Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
RINKIMŲ MARATONAS

Šimonytė – pirma, Skvernelis – paskiausias, o kas juoksis paskutinis? 

2019 vasario 20 d. 15:20
Kandidatai prezidento rinkimuose Ingrida Šimonytė ir Saulius Skvernelis.   
Kandidatai prezidento rinkimuose Ingrida Šimonytė ir Saulius Skvernelis.   
LŽ fotomontažas

Vasario 19 dieną, prasidėjus kandidatų į prezidentus rinkėjų parašų rinkimui, pasirašymas per internetą virto lenktynėmis: kuris greitesnis, kuris pirmas, kuris paskutinis. Tą patį vakarą toli atitrūkusi nuo kitų „finišo juostą kirto“ Seimo narė Ingrida Šimonytė, už kurią elektroninius parašus sudėjo 20 tūkst. šalies piliečių, o būtent tiek minimaliai ir reikia. Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis interneto varžybose liko paskutinis, jį aplenkė net beveik nežinomi kandidatai. Ar tai reiškia, kad prezidento rinkimų nugalėtoja jau aiški? Ne, sako ekspertai. 

Konservatorių vykdomojo rinkimų štabo vadovas Andrius Vyšniauskas savo komentare socialiniame tinkle 20 tūkst. parašų per 12 valandų pavadino įspūdingu rekordu. Ir priminė: „Internetu reikiamus prezidentinius parašus (būtent 20 000) iki šiol yra surinkusi tik Dalia Grybauskaitė. Tačiau jos kampanijai prieš penkerius metus šiam rezultatui pasiekti prireikė kelių savaičių. Ingridai pakako pusės paros.“

Parašų už kandidatus prezidento rinkimų startinę dieną žurnalistas Tadas Grabys teigė, kad jaučiasi lyg per „Euroviziją“. Kai paaiškėjo, kad per internetą jau pirmą vakarą už I. Šimonytę pasirašė 20 tūkst. žmonių, jis priminė, jog tokie rezultatai nieko nereiškia, išskyrus „Facebook“ burbulo egzistenciją.

Buvo ne vienas toks atvejis, kai socialiniuose tinkluose kildavo Vilniaus ir apskritai miestų burbulas, tikint, jog laimės konservatoriai arba liberalai, ir iš anksto buvo šokamas pergalės šokis.

Džiaugėsi vienu tūkstančiu parašų

O premjero patarėjo Skirmanto Malinausko teigimu, tūkstantis per dieną jau nemažai – tiek pirmą dieną surinko S. Skvernelis. Už tokį požiūrį gavo pašaipios nuostabos porciją nuo žurnalisto Andriaus Tapino. Mat S. Skvernelis parašų rinkimų per internetą lenktynėse liko paskutinis.

„Patarėjas Skirmantas grįžo namo ir džiaugiasi, kad tūkstantis parašų per dieną yra tikrai nemažai, – socialiniame tinkle parašė A. Tapinas. – Viešpatie, kodėl jūs tokie, už ką jus taip kažkas? Čia tas pats, kas 1939 metais Suomijos krepšinio rinktinė po pralaimėjimo Lietuvai 9–112 būtų sakiusi, kad „įmetėm 9 taškus, per vienas rungtynes tai tikrai nemažai“ Na, rašykit, kad čia tik interneto burbulas, kad tikrieji parašai bus renkami tikrojoje Lietuvoje, kad tai tik trumpalaikis efektas, kad ilgame laikotarpyje tai nieko nereiškia, nieko nerašykit. Na, nors kažką, kažkaip, kažkada pagalvokit – dėl ateities genofondo meldžiu, patarėjai. Bet – „tūkstantis parašų per dieną tikrai nemažai“. Skirmantai, tavo šefą Alfonsas Butė vos ne dvigubai lenkia.“

Nauja strategija – už visus ir prieš S. Skvernelį

Premjero patarėjas A. Tapinui atsakė, kad džiaugiasi už A. Butę. „Ir netikiu, kad tu toks kvailas, jog nesuprastum – kodėl. Ir tavo skaitytojai ne tokie kvaili, todėl negaišiu laiko. Rinkti parašus už du, penkis ar dešimt kandidatų yra naujas vienos partijos trendas. Kaip ten su vertybėm raginant pasirašinėti už juraičius ir panašius veikėjus, čia jau kitas klausimas“, – I. Šimonytės sekėjų strategiją atskleidė S. Malinauskas.

Savo „Facebook“ paskyroje premjero patarėjas dar komentavo: „Galite drąsiai sekti kai kurių iškilių opozicijos politikų raginimais ir pasirašyti už visus (pvz., Kazimierą Juraitį) iškyrus S. Skvernelį.“

Ir ironizavo: „Konservatoriams siūlau nesustoti ir neapsiriboti internetu. Juraičiui ar kitiems jums vertybiškai artimiems kandidatams parašus galėtumėte surinkti ir ant lapų eidami per butus. Vien interneto gali nepakakti konservatoriams siūlau nesustoti ir neapsiriboti internetu. Juraičiui ar kitiems jums vertybiškai artimiems kandidatams parašus galėtumėte surinkti ir ant lapų eidami per butus. Vien interneto gali nepakakti.“

Iš tiesų „Facebook“ įrašuose žmonės skatinami pasirašyti ne tik už I. Šimonytę, bet ir kitus kandidatus, kad jie galėtų sudaryti konkurenciją būtent S.Skverneliui.

Vis dėlto komentuotojai abejojo, kad tokios strategijos laikomasi ir ji turi įtakos. Filosofo Viliaus Dranseikos socialiniame tinkle pareikšta nuomone, jei už I. Šimonytę pasirašinėję žmonės „būtų ir už juraičius pasirašinėję, juraičiai būtų surinkę dešimt kartų daugiau parašų, nei turi dabar“.

„Pradžiamokslis suvirintojams“

I. Šimonytė socialiniame tinkle savo detalų išaiškinimą, kaip Lietuvos piliečiai gali pasirašyti per internetą, pavadino „pradžiamoksliu suvirintojams“. Vieni tai suprato kaip humorą, kiti – kaip žeidžiantį apibūdinimą.

„Atstumti tiesmuko humoro nesuprantančius rinkėjus – drąsu!“ – feisbuke reagavo buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas. Popmuzikos atlikėjo ir renginių vedėjo Juozo Liesio nuomone, tai – tik humoras. „Man, kaip suvirintojui, jis suėjo skaniai“, – juokėsi jis.

Kilus diskusijų bangai, I. Šimonytė paaiškino, kad „Pradžiamokslis suvirintojui“ buvo tokia knygutė, kuri gulėjo pas jos amžiną atilsį tėtį įvairių brošiūrų ir vadovėlių krūvoje.

„Man tas VRK pasirašymas tapo lygiai tokio paties paprastumo reikalu, kaip ir skaityti dalykus, apie kuriuos neišmanau visiškai nieko, – saviironiškai komentavo kandidatė prezidento rinkimuose. – Na, bet jeigu kažką tai įžeidė, tuomet, žinoma, atsiprašau. Turbūt ne visų tėvai tokios lektūros vaikų smalsumui užlaikė rūsiuose. Kartais mano šmaikštavimai apšmaikštauja mane pačią.“

Pastebėjo netgi patyčias

Strategė, konsultavusi daugelio politinių partijų atstovus, Orijana Mašalė atkreipė dėmesį, kad socialiniame tinkle „Facebook“ plūsta didelis srautas žinių dėl e-parašų už kandidatus į prezidentus.

„Būtų gražu, jei nebūtų liūdna... Dauguma mano FB bičiulių yra įgiję gerą išsilavinimą, demonstruoja daug skaitantys ir keliaujantys, turi įdomius darbus ir kitus požymius, rodančius, kad gyvenimas pasisekė. Tik, deja, kiek postuose ir komentaruose pasišaipymų, kartais netgi patyčių iš vieno ar kito kandidato, kiek agresyvaus rėkimo ir mandagų žmogų nepuošiančių žodžių... Bet juk čia mes, „ta“ Lietuva, kuri turėtų vesti į priekį, skatinti intelektualias diskusijas, pagarbą kito nuomonei, puoselėti argumentų kultūrą, – savo komentare priminė ji. – Ar visgi lai tai daro kiti, mes čia neturim kada su kvailiais aiškintis?“

O. Mašalė LŽ sakė, kad tai yra mūsų ilgalaikės nuomonės lyderių komunikacijos pasekmė.

„Socialiniai tinklai suteikia galimybę rinktis „patiktukus“. Daugiausia jų sulaukdavo tie, kurie nebijodavo keiktis, grubiai šaipytis iš kitaip galvojančių, – teigė ji. – Socialiniai tinklai parodo narciziškumą. Sunku rašyti pagarbiai, argumentuotai, be aštrių žodžių, su tikrai intelektualia ironija, kai tai sulauks daug mažiau „patiktukų“, negu tiesmukiški, kartais mužikiški komentarai.“

Strategės nuomone, dabar matomos viso to pasekmės.

Nebūtinai laimima, kai pergalės šokis šokamas iš anksto

Klausiama apskritai apie socialinių tinklų įtaką kandidatų į prezidentu parašų rinkimui, O. Mašalė LŽ sakė: „Socialiniai tinklai yra absoliučiai pakeitę politinės komunikacijos kanalų prioritetų sąrašą. Jeigu prieš kokį dešimtmetį vos vienas kitas kandidatas apie tai galvodavo, dabar akivaizdžiai matome, kad ypač dešiniųjų elektoratui ir jiems atstovaujantiems kandidatams socialiniai tinklai tapo pagrindiniu komunikacijos kanalu. Tad įtaka milžiniška. Ir neabejotina, kad ji tik dar labiau stiprės.“

Komentuodama paradoksalius parašų rinkimo per internetą rezultatus, kai I. Šimonytė pirmauja toli atsiplėšusi nuo varžovų, o S. Skvernelis – paskutinis, nors pagal apklausas jie yra pirmame trejete, strategė teigė, kad skiriasi žmonės, kurie ketina balsuoti už vieną ar kitą kandidatą. Palaikantys I. Šimonytę ir G. Nausėdą yra daugiau miestų gyventojai, labiau išsilavinę, laisvesni ir darbo dieną galintys bet kada prisijungti prie elektroninių sistemų bei išreikšti savo nuomonę, o kitų kandidatų rėmėjai turbūt darbo metu turi mažiau laisvo laiko ir apskritai rečiau naudojasi internetu.

O. Mašalė atkreipė dėmesį, kad G. Nausėda ne taip sėkmingai rinko e-balsus, kaip I. Šimonytė. Anot strategės, tai kelia didesnę intrigą, nes abu taiko į tą patį elektoratą. Ir socialiniuose tinkluose galima matyti daug daugiau komentarų tų, kurie remia I. Šimonytę, o ažiotažas dėl G. Nausėdos buvo gerokai mažesnis, nors auditorija panaši.

Apie teiginį, kad palaikymo bangą internete sukėlę žmonės gali nusivilti balsavimo prezidento rinkimuose rezultatais, nes jie gali būti visai kitokie, O. Mašalė sakė, kad Lietuvoje jau buvo ne vienas toks atvejis, kai socialiniuose tinkluose kildavo Vilniaus ir apskritai miestų burbulas, tikint, jog laimės konservatoriai arba liberalai, ir iš anksto buvo šokamas pergalės šokis. Tačiau laimėdavo kitos partijos – „valstiečių“ ar socialdemokratų. „Todėl reikėtų labai atsargiai vertinti tai, kas vyksta socialiniame burbule, nepamiršti žmonių, kurių jame nėra“, – pažymėjo O. Mašalė.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika