Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
RINKIMŲ MARATONAS

Redakcijos paštas. Kaip buvęs bendražygis, galiu lažintis, jog Karbauskis sieks prezidento posto 

2018 spalio 18 d. 13:03
Ramūnas Karbauskis /
Ramūnas Karbauskis /
Karolio Kavolėlio / Fotobanko nuotrauka

„Ūkininko patarėjo“ leidinių grupėje vyriausiojo redaktoriaus pareigose dirbau 28 metus. Beveik dešimtmetį mano verslo partneriu buvo Ramūnas Karbauskis. Bendraudamas su šiuo politiku, dar 2015 m. sužavėjau jį LR prezidento regalijoms.

Su R.Karbauskiu gan artimai bendravome nuo 2000 metų, kai buvau pakviestas „papuošti“ Lietuvos valstiečių partijos rinkimų į Seimą sąrašą. R.Karbauskis mane, kaip „Ūkininko patarėjo“ vyr. redaktorių, Žemės ūkio rūmų atkūrėją ir daugelio šalies žemdirbiškų organizacijų veikėją partijos rinkimų sąraše įrašė penktuoju numeriu. (Nr. 1 – Ramūnas Karbauskis, Nr. 2 – Bronis Ropė, Nr. 3 – Kazys Sivickis, Nr. 4. – Jonas Jarutis, Nr. 5 – Vytenis Neverdauskas). Įdomu, kad dabartinis Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas sąraše buvo 26-asis, o žemės ūkio eksministras Bronius Markauskas – 59-asis.

Mūsų bendravimas suaktyvėdavo priešrinkiminiais laikotarpiais. „Ūkininko patarėjas“ rengė spaudai LVŽS leidinius savivaldybių, 2012 m. ir 2016 m. Seimo rinkimams „Už žemę ir žmogų“.

Tarpusavio santykiai tapo dar artimesni R.Karbauskiui 2009 m. iš manęs nusipirkus 34 proc. UAB „Ūkininko patarėjas“ akcijų. Jis į įmonę nieko neinvestavo, tačiau į bendrovės ūkinius reikalus taip pat nesikišo. Tais pačiais 2009-aisiais R.Karbauskis jau buvo perėmęs Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininko vairą iš Kazimiros Danutės Prunskienės. Ji, prieš kandidatuodama į LR Prezidento postą, parašė pareiškimą dėl pasitraukimo iš LVŽS ir ėjo į rinkimus kaip nepriklausoma kandidatė be partijos paramos.

R.Karbauskiui tapus mano laikraščių, žurnalų ir knygų leidyklos partneriu, susitikinėdavome redakcijoje, „Agrokoncerno“ patalpose Vytėnuose, renginiuose, bendraudavome telefonu. „Ūkininko patarėjo“ leidiniai, R.Karbauskio prašymu, jį nuolat pristatydavo skaitytojams kaip politiką, ūkininką, verslininką, mecenatą. Nuo 2011 m. redakcija populiarino R.Karbauskio akciją „Išsaugokime vyrus“. Autobusiuką, kuriuo keliavo mobilioji laboratorija per regionus, puošė „Ūkininko patarėjo“ logotipai. Be abejo, tai buvo graži iniciatyva ir dėmesys kaimo vyrams – laboratorija tikrino juos dėl prostatos vėžio. Kita vertus, tai galima vertinti ir kaip „valstiečių“ lyderio netiesioginę savireklamą, kurią kuravo viešųjų ryšių agentūra „Ad Verum“.

Su R.Karbauskiu diskutuodavome ir apie daugiaserijinį filmą, jo turinį, pavadinimą, aktorius ir pan. Beje, serialo pirminis pavadinimas buvo „Žiniuonio dukra“, o ne „Naisių vasara“. Manau, kad pavadinimo pasirinkimą lėmė tai, jog R.Karbauskiui reikėjo išgarsinti savo gimtinę, manding jis kilęs ne iš kokio užkampio. Filmo informaciniu rėmėju tapo „Ūkininko patarėjas“. Taip, kaip ir kasmetinio festivalio „Naisių vasara“.

2015–2016 metais žurnale „Šeimininkė“ redakcija skelbė didelį rašinių ciklą apie R.Karbauskio projektus Naisiuose, jų bendruomenės veiklą – „tobulos mini valstybės modelį“. Už Naisių projekto viešinimą žurnale „Šeimininkė“ redakcijai apmokėjo „Agrokoncernas“.

Mūsų bendravimas suaktyvėdavo priešrinkiminiais laikotarpiais. „Ūkininko patarėjas“ rengė spaudai LVŽS leidinius savivaldybių, 2012 m. ir 2016 m. Seimo rinkimams „Už žemę ir žmogų“.

Su R.Karbauskiu diskutuodavome rinkimų strategijos, ekonomikos, kultūros, politikos klausimais. Nuomonės išsiskirdavo dėl šalies energetinės nepriklausomybės siekimo kelių (dėl Japonijos bendrovės „Hitachi“ 2014 m. atėjimo į Lietuvą statyti Ignalinos AE, dėl JAV tarptautinės energetikos bendrovės „Chevron Corporation“ atėjimo 2013 m. į Lietuvą – R.Karbauskis priešinosi šiems projektams, buvo vienas iš 2012 m. referendumo dėl atominės energetikos uždraudimo organizatorių), dėl dirbamos žemės pardavimo užsieniečiams (draudimas sudarė sąlygas ją pigiai supirkti nacionaliniams žemvaldžiams ir spekuliantams).

2015 m. vieną rugsėjo mėnesio pavakarę (žinau tikslią datą ir turiu liudininkų, kad jis tą vakarą buvo atvykęs į „Ūkininko patarėjo“ redakciją) susėdę mano kabinete, prasikalbėjome iki vėlaus vakaro. Šiame pokalbyje aš iškėliau idėją R.Karbauskiui besiruošiant Seimo rinkimams pradėti galvoti ir apie prezidento rinkimus 2019-aisiais, t.y. kandidatuoti pačiam „valstiečių“ lyderiui. Aš, kaip diplomuotas Vilniaus universiteto politologas, istorikas, išdėsčiau argumentus ir įvardijau aplinkybes, kurios sudarytų palankias sąlygas R.Karbauskiui siekti valstybės vadovo posto. Aš papasakojau apie savo pagalbą kandidatavusiam į šalies prezidento postą Rolandui Paksui, apie tai, kaip 2002–2003 metais jį populiarinau kaime, agroverslo visuomenėje. Pradžioje kiek nustebęs, R.Karbauskis netrukus ėmė rimtai svarstyti šią idėją. Aš pateikiau LVŽS vadovui prezidento rinkimų kampanijos plano gaires, akcentavau, kad savo kandidatūrą reikėtų iškelti paskutiniu momentu. Ankščiau išsikėlę kandidatai, kaip įprasta Lietuvoje rinkimų maratono metu, turėtų vienas kitą gerokai „pavanoti“, atskleisti vieni kitų tariamas ir tikras nuodėmes bei silpnąsias puses. Balsų atiminėjimo vienas iš kito procesas paprastai trunka pusmetį. „Valstiečiams“ tuo metu derėtų kalbėti apie menamą savo kandidatą (pastarasis „temptų gumą“) ir vilkinti partijos sprendimo paskelbimą. (Būtent tokios pozicijos šiuo metu laikosi premjeras Saulius Skvernelis.) Tuo metu R.Karbauskiui nederėtų užimti ryškesnių postų, t. y. vertėtų palūkėti šešėlyje, kad nereikėtų prisiimti didesnės atsakomybės ir nesulaukti už savo veiklą žiniasklaidos „strėlių“. (LŽVS laimėjus Seimo rinkimus R.Karbauskis susikūrė Kultūros komitetą.) Plane R.Karbauskis turėjo „išjoti ant balto žirgo“ tuo metu, kai visi kandidatai bus gerokai vienas kitą apteplioję suodžiais.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Akcentavau R.Karbauskiui, kad šiuose rinkimuose bus labai svarbi prezidentės Dalios Grybauskaitės pozicija, jos, kad ir netiesioginė, nuomonė apie kandidatus, nes ji iki pat savo kadencijos pabaigos bus reitingų viršūnėse. Todėl reikėtų stengtis užsitarnauti jos palankumą per labdaros, gerumo akcijas, kultūros mecenavimą ir pan. LVŽS vadovui paklausus, „o jei to nepavyktų padaryti, kaip strateguoti tada?“, atsakiau, kad beliktų sunkesnis variantas – neparemti jos sprendimų ir iniciatyvų. Tačiau šiuo atveju „valstiečiai“ netektų nemažai populiarumo „taškų“. (Šiuo metu R.Karbauskis ignoruoja net prezidentės pakvietimą vakarienei.)

Veiksmų planas R.Karbauskiui patiko. Anot jo, pirmiausia reikia visas jėgas mesti Seimo rinkimams, o laimėjus bent 30 vietų parlamente, būtų galima imtis ir Prezidentūros.

Plane svarbią vietą užėmė LRT klausimas. Jau ankščiau buvau ne kartą R.Karbauskiui kalbėjęs, kad LRT menkai atspindi kaimo, agroverslo problemas, ir raginau ieškoti būdų kaip į LRT Tarybą deleguoti bent vieną žemdirbį. Pvz., – nuo Žemės ūkio rūmų. Šiame pokalbyje su LVŽS lyderiui sakiau, kad po 2016 m. Seimo rinkimų, sėkmės atveju reikėtų reorganizuoti LRT Tarybą, jos sudarymo principus, patikrinti prodiuserinius projektus, ūkinę veiklą. Nes iš tiesų Audriaus Siaurusevičiaus veikla kėlė daug klausimų. Kai pasakiau R.Karbauskiui, kad net Vyskupų konferenciją turi savo atstovą LRT Taryboje, jis nusistebėjo – „kodėl ne pagonys?“ ir pasakė, kad naujajame Seime reikės ieškoti sprendimų.

Abu sutarėme, kad R.Karbauskis būtų plačiosios visuomenės lūkesčius išreiškiantis kandidatas, kuriam nebelieka kito pasirinkimo prieš tautą, tik gelbėti Lietuvą nuo neaiškių pretendentų.

Veiksmų planas R.Karbauskiui patiko. Anot jo, pirmiausia reikia visas jėgas mesti Seimo rinkimams, o laimėjus bent 30 vietų parlamente, būtų galima imtis ir Prezidentūros.

Apie 22 val. atsisveikinant su LVŽS pirmininku redakcijos kieme, jis man pasakė nematąs nė vieno stipraus kandidato į Lietuvos Prezidento postą. Paklaustas, ar jis kels savo kandidatūrą, R.Karbauskis atsakė: „Taip.“

Iš karto po 2016 m. Seimo rinkimų, lapkričio pačioje pradžioje, mano ir R.Karbauskio keliai išsiskyrė jam žiniasklaidoje įžeidus bei pažeminus „Ūkininko patarėjo“ 90 žmonių kolektyvą ir man pareikalavus už tai jo viešai atsiprašyti. Jis to nepadarė.

Šių dienų įvykiai liudija, jog LVŽS lyderis laikosi jam 2015 m. pasiūlyto ir aptarto plano. Tad galiu kirsti lažybų, kad R.Karbauskį, visų nuostabai, kitų metų pradžioje (gal net kovo mėnesį) LŽVS iškels kandidatu į prezidentus.

Pagarbiai,

Vytenis Neverdauskas
Vytenis Neverdauskas

Vytenis Neverdauskas

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"