Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
RINKIMŲ MARATONAS

Remigijaus Šimašiaus ir Artūro Zuoko kova: kas lemtų pergalę Vilniaus mero rinkimuose? 

2018 lapkričio 7 d. 10:56
Artūros Zuoko akcija./
Artūros Zuoko akcija./
AFP/Scanpix nuotrauka

Apklausos rodo, kad kol kas daugiausia galimybių tapti Vilniaus meru turi sostinės meras Remigijus Šimašius ir buvęs Vilniaus vadovas Artūras Zuokas. Politologas Lauras Bielinis tikina, kad raktu į pergalę rinkimuose taptų nuveiktų arba planuojamų darbų pristatymas, bei perspėja, kad rinkėjus domina ne miesto finansinė situacija, o darbai, prie kurių „galima prisiliesti“. Politikos apžvalgininkas Andžejus Pukšto ragina nepamiršti, jog kovoje praverstų stiprus politinis užnugaris bei dėmesys tautinėms mažumoms sostinėje.

Kaip skelbė DELFI, rugsėjo 19-spalio 2 d. rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad dauguma vilniečių balsuotų už R. Šimašių (32 proc.), antroje vietoje – A. Zuokas (25 proc.). Kiti likę jau pasiskelbę ar galimi kandidatai į Vilniaus merus nesulauktų nė 10 proc. rinkėjų paramos.

A. Pukšo: „“Liberalo“ iškaba įpareigoja ta linkme veikti, bet ir R. Šimašius, ir A. Zuokas iki šiol jokios vizijos, kaip Vilniuje gali kunkuliuoti daugiakultūriškumas.“

Iš Liberalų sąjūdžio pasitraukęs dabartinis Vilniaus meras R. Šimašius paskelbė sieksiantis antros sostinės vadovo kadencijos su rinkimų komitetu „Už Vilnių“. Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) vadovas A. Zuokas kol kas oficialiai nėra paskelbęs apie kandidatavimą į Vilniaus merus.

Kiekvienam – sava dilema

LRT.lt kalbinti politologai sutarė, kad Vilniaus mero rinkimuose didžiausią įtaką turės kandidatų viešųjų ryšių gebėjimai, kurie atsiskleis, kandidatams piešiant savo asmenybės veidą rinkėjams. Pasak pašnekovų, R. Šimašiaus ir A. Zuoko kovos atveju savęs pateikimas bus neatsiejamas nuo nuveiktų arba planuojamų darbų Vilniui, kadangi abu kandidatai jau vadovavo sostinei.

Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Virgis Valentinavičius akcentuoja, kad R. Šimašiui didžiausiu iššūkiu taptų jau nuveiktų darbų sostinėje išryškinimas, o A. Zuokas turėtų naudotis savo koziriu – kritika kadenciją baigiančiam merui.

„A. Zuokas tradiciškai pretenduoja į miesto vadovo postą, nes vis dar išlieka kategorija žmonių, kurie galvoja: „kad ir suktas, bet gerai dirba“. Kaip bebūtų liūdna, bet dabartinis Vilniaus meras konkuruoja su buvusiu meru, turinčiu „abonento šlovę“.

R. Šimašius paveldėjo praskolintą miestą, su skolomis jis susitvarkė, bet rinkėjams tai mažai rūpi. Jiems svarbiau gatvių, darželių, kiti konkretūs klausimai. Tiesa, pastaruoju metu, manau, R. Šimašius gerai tvarkėsi ir šitame fronte.

Bet, kita vertus, A. Zuokas yra nepaprastai patyręs informacinių karų karys ir jis turi tokią savybę, kad jo rinkiminė kampanija nenutrūksta niekada. Nuo pat pirmos dienos R. Šimašių labiausiai „kalė“ būtent A. Zuoko stovykla. Turint galvoje, to informacinio karo intensyvumą, manau, kad vien tas faktas, kad R. Šimašius eina lygiai su A. Zuoku, jo šansai yra neblogi“, – LRT.lt įžvalgomis dalijosi V. Valentinavičius.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau
Remigijus Šimašius./ AFP/SIPAScanpix nuotrauka
Remigijus Šimašius./ AFP/SIPAScanpix nuotrauka

Panašiomis įžvalgomis pasidalijo ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius (VDU), politologas Lauras Bielinis. Anot jo, tiek dabartiniam, tiek ir buvusiam Vilniaus merui, kovojant dėl pergalės rinkimuose, teks susidurti su savomis dilemomis. Štai A. Zuokui, kaip LRT.lt teigė L. Bielinis, didžiausiu iššūkiu taptų suvaldyti savo įvaizdžio dviprasmiškumą.

„Iš vienos pusės, mes matome ir atsimename A. Zuoką kaip tokį merą, kuris pajudino ir davė inerciją miesto raidai, įvairių projektų vykdymui. Visi puikiai žino, kad dabar stovi Mindaugo tiltas, nors kartais jis vadinamas A. Zuoko tiltu. Visi pamena, kaip vyko Gedimino prospekto rekonstrukcija, kuri buvo kritiškai vertinama, bet ji įvyko ir tai buvo padaryta prie A. Zuoko. Tai yra realūs darbai.

L. Bielinio įsitikinimu, R. Šimašius, norėdamas būti išrinktas meru antrai kadencijai, privalės suvokti, kad svarbiausia koncentruotis į tuos nuveiktus darbus, prie kurių, anot pašnekovo, „gali prisiliesti“ kiekvienas vilnietis.

Kita vertus, visuomenė puikiai supranta, kad daugelis A. Zuoko veiksmų gali būti sietini su finansiniais nesusipratimais, galbūt susiję net su sukčiavimais jo paties ar jo komandos atstovų. Šis šešėlis yra niekur nedingęs ir slegia A. Zuoko įvaizdį labai stipriai.

Taigi toliau viskas priklausys nuo to, kaip A. Zuokas suvaldys šį savo įvaizdžio dviprasmiškumą, kur išryškės visuomenės prioritetai – ar kūrybinėje kandidato įvaizdžio dalyje, ar negatyvioje įvaizdžio dalyje“, – LRT.lt aiškino politologas.

L. Bielinio įsitikinimu, R. Šimašius, norėdamas būti išrinktas meru antrai kadencijai, privalės suvokti, kad svarbiausia koncentruotis į tuos nuveiktus darbus, prie kurių, anot pašnekovo, „gali prisiliesti“ kiekvienas vilnietis.

„R. Šimašius kažką darė, bet jo darbų simboliu pasilieka Neries krantinė, o šie darbai buvo ne kartą kritikuoti. Krantinė yra svarbi, bet yra daug problemų, kurių R. Šimašius neišsprendė. [...] R. Šimašiaus viešųjų ryšių komanda turės aiškiai parodyti, kad vienas iš pozityvių jo darbų – Vilniaus skolų suvaldymas. Tai yra be galo stiprus veiksmas, bet jis neišviešintas, neišryškintas. Visuomenę daug stipriau veikia tokie darbai, prie kurių tiesiogiai gali prisiliesti kiekvienas pilietis. Pavyzdžiui, troleibusai didžiajai daliai miestiečių yra rūpestis, nes jie važinėja troleibusais kasdien ir mato, kas juose dedasi, kokie jie yra avaringi, nepatogūs ir seni. Tai yra daug svarbiau negu miesto skola“, – kalbėjo L. Bielinis.

Politinis užnugaris ar asmenybių kova?

L. Bielinis, LRT.lt paklaustas, ar Vilniaus mero antrame rinkimų ture svarbų vaidmenį vaidintų politinių partijų, kitų kandidatų parama, pažymėjo, kad šiuo atveju rinkėjams tai nebus svarbu.

„Didžioji dalis visuomenės, aš manyčiau, vis dėlto šioje srityje, tai yra miesto valdymo ar miesto tvarkymo srityje, turi savo supratimą, bent jau jie mano suprantantys, kaip turi būti, ir jie tikrai nekreips dėmesio į kažkokią politinę priklausomybę ar politinę paramą“, – tvirtino politologas.

Kitokią nuomonę turi kitas VDU profesorius, politologas A. Pukšto. Jo įsitikinimu, R. Šimašiui ir A. Zuokui partinė parama, politinė parama iš kitų partijų antrajame Vilniaus mero rinkimų ture būtų itin svarbi.

Kitokią nuomonę turi kitas VDU profesorius, politologas A. Pukšto. Jo įsitikinimu, R. Šimašiui ir A. Zuokui partinė parama, politinė parama iš kitų partijų antrajame Vilniaus mero rinkimų ture būtų itin svarbi.

„Jeigu antrame ture atsidurtų A. Zuokas ir R. Šimašius, drįsčiau manyti, kad, ko gero, konservatoriai garsiau ar tyliau remtų R. Šimašių, ir ta konservatorių partinė disciplina gali padėti R. Šimašiui.

Kokį užnugarį turi A. Zuokas? Ko gero, jo užnugaris šiandien yra labai neaiškus ir išbalansuotas, nes jo paties partija yra labai kukli. G. Kirkilo „socialdarbiečiai“ sakė, kad rems A. Zuoką, bet „socialdarbiečių“ populiarumas ir įtaka dabar nėra labai didelė.

Taigi, ko gero, tiek A. Zuokas, tiek R. Šimašius neturi stipraus partinio užnugario, bet, jei R. Šimašius turėtų konservatorių palaikymą, tai galbūt jis turės pranašumą“, – LRT.lt savo įžvalgomis dalijosi A. Pukšto.

Viktoras Uspaskichas./ AFP/Scanpix nuotrauka
Viktoras Uspaskichas./ AFP/Scanpix nuotrauka

Tiesa, politologas pastebėjo, kad, jei A. Zuoką antrame rinkimų ture remtų „socialdarbiečiai“, jis gali mėginti plėsti savo rėmėjų gretas dar labiau.

„Gal A. Zuokas bandys su G. Palucko socialdemokratais derėtis dėl paramos, bet tokios derybos gali būti sunkios, nes G. Palucko socialdemokratams dažniausiai ne pakeliui ten, kur eina G. Kirkilo socialdemokratai.

Manau, kad „valstiečių“ lyderiai mėgintų prisidėti prie vieno ar kito žmogaus pergalės, tai, ko gero, jie remtų A. Zuoką, tad čia gali būti daug įdomių konfigūracijų“, – svarstė pašnekovas.

Perspėja nepamiršti tų, kurie „gali likti namuose“

MRU docentas V. Valentinavičius, paklaustas tai, kokie veiksniai būtų svarbiausi Vilniaus mero rinkimuose, ragino kandidatus nepamiršti apie dėmesį sostinės tautinėms mažumoms.

V. Valentinavičius „Tautinių mažumų balsas bus svarbus, nes Vilnius visada buvo tautinis margumynas. Buvo atvejų, kai partijos tai išnaudodavo.“

„Tautinių mažumų balsas bus svarbus, nes Vilnius visada buvo tautinis margumynas. Buvo atvejų, kai partijos tai išnaudodavo. Kai Rolando Pakso partija laimėjo rinkimus ir meras buvo Juozas Imbrasas, tai labai buvo stipriai dirbama su tautinėmis mažumomis tokiuose rajonuose kaip Naujininkai, Naujoji Vilnia.

Dabar galima būtų spėti, kad Viktoras Uspaskichas orientuotųsi į tautines mažumas, tačiau niekas netrukdo kitiems kandidatams taikyti į tuos pačius rinkėjus“, – kalbėjo V. Valentinavičius.

VDU profesorius A. Pukšto pritarė L. Bieliniui, kad Vilniaus lenkų, rusų ir kitų tautinių mažumų balsas sostinės mero rinkimuose bus labai svarbus. Politologas, lygindamas R. Šimašiaus ir A. Zuoko galimybes patraukti į savo pusę minėtą rinkėjų segmentą, priminė, kad abu politikai dirbo vienoje koalicijoje sostinės taryboje su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Tiesa, A. Pukšto teigimu, to nepakanka, o, jei kandidatai nesistengs į savo pusę palenkti tautinių mažumų atstovus Vilniuje, neatsilieps į jų norus, gali prarasti svarbią rėmėjų grupę.

„Nei vienas, nei kitas neturi labai aiškių pasiūlymų tautinėms mažumoms. Prisiminkime, kad A. Zuokui valdant sostinę, Vilnius buvo Europos kultūros sostinė, bet, nepaisant to, kad jis deklaravo atvirumą, tarptautiškumą, neatrodė, kad įsivaizdavo Vilnių kaip daugiakultūrinio miesto.

R. Šimašius dekoratyvines gatvių lenteles įvairiomis kalbomis atidenginėjo, A. Zuokas bandė būti aktyvus per Rusijos dieną Vingio parke, bet tą bandė ir R. Šimašius. Jų šansai ir atstumas iki tautinių mažumų yra vienodas, bet jų meniu tautinėms mažumoms yra trumpas ir kuklus.

„Liberalo“ iškaba įpareigoja ta linkme veikti, bet ir R. Šimašius, ir A. Zuokas iki šiol jokios vizijos, kaip Vilniuje gali kunkuliuoti daugiakultūriškumas. Nemanau, kad tautinės mažumos savo širdis jiems atvers, nes, jeigu bus antras turas, tai bijau, jog dalis tautinių mažumų atstovų tiesiog liks namuose“, – kandidatus į Vilniaus merus perspėjo A. Pukšto.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"