjų. „Toks persikraustymas į internetą turi privalumų, bet tuo pačiu metu yra pavojingas. Įsivaizduokime, kad ilgesniam laikui dingo interneto ryšys – kartu su juo pradingtų visa politinė komunikacija“, – juokėsi Linas Kontrimas.

Vaikšto tik „savu koridoriumi“

Eksperto nuomone, politikai ir visuomenė pernelyg mažai dėmesio kreipia į tokius skaitmeninės komunikacijos trūkumus, kaip plačios informacijos falsifikavimo galimybės nuo melagingos informacijos skleidimo, iki fiktyvių personažų, „komunikuojančių“ su rinkėjais, kūrimo.

„Savivaldos rinkimus vertinčiau, kaip bene svarbiausius šiemet, todėl jų sukoncentravimas į „negyvą“ kontaktą gali būti net pavojingas demokratijai. Ypatingai atsižvelgiant į tai, kad savivalda Lietuvoje nėra stipri. Šiuose rinkimuose Vilniuje dalyvauja daug naujų politikų, su kuriais geriau būtų bendrauti gyvai, o ne per tarpininkus. „Gyvo“ kontakto trūksta“, – teigė LŽ pašnekovas.

Eini vienu įprastu koridoriumi, susitinki vis tuos pačius žmonės, su jais labiniesi, daliniesi naujienos ir galvoji, koks puikus tas mūsų koridorius!

Jo nuomone, politikus skaitmeninėje erdvėje masina tai, kad joje esanti informacija yra labai kontroliuojama. Tuo metu tradicinėje kampanijoje jie jaučiasi daug labiau pažeidžiami, sekami konkurentų, pasiruošusių skųsti kiekvieną „žingsnį į kairę ar į dešinę“ nuo skaitlingų apribojimų. Be to, tokia rinkimų kampanija kaip šiemet, atsieina pigiau.

Politikai nusitaiko į socialinių tinklų vartotojus, tačiau kyla abejonių, ar pastarieji domisi rinkimų kampanija kaip tokia, ar tik ta informacija, kuria dalinasi jų aplinka ir jų pamėgti kandidatai.

„Tai vadinama „burbulu“, tačiau man tiksliau skamba palyginimas su koridoriumi: eini vienu įprastu koridoriumi, susitinki vis tuos pačius žmonės, su jais labiniesi, daliniesi naujienos ir galvoji, koks puikus tas mūsų koridorius! Lyg ir žinai, kad greta yra kitų koridorių, bet į juos neužsuki. Ar taip besielgiančio žmogaus pasirinkimas gali būti teisingas?“, – dalinosi įspūdžiu ekspertas. Vietoje to, kad pasiektų kuo daugiau rinkėjų, skaitmeniniais kanalais komunikuojama tik su pavienėmis jų grupėmis.

Remigijus Šimašius/Norberto Černiausko "Facebook" paskyros nuotrauka
Remigijus Šimašius/Norberto Černiausko "Facebook" paskyros nuotrauka

Seni geri Artūro Zuoko metodai

Kokia yra viešųjų ryšių požiūriu šių metų rinkimų kampanija Vilniuje – įdomi ar nuobodi? Anot Lino Kontrimo, ji tiesiog „drungna“: „Rinkimai turi būti pateikiami, kaip „karštas gėrimas“, o kai jį gauni „drungną“, tai ir vertinti nebesinori. Todėl ir siūlau iš esmės peržiūrėti rinkimų kampanijos laiką, kad į jį tiesiogiai įsitrauktų bendruomenės“.

Viešųjų ryšių požiūriu, pasak Lino Kontrimo, efektyviausiai atrodo buvusio sostinės mero Artūro Zuoko rinkimų kampanija. „Kas ką besakytų, manau, kad Artūras Zuokas surengė geriausią kampaniją. Nors iš esmės ji nesiskiria nuo praėjusios, ji yra veiksminga“, – sakė ekspertas, pabrėžęs, kad nors ir anksčiau Artūras Zuokas nebuvo novatoriumi, o naudojo tuos metodus, kurie pasitvirtino kitose šalyse. Dabar tokiu būdu jis pasiekia dar platesnę auditoriją, nei ankstesnių kampanijų metu.

Kas ką besakytų, manau, kad Artūras Zuokas surengė geriausią kampaniją. Nors iš esmės ji nesiskiria nuo praėjusios, ji yra veiksminga

„Jau seniai jis naudoja tokias priemonės, kaip važinėjimas dviračiu į darbą arba videodienoraštis. Be to, jis yra labai aktyvus. Į jo kampaniją anksti įsitraukė žmona Agnė. Nors skaidrumas nėra labiausiai su Artūru Zuoku labiausiai besiasocijuojantis žodis, kampanijos metu jis elgiasi būtent taip – vaizduoja save, kaip atvirą, nesislapstantį politiką. Jis geba nuolat transformuotis ir susigrąžinti populiarumą“, – sakė viešųjų ryšių ekspertas.

Lino Kontrimo nuomone, yra požymių, kad Artūro Zuoko komunikacijos pavyzdžiu ima sekti socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas, taip pat ėmęsis bendrauti su rinkėjais tiesioginėmis vaizdo transliacijomis. Tuo metu Remigijaus Šimašiaus komanda labiau orientuota į statiškos informacijos pateikimą. „Taip yra saugiau. Padarei atvirutę ir ją su prierašu ištransliuoji“, – teigė LŽ pašnekovas.

Išpuoliai prieš konkurentus rinkėjų nebevilioja

Šių metų rinkimų kampanijoje pasitaikė ir kardinaliai besiskiriančių komunikacijos būdų – viena TS-LKD kandidatė filmavosi su negyva žiurkę arba didžiuliu voru, kuriuos beveik neslėpdama lygino su oponentais liberalais, o iš kitos pusės – visuomeninis komitetas „Vilniečių lokys“ kvietė rinkėjus padėti vainiką prie poeto Adomo Mickevičiaus paminklo. Kuri strategija paveikesnė?

„Sakyčiau, kad dabar – pozityvios žinios laikas. Man atrodo, kad TS-LKD yra praradę savo konservatyvų identitetą ir tapę kažkokiu „neonieku“. Todėl labai širsta ant visų kitų ir nebesirenka poveikio priemonių. Toks komunikacijos formatas žmonėms seniai nebeįdomus ir juos atgraso nuo politikos ir net nuo potencialiai gerų idėjų, kurių TS-LKD be abejo turi“, – sakė ekspertas.

Nemanau, kad po rinkimų sostinėje matysime dabartinę koaliciją.

Pasak jo, kai tuose pačiuose rinkimuose pasirodo „linksma chebra“, jos strategija gali duoti gerų rezultatų. „Tačiau jiems nederėtų peržengti ribos ir netapti „šoumenais“, pajuokos objektu. Tokia rizika yra. Tačiau pozityvi žinia ir subtilus humoras šiandien yra tai, ko žmonės laukia. Tikrai ne agresyvios patyčios“, – sakė ekspertas.

„Manau, kad šiemet vilniečiai rinksis tuos, kas juos dirgina mažiau, nei dabartinė miesto valdžia, pavyzdžiui,atsakančiai susimovusi su šiukšlių tvarkymo reforma. Tokiu atveju, rinkėjo balsas atitenka tam, kuris identifikuojamas su mažesniu „blogiu“. Netikėtumų gali pateikti „nauji veidai“. Bet nemanau, kad po rinkimų sostinėje matysime dabartinę koaliciją“, – prognozavo Linas Kontrimas.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika