Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
RINKIMŲ MARATONAS

Prieš rinkimų audras – „valstietiška“ ramybė 

.
.
Romo Jurgaičio nuotrauka

Didžiausia valdančioji jėga – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – rengiasi svarbiausiam per dvejus metus partiniam įvykiui. Nors jo metu „valstiečiai“ turi priimti ne vieną svarbų sprendimą, staigmenų ar netikėtumų tikėtis neverta.

Šį šeštadienį „valstiečiai“ rinksis į Prienus, kur vyks partijos suvažiavimas. Renginio darbotvarkėje – LVŽS pirmininko ir jo pavaduotojų rinkimai, sprendimas, ar remti premjerą Saulių Skvernelį prezidento rinkimuose, diskusijos dėl artėjančių savivaldos, Europos Parlamento (EP) ir šalies vadovo rinkimų, taip pat politinės situacijos šalyje aptarimas.

Dvejus metus šalį valdančios LVŽS atstovai sako, kad partija tesi rinkimų pažadus ir dėl to gali drąsiai žvelgti gyventojams į akis. Tuo metu politologai teigia, kad „valstiečiai“ taip ir neišmoko naudotis valdžios teikiamomis galimybėmis.

Ambicingi planai

LVŽS pirmininko pirmasis pavaduotojas, europarlamentaras Bronis Ropė sakė, kad „valstiečių“ laukia ataskaitinis rinkiminis suvažiavimas. Partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis atsiskaitys už pastarųjų dvejų metų veiklą, bus renkama nauja vadovybė, apsispręsta, ar remti premjerą Saulių Skvernelį prezidento rinkimuose.

Pasak B. Ropės, skyriai į partijos pirmininkus kol kas yra iškėlę vienintelę dabartinio „valstiečių“ lyderio R. Karbauskio kandidatūrą. „Manau, jis vadovavo sėkmingai, atvedė partiją į laimėtojas, išlaikomas gana didelis pasitikėjimas LVŽS. Artimiausi rinkimai – tiek šiemet, tiek vėliau Seimo – bus galimybė dirbti toliau. Šiandien R. Karbauskis yra stipriausias žmogus ir turi toliau realizuoti pasitikėjimą, vesti partiją į tolesnius laimėjimus“, – įsitikinęs „valstietis“. Taip pat B. Ropė pasisako už tai, kad S. Skvernelis taptų partijos kandidatu artėjančiuose prezidento rinkimuose. Esą dabar susiklosčiusiomis sąlygomis tai būtų logiškas sprendimas.

Be to, šeštadienį „valstiečiai“ diskutuos apie galimybes ir tikslus savivaldybių tarybų, EP ir prezidento rinkimuose. Kovą vyksiančiuose rinkimuose LVŽS tikisi laimėti daugiausia savivaldybių tarybų narių mandatų ir turėti gerokai daugiau merų nei dabar. B. Ropė aiškino, kad partija aktyviai dirba, kad laimėtų prezidento rinkimus, o tai leistų greičiau įgyvendinti „valstiečių“ programą. EP rinkimuose LVŽS tikisi iškovoti bent keturis europarlamentarų mandatus.

Politologai teigia, kad „valstiečiai“ taip ir neišmoko naudotis valdžios teikiamomis galimybėmis.

Dėmesys regionams

B. Ropė teigė manąs, kad po 2016 metų Seimo rinkimų valdančiąją koaliciją suformavusi LVŽS pastaruosius metus tvarkėsi sėkmingai. „Tai rodo rezultatai ir žmonių pasitikėjimas. Normalu, kad visada norisi daugiau ir geriau. Matyt, tai, kas pasiekta, nėra maksimumas, tam dirbama ir toliau. Bent didesnės kritikos aš nematau“, – tikino vienas „valstiečių“ lyderių.

Visiškai įgyvendinti savo programos, B. Ropės teigimu, LVŽS negalėjo, nes neturi daugumos Seime, jai tenka bendradarbiauti ir derinti pozicijas su kitomis politinėmis jėgomis: „socialdarbiečiais“, „tvarkiečiais“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. „Norėtųsi stipresnės veiklos regioninėje politikoje, savivaldoje. Tikėkimės, kad savivaldybių rinkimai, kurie visiškai netoli, atves naujų žmonių į savivaldą ir tada bus galima toliau šnekėtis, kaip stiprinti ją, bendruomenes, kad jos turėtų daugiau galimybių spręsti kylančius klausimus. Reikia didesnės decentralizacijos, mokesčių pastovumo regionuose, nuosavų mokesčių – šie klausimai labai svarbūs, kad savivalda jaustųsi iš tikrųjų savarankiška ir galinti spręsti klausimus, o ne tik prašanti centrinės valdžios skirti tam tikrą paramą“, – kalbėjo europarlamentaras.

Reziumuodamas B. Ropė tikino, kad po dvejų valdžioje praleistų metų „valstiečiai“ visiškai ramiai gali žvelgti rinkėjams į akis. „Tiek, kiek susitinkame su žmonėmis, jie palaiko partijos sprendimus. Partija nedirba kokiai nors grupei žmonių ar atskiram paslėptam tikslui. Ji yra atvira, sąžininga, ką deklaruoja, tą ir daro. Gyventojai tai supranta ir palaiko. Svarbiausia – neprarasti pasitikėjimo“, – akcentavo jis.

Vieno asmens darinys

Savo nuomonę apie „valstiečių“ darbą turi ir opozicija. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) viena lyderių Rasa Juknevičienė teigė, kad dvejus metus prie valdžios vairo praleidę „valstiečiai“ neturi kuo didžiuotis. Ji pažymėjo, kad Seimo darbo kokybė gerokai suprastėjo. „Nesu prieš tai, kad ateitų naujų žmonių. Manau, apie trečdalio Seimo atsinaujinimas yra būtinas, privalomas. Tačiau kad valdančiosios daugumos partiją sudarytų nauji žmonės, ypač – komitetų pirmininkai, taip nebūna senosiose demokratijose. Politikoje būtinas tam tikras profesionalumas. LVŽS atėjo be jokio plano, nemačiau, kad būtų kokios nors strateginės kryptys. Urėdijų reforma buvo vienintelė, dėl kurios buvo bandoma tartis su kitomis partijomis. Seime nėra jokio tarimosi. Valdančiosios partijos lyderis apskritai net nebendrauja su kitomis politinėmis jėgomis. Demokratijos supratimas labai menkas“, – dėstė parlamentarė.

Kartu R. Juknevičienė mano, kad „valstiečiai“ nėra partija, o iš esmės tik vieno asmens valdomas darinys. „Negirdžiu, kad ten vyktų kokios nors didelės diskusijos, būtų skirtingų požiūrių. Tai yra visiškai nedemokratiniais pagrindais valdoma partija, kai viską sprendžia vienas žmogus“, – įsitikinusi ji.

R. Juknevičienė kritikavo LVŽS pasirinktą kandidatų atrankos į prezidentus būdą. Ji tvirtino, kad, tarkime, konservatorių partijoje viskas vyko demokratiškai, įtraukiant ir žmones iš išorės. „Štai, pavyzdžiui, kai S. Skvernelis prieš partijos suvažiavimą pasiskelbė kandidatu, tai mūsų partijoje būtų priimta kaip spjūvis į veidą. Viskas turi vykti tariantis. Suprantu, kad daugeliui žmonių galbūt patinka tokie veiksmai. Mūsų partijoje, kai panašiai pasielgė Vygaudas Ušackas, partija nusprendė kitaip. Man atrodo, tai labai smarkiai prisidėjo prie jo nesėkmės“, – kalbėjo konservatorė.

Negeba naudotis valdžios galimybėmis

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Algio Krupavičiaus teigimu, per porą metų radikalesnių pokyčių LVŽS neįvyko – jos narių skaičius padidėjo maždaug 600. „LVŽS priskiriama prie negausių partijų, ji atsilieka nuo socialdemokratų, konservatorių. Pagal organizacijos aprėptį LVŽS panaši į Artūro Zuoko Laisvės sąjungą, kurią galima vadinti vieno miesto politine organizacija. Simptomiška, kad, būdama didžiausia valdančioji partija, LVŽS nesugebėjo iškelti kandidatų visose savivaldybėse“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologas. Tuo metu kitos partijos, būdamos valdžioje, neretai gerokai padidindavo narių skaičių. „Matyt, ir pati partija organizacijos plėtrą laikė antraeiliu uždaviniu“, – spėjo ekspertas.

Kitas svarbus dalykas, anot jo, LVŽS ideologinė tapatybė. Per 2016 metų Seimo rinkimus partija prisistatė kaip centro kairės atstovė. „Per pastaruosius dvejus metus įvykusį procesą galėčiau pavadinti ideologiniu susidvejinimu. Viena vertus, partijos ir Vyriausybės programa liko labiau centro kairės, net Seimo dauguma ieškojo šia kryptimi orientuotų sprendimų. Tačiau Vyriausybės politika, ypač finansų, ekonominė, akivaizdžiai yra centro dešinės. Geriausias pavyzdys – mokesčių reforma“, – teigė A. Krupavičius. Pasak jo, LVŽS viduje konkurencijos nepadaugėjo, todėl R. Karbauskis ir toliau lieka pagrindinis dirigentas. „Jam lygiaverčio kol kas nėra. Matyt, partijos viduje aplink R. Karbauskį susiformavo naujas elitas, kuris diktuoja daugelį sprendimų“, – svarstė politologas.

Kalbėdamas apie LVŽS perspektyvą A. Krupavičius priminė, kad rinkėjai anksčiau yra nubaudę abi valdžios partijas – ir socialdemokratus, ir konservatorius. „Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad trečias nusivylimas šįkart gali būti susijęs su LVŽS. Todėl tikimybė, kad po 2020-ųjų Seimo rinkimų „valstiečiai“ gerokai politiškai susilpnės, daugiau nei reali“, – teigė manąs politologas.

Pasak jo, kaip rodo istorija, LVŽS palaikymo amplitudė gali svyruoti nuo 20 iki 3 procentų. Jei artimiausi dveji metai LVŽS susiklostytų itin nepalankiai, ta parama pasiektų žemiausią ribą. „Galima teigti, kad galimybėmis, kurias suteikia valdžia, „valstiečiams“ pasinaudoti bent jau kol kas nėra pavykę“, – pažymėjo A. Krupavičius.

Klestėti padeda ir opozicijos silpnumas

Pasak Mykolo Romerio universiteto docento Virgio Valentinavičiaus, LVŽS valdo jau dvejus metus ir, matyt, dar tiek pat laiko valdys bent jau Seime ir Vyriausybėje. „Per šiuos metus paaiškėjo, kad jokio dvilypumo, kaip kalbėta iš pat pradžių, LVŽS nėra. Partiją vienvaldiškai reguliuoja R. Karbauskis, o S. Skvernelis yra daugiau jo valios vykdytojas nei savarankiškas politikas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologas. Jo požiūriu, visus reikšmingiausius sprendimus LVŽS priėmė per pirmąjį buvimo valdžioje pusmetį – urėdijų reformą, geležinkelių pertvarką, kovą su alkoholio prekyba.

„Šie dalykai buvo prasmingi ir svarbūs. Tačiau vėliau pereita prie rinkimų režimo. 2018-aisiais rinkimų politikos persvara buvo triuškinama. Tai geriausiai liudija 2019 metų biudžetas“, – teigė V. Valentinavičius. O ir pačios LVŽS rinkimų politikos dominantė, anot jo, yra siekis supriešinti ir suskaldyti visuomenę. Pavyzdžiui, deklaruojant, kad S. Skvernelis yra „apačių prezidentas“, skelbiama kova politiniam elitui, oligarchams. „Taip kalba valdančioji dauguma, kuriai vienasmeniškai vadovauja R. Karbauskis, kuris, mano galva, yra vienas iš dviejų dabar veikiančių oligarchų. Oligarchija apibrėžiama kaip pinigų ir politinės valdžios susijungimas. Tai R. Karbauskis ir jo „Agrokoncernas“, ir šimtamilijoniniai turtai visiškai tai atitinka“, – teigė V. Valentinavičius.

Pasak jo, LVŽS rinkimus laimėjo deklaruodama kairiąsias ir net radikaliai kairiąsias idėjas. Tuo metu nemažai Vyriausybės sprendimų buvo „aiškiai priešingos krypties“. Politologo akimis, LVŽS sėkmingai veikti „labai padeda opozicijos silpnumas“, pirmiausia TS-LKD. „Niekaip nesulaukiama, kada naujasis konservatorių lyderis imsis tikrosios lyderystės ir parodys kryptį, kuria ta partija eina. Vien Landsbergio pavardės neužtenka norint suprasti TS-LKD tikslus. Kai pagrindinė opozicinė jėga negali pasiūlyti alternatyvių idėjų, „valstiečiams“ tai išeina į naudą“, – tvirtino politologas.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika