Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
RINKIMŲ MARATONAS

Tautos meilė perkama žodžiais 

Visi pastaruoju metu vykstantys kandidatų debatai yra labiau konjunktūriniai.
Visi pastaruoju metu vykstantys kandidatų debatai yra labiau konjunktūriniai.
BNS nuotrauka

Iki prezidento rinkimų likus trims mėnesiams, žinomi visi svarbiausi kandidatai į pagrindinį postą šalyje. Tai, ką konkrečiai jie žada nuveikti dėl Lietuvos, visuomenei vis dar nežinoma.

Vienas pirmųjų savo prezidentinę programą rinkėjams pristatė filosofas Arvydas Juozaitis. Varžytuvių lyderiais laikomi kandidatai – parlamentarė Ingrida Šimonytė, ekonomistas Gitanas Nausėda ir premjeras Saulius Skvernelis – kol kas tik žada tai padaryti.

Rinkimų programos svarbios ne tik rinkėjams, bet ir patiems kandidatams, siekiantiems apibrėžti savo veiklos strategiją ir darbus laimėjus rinkimus. Tačiau Lietuvoje politikai neretai laikosi priešingos taktikos – vežimą stato prieš arklį.

Balsuoja už veidus, ne už programas

Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktoriaus pavaduotoja Margarita Šešelgytė sakė, kad kandidatai dar turi laiko pristatyti programas, nes prezidento rinkimai vyks gegužę. Be to, kai kurie politikai tik neseniai paskelbė ketinantys siekti valstybės vadovo posto. Tačiau politologė su kolegomis aptarė, kad pretendentai vis dėlto kiek vėluoja pateikti savo programas. „Ekspertiniu lygmeniu jų pasigendame. Kalbėtis su žmonėmis skirtos bendros frazės. Nors, kita vertus, kai kurie elementai stebina, nes debatų jau būta, konservatoriai rengė pirminius rinkimus, per kuriuos pretendentai turėjo pristatyti savo pozicijas, tad tikrai galėjo pasirengti“, – pabrėžė ji.

Vis dėlto M. Šešelgytė nemano, kad prezidento rinkimų procesas galėtų nukentėti dėl to, jog kol kas tik nedaug kandidatų visuomenei pateikė savo rinkimų programas. „Faktas tas, kad konceptualios diskusijos Lietuvoje, ko gero, nelabai vyksta. Antra, žmonės neskaito programų, balsuoja už veidus. Tai yra kita problema. Kai nėra didelės visuomenės paklausos, niekas neskuba generuoti pasiūlos, nes ne tai viską lemia. Jeigu viską labiau lemtų programinės nuostatos, galbūt būtų labiau stengiamasi. Valstybėse, kuriose yra daugiapartinės sistemos ir kandidatai remiami partijų, politinės jėgos, kandidatų komandos iš tiesų stengiasi išryškinti programines nuostatas, nes jos lyginamos, per jas siunčiamos tam tikros žinutės. Lietuvoje tai nėra itin svarbu“, – kalbėjo VU TSPMI docentė.

Bernaras Ivanovas: "Mūsų šalyje rinkimų kampanijos tuo ir pasižymi, kad programos yra visiškas formalumas." / Vilmos Kasperavičienės nuotrauka
Bernaras Ivanovas: "Mūsų šalyje rinkimų kampanijos tuo ir pasižymi, kad programos yra visiškas formalumas." / Vilmos Kasperavičienės nuotrauka

Anot M. Šešelgytės, kol kas nevisiškai aišku, kokios ideologijos laikosi pagrindiniai kandidatai į prezidentus, kokią politiką jie vykdytų, jeigu laimėtų rinkimus. „Yra tam tikros frazės, bandoma išsigryninti. Štai ir premjeras paskleidė įvairių žinučių. Pagal tai galima kalbėti apie jo įsivaizdavimą, koks turi būti prezidentas. I. Šimonytės atveju yra paprasčiau, nes jos kandidatūra siejama su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais. Ko gero, nebus kokio nors labai priešingo tono tam, apie ką kalba konservatoriai. G. Nausėda, sakyčiau, yra tarpinis variantas, jis laikosi šiokios tokios konservatoriškos pozicijos, bet kartu bando orientuotis ir į mases“, – įvertino politologė.

Vyrauja politinis cirkas

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docento Bernaro Ivanovo visiškai nestebina tai, kad dauguma pagrindiniais laikomų kandidatų į prezidentus dar nepristatė savo programų. „Lietuvos atveju tai absoliučiai normalu. Mūsų šalyje rinkimų kampanijos tuo ir pasižymi, kad programos yra visiškas formalumas. Jeigu jos ir pateikiamos, per susitikimus su kandidatais dažnai paaiškėja, kad jie patys savo programų tiesiog nežino“, – dėstė politologas.

Algis Krupavičius: "Programos formuoja kandidatų tapatybę, per jas matomi jų panašumai ir skirtumai.” / BNS nuotrauka
Algis Krupavičius: "Programos formuoja kandidatų tapatybę, per jas matomi jų panašumai ir skirtumai.” / BNS nuotrauka

Pasak B. Ivanovo, Lietuvoje per rinkimų kampanijas svarbiausia ne kandidatų idėjos ir programinės nuostatos, o politinis cirkas – įvaizdis, savotiškas įžūlumas, išsišokimai ir panašiai. „Sakyčiau, kad tai kuria realią kandidato dienotvarkę. Programa nėra kandidato dienotvarkės dalis. Tai, žinoma, byloja apie mūsų politinės sistemos brandos stoką. Išvystytos demokratijos šalyse programa paprastai yra pagrindinis dalykas. Matome, kaip JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas ar kiti išrinkti lyderiai kategoriškai siekia vykdyti rinkėjams pristatytus įsipareigojimus. Lietuvoje situacija yra visiškai priešinga: visi pažadai, nuostatos pamirštamos tą pačią dieną, kai kandidatas patenka į Seimą, tampa vadovu ar panašiai. Deja, tai jau pačių rinkėjų abejingumas sau ir, sakyčiau, savigarbos, taip pat ir politinės, stokos rezultatas“, – aiškino VDU docentas.

Prie to, kad rinkimų programos mūsų šalyje yra tik formalumas, anot B. Ivanovo, prisideda ir aplinkybė, kad esame posovietinis kraštas. Esą posovietinei erdvei būdingi neformalūs rinkėjų ir kandidatų kontaktai. Išvystytos demokratijos šalyse paktas tarp rinkėjo ir kandidato yra labai konkretus, formalizuotas, o rinkimų programa bei jos vykdymas yra to susitarimo pagrindas. „Mūsų šalyje to nėra ir dėl to kalti ne kandidatai. Jie yra tik esamos politinės kultūros pasekmė. Mūsų rinkėjas yra paprastos valstietiškos pasaulėžiūros žmogus. Jis paprastai renkasi ne pagal programą, o pagal tai, kiek kandidatas yra panašus į jį patį. Kadaise mūsų išeivijos sociologas Vytautas Kavolis savo knygoje apie sąmoningumo trajektorijas yra labai gerai pakomentavęs, ką žmogus Lietuvoje laiko svarbiu, geru ir sektinu – iš esmės tokį patį kaip jis pats, „paprastą žmogų“, – pabrėžė politologas.

Nauda ir kandidatams, ir rinkėjams

VU TSPMI pofesoriaus Tomo Janeliūno teigimu, politinė programa rinkėjams yra tarsi kelrodis, parodantis, kaip kandidatai mato pasaulį, ir leidžiantis spręsti, kaip jie elgsis vienu ar kitu atveju. Anot politologo, programos gali būti ir išsamios, ir preliminarios.

„Tarkime, G. Nausėda jau seniai važinėja po šalį pristatydamas savo gerovės valstybės viziją. Ją galima vadinti tam tikru programos juodraščiu. Matyt, visa versija nebus labai nuo jo nutolusi. Politinė programa – tam tikras žemėlapis, pagal kurį rinkėjai gali orientuotis, identifikuoti kandidatą“, – sakė T. Janeliūnas. Jo požiūriu, ir patiems kandidatams svarbu tokį žemėlapį parengti. „Tuomet jie gali kur kas drąsiau jaustis bet kurioje situacijoje, sparčiau reaguoti į bet kokius klausimus“, – pabrėžė politologas. Kartu jis sutiko, kad ilgas programas rinkėjai skaito ir nagrinėja retai. Todėl labai išsamios programos, primenančios analogiškus politinių partijų ar Vyriausybės dokumentus, prezidento rinkimuose, eksperto nuomone, vargu ar yra labai svarbios.

Priežastis, kodėl vienas trijų populiariausių pretendentų S. Skvernelis neskuba pristatyti savo programos, anot T. Janeliūno, yra ta, kad jis greičiausiai įsivaizduoja, jog apie jo, kaip premjero, veiklą ir taip žinoma palyginti gerai. „Tačiau prezidentas nėra premjeras. Šalies vadovui itin svarbu turėti poziciją užsienio politikos, teisingumo sistemos priežiūros klausimais. Prezidentas turi būti ne tik nepriklausomas partiniu požiūriu, bet ir turėti viziją, kaip prireikus spręsti konfliktus, palaikyti balansą tarp skirtingų institucijų. Ši pareiga, nors ir nėra labai detaliai išdėstyta Konstitucijoje, yra viena svarbiausių prezidento funkcijų“, – teigė politologas.

Atskleidžia tapatybę

Pasak VDU profesoriaus Algio Krupavičiaus, Lietuvoje dauguma pretendentų į prezidentus pirmiausia skuba pasiskelbti apie kandidatavimą ir apie jokią politinę programą net negalvoja. „Taip vežimas statomas prieš arklį. Geriausias pavyzdys – S. Skvernelis. Jis paskelbia, kad dalyvaus rinkimuose, jį iškelia politinė partija, tačiau programą žadama paskelbti kovą. Tai visiškas nesusipratimas, rodantis antidemokratinę tradiciją. Deja, ji toleruojama. Demokratijoje pats kandidato iškėlimas siejamas bent jau su pagrindinių politinių nuostatų suformulavimu“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologas.

Anot jo, viena tokios tolerancijos priežasčių ta, kad manoma, jog rinkėjams programos nesvarbios. „Tačiau programos pirmiausia turėtų būti svarbios patiems kandidatams. Ir dėl paprastos priežasties – jos ne tik formuluoja tam tikras politikos alternatyvas, bet ir leidžia paskui tų pasiūlytų alternatyvų nuosekliai laikytis. Programos formuoja kandidatų tapatybę, per jas matomi jų panašumai ir skirtumai“, – teigė A. Krupavičius. Programos neturėjimas apsunkina pačių politinių idėjų, alternatyvių pasiūlymų gynybą. Todėl ir visi pastaruoju metu vykstantys kandidatų debatai yra labiau konjunktūriniai.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika