Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
RINKIMŲ MARATONAS

Prezidento rinkimai: trys lyderiai, bet stabilų palaikymą turi tik vienas 

2019 vasario 27 d. 12:40
K. Girnius: "Apie Gitaną Nausėdą telkiasi pakankamai ištikimas elektoratas, todėl tikimybė jam patekti į antrąjį turą yra nemaža"
K. Girnius: "Apie Gitaną Nausėdą telkiasi pakankamai ištikimas elektoratas, todėl tikimybė jam patekti į antrąjį turą yra nemaža"
BNS nuotrauka

Artėjančiuose prezidento rinkimuose planuoja dalyvauti 12 kandidatų. Kas lemia dalies jų didžiulį populiarumą? Kokį vaidmenį rinkimuose suvaidins vadinamieji marginalai? Ir kurie iš jų galėtų patekti į antrą rinkimų turą – apie tai kalbame su Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologu Kęstučiu Girniumi.

– Įvertinus dabartinę šalies politinę situaciją, kokio lyderio, kokio prezidento mūsų šaliai reikia?

– Paprasčiausias atsakymas – gero ir ryžtingo. Bet koks tas geras ir kokios tos savybės, kurios padarytų prezidentą gerą ir ryžtingą – yra gerokai sunkiau išdėstyti ir numatyti. Prezidento institucija yra kažkuria prasme pati svarbiausia Lietuvoje. Antra vertus, ji kažkaip šalies vidaus gyvenime turi šalutinį vaidmenį. Prezidentas, kaip žinome, nustato užsienio ir saugumo politiką, taip pat ir teisėsaugą, bet tie svarbiausi ekonominiai klausimai, kurie labiausiai liečia žmonių likimą, jie lieka Vyriausybės rankose.

Iki šiol prezidentai vengdavo į ekonominius klausimus įsivelti. Net ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri yra laikoma labai tvirta vadove, nenorėjo rizikuoti savo politiniu kapitalu ir kištis į tuos klausimus. Ji kartas nuo karto tuos įstatymus vetuodavo, bet turėjo ganėtinai šalutinį vaidmenį.

Kas dabar yra įdomu, kad dabartiniai kandidatai į prezidento postą labiau pabrėžia, kad labiau dalyvaus vidaus politikoje. Pavyzdžiui, Gitanas Nausėda sako, kad, jei nori turėti gerą, tvirtą užsienio politiką, tu turi turėti tvirtą ūkį. Ir čia prezidentas turi šiokį tokį vaidmenį.

Tokie kandidatai, kaip Naglis Puteikis ir Arvydas Juozaitis, sakykime, tokie labiau kraštutiniai kandidatai, jie irgi sako, kad pagrindinė užsienio ir gynybos politikos užduotis yra užtikrinti tautos klestėjimą, vidaus politikos patvarumą, tautiškumo kūrimą. Dabar daugiau dėmesio kreipiama į prezidentą, kaip turintį šiokį tokį didesnį vaidmenį vidaus politikoje, nei anksčiau.

– Įstatyminėje bazėje aiškiai sakoma, kad prezidentas tokios didelės galios vidaus politikoje neturi, tačiau, tikriausiai, prezidentas yra moralinis tautos lyderis, vadovas, kuris, turėdamas tautos palaikymą, gali pasiekti tam tikrų sprendimų ir šalies viduje?

– Mano nuomone, prezidentas gali viską daryti, kas nėra Konstitucijos draudžiama. O Konstitucija nedraudžia dalyvauti visuose šiuose dalykuose. Pavyzdžiui, prezidentė negali pati balsuoti ir prastumti kokio nors įstatymo, bet niekas nedraudžia jai kalbėtis su valdančiąja koalicija, su opozicija, su ministrais, su Vyriausybe, su premjeru, kad nustatytų vidaus politikos kryptį arba patartų vienu ar kitu klausimu. Kad tai nėra įvardinta kaip jos tiesioginė pareiga arba tiesioginės galios, tai nereiškia, kad ji negali šito vaidmens imtis.

– Šiandien kandidatui, einančiam į prezidento rinkimus, jo užnugaryje stovinti partija yra privalumas ar trūkumas?

– Tai yra didelis privalumas kandidatams. Šiuo atžvilgiu ir Saulius Skvernelis, ir Ingrida Šimonytė turi didelį privalumą, kad jie priklauso partijoms, kurios turi savo partinį tinklą, kaimuose turi savo organizaciją, rėmėjus, turi savanorių ir tt. O tokie, kaip G. Nausėda ar A.Juozaitis, kurie pradeda nuo nulio, jie turi sukurti tą tinklą.

– Ar partijos parama ir buvo tas pagrindinis veiksnys, kuris leido kandidatei I. Šimonytei per dieną elektroninėje erdvėje surinkti reikiamą parašų skaičių?

– Sakyčiau, kad ne. Vis dėl to, manau, kad jai padėjo jaunoji karta, kuri bendrauja per internetą, per „Facebook“. Konservatoriai tam yra daug dėmesio skyrę. Aš kartais sarkastiškai sakau, kad Gabrielius Landsbergis neturėtų būti partijos vadovas, o jų „Facebook“ paskyros vyriausiasis redaktorius.

Antra vertus, pagrindinis varžovas šitoje srityje dėl jaunimo balso ir dėl balsų surinkimo internete normaliomis sąlygomis būtų buvusi liberalų partija. Reikia prisiminti, kad 2015 m., kai vyko savivaldybių rinkimai, gana stipriai pasirodė liberalai ir buvo aiškios kalbos, kad mažasis brolis taps didžiuoju broliu ir kad liberalai taps pagrindiniais vidurio dešinės atstovais.

Kai atsirado Eligijaus Masiulio byla, kuri iki šiol neišspręsta ir kuri, turbūt, bus amžina, liberalų pradėta vengti. Tad konservatoriai pasidarė jaunimo partija.

– Tai, kad S. Skvernelio rinkėjas yra vyresnio amžiaus žmogus, tikriausiai kartu nulėmė ir šio kandidato šalininkų mažą aktyvumą pasirašant elektroninėje erdvėje?

– Aš net neabejoju, kad kaimo bobutė sėdi prie interneto ir skuba sužinoti, kaip gali užsiregistruoti. S. Skvernelis tiesiog tuo nesirūpino. Jis puikiai žino, kad surinks tų parašų, kiek reikia ir net su kaupu. Mindaugas Puidokas ir kai kurie kiti gali galvoti, kad jiems reikia daugiau tų elektroninių parašų, nes kitaip nebūtinai reikiamą skaičių surinks. S. Skverneliui čia ne problema. Jis žino, kad jis kandidatuos.

– I. Šimonytės populiarumas elektroninėje erdvėje ir gyrimasis pirma pergale gali turėti teigiamos įtakos tolesnėje kovoje dėl prezidento posto?

– Aš nežinau, kaip vertinti šitą pergalę, nes toks balsavimas vyksta pirmą kartą. Tačiau aš nemanyčiau, kad tai yra taip svarbu. Štai ji turi 20 tūkstančių rėmėjų, gal būtų pasirašę ir dar tiek pat. Kalbame apie 40–50 tūkstančių, tačiau rinkimuose reikės surinkti gerokai daugiau balsų ir tai priklausys jau nuo kitų dalykų, ne tik nuo jaunimo entuziazmo.

Daugelyje šalių jaunimas mažiau linkęs balsuoti negu senimas. Tie ramūs ūkininkai provincijoje užtikrintai nueis balsuoti, o jaunimas – jeigu lyja – tai gali ir nebalsuoti.

– Lažybų punktuose taip pat vyksta statymai už kandidatų galimybes laimėti prezidento postą ir juose pirmauja G. Nausėda. Ką šis barometras gali pasakyti apie galimą rinkimų baigtį?

– G. Nausėda pirmauja ir pirmauja beveik metus. Atėjo S. Skvernelis, Atėjo I. Šimonytė, atėjo toks laikinas susižavėjimas, tačiau G. Nausėda vistiek lieka priekyje. Apklausos rodo, kad jį palaiko koks ketvirtadalis balsuotojų: 25–26 proc. O S.Skvernelį ir Ingridą Šimonytę palaiko mažiau nei 20 proc. Palaikymas kiekvieno siekia po 16–17 proc. Skirtumas yra didesnis negu paklaida. Tai sudaro tokį įspūdį, kad apie G. Nausėdą telkiasi pakankamai ištikimas elektoratas, todėl tikimybė jam patekti į antrąjį turą yra nemaža.

– Tuomet kas šalia G. Nausėdos stotų antrajame ture?

– Sunku pasakyti. Normaliomis sąlygomis reikėtų sakyti, kad S. Skvernelis. Lietuvos rinkėjas labiau balsuoja už kairę, nei už dešinę. Žiūrint nuo Nepriklausomybės metų dešiniosios jėgos Lietuvą yra valdžiusios dvi kadencijas, 8 metus. Visos kitos valdžios buvo kairiosios. Iš to galėtume spręsti, kad kairieji turėtų daugiau surinkti balsų ir tai turėtų būti naudinga S. Skverneliui. Juo labiau, kad socialdemokratai, kuri kadaise buvo galingiausia partija, šiandien yra suskilusi ir nusilpusi.

Antra vertus, kairėje yra daug kandidatų, kurie veikiausiai gali atimti dalį balsų būtent iš S. Skvernelio. Pavyzdžiui, N. Puteikis. Tas žmogus, kuris balsuos už N. Puteikį, niekada nebūtų galvojęs balsuoti už G. Nausėdą, nors galbūt galvojo balsuoti už S. Skvernelį.

Daugiau žiūrėkite laidoje „Rinkimų maratonas“.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika