Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
RINKIMŲ MARATONAS

Nugalėtojai džiūgauja, favoritai kausis toliau 

2019 kovo 4 d. 16:20
Dėl sostinės mero regalijų antrajame ture varžysis Remigijus Šimašius ir Artūras Zuokas - abu tikisi pergalės.
Dėl sostinės mero regalijų antrajame ture varžysis Remigijus Šimašius ir Artūras Zuokas - abu tikisi pergalės.
BNS nuotrauka

Savivaldą aktyviai rinkę piliečiai didžiausią pasitikėjimą parodė visuomeninių rinkimų komitetų atstovams. Kur kas kukliau pasirodžiusios politinės partijos tyliai skaičiuoja praradimus ir su viltimi laukia po poros savaičių vyksiančio antrojo merų rinkimų turo.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) išankstiniais duomenimis, sąrašus kėlusiems visuomeniniams rinkimų komitetams savo balsą patikėjo 26,75 proc. visų rinkėjų. Iš politinių partijų didžiausio piliečių pasitikėjimo sulaukė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). TS-LKD parėmė 16, 02 proc. rinkėjų, LSDP – 13,24 proc., LVŽS gavo 11,16 proc. balsų.

Liberalų sąjūdis (LS) surinko 5,89 proc., Darbo partija – 5,09 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) – 5,01 proc., „Tvarka ir teisingumas“ – 2,95 proc. balsų. Nuo LSDP atskilusią Lietuvos socialdemokratų darbo partiją parėmė 1,66 proc. rinkėjų.

Politologai nesutaria, ar toks ryškus visuomeninių komitetų dominavimas šiuose rinkimuose kelia grėsmę partijoms. Vienų akimis, tai normalus procesas, turintis teigiamos įtakos tvarkant savivaldos reikalus, kiti įžvelgia partinės sistemos eroziją.

Išrinkta beveik trečdalis merų

Per pirmąjį turą išrinkta 19 merų, dauguma jų – dabartiniai miestų ir rajonų vadovai. Kaune triuškinamai nugalėjo Visvaldas Matijošaitis, surinkęs beveik 80 proc. balsų. Rinkimuose jis perrinktas su savo visuomeniniu komitetu. Druskininkuose perrinktas savo vardo komitetą rinkimuose vedęs dabartinis kurorto vadovas Ričardas Malinauskas. Jis gavo 70 proc. rinkėjų balsų. Prie vairo lieka ir Šiaulių miesto meras Artūras Visockas. Vilniuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje nugalėtojas paaiškės po dviejų savaičių.

Akmenės rajonui toliau vadovaus socialdemokratas Vitalijus Mitrofanovas, Birštono savivaldybei – jo partijos kolegė Nijolė Dirginčienė. Biržų rajone pergalę iškovojo Biržų seniūnas Vytas Jareckas, Jonavos – socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius, Joniškio – LS atstovas parlamentaras Vitalijus Gailius. Socialdemokratas Valerijus Makūnas meru perrinktas Kauno rajone, jo partietis Darius Jasaitis – Neringoje. Palangai ir toliau vadovaus konservatorius Šarūnas Vaitkus, Pasvalio rajonui – jo partijos kolega Gintautas Gegužinskas. Rietave nugalėjo liberalas dabartinis meras Antanas Černeckis, Šakių rajone – konservatorius Edgaras Pilypaitis, Šalčininkų – LLRA-KŠS ir Rusų aljanso iškeltas Zdislavas Palevičius, Šiaulių – „valstietis“ Antanas Bezaras.

Dabartinė Širvintų rajono merė irgi lieka poste – su savo vardo visuomeniniu rinkimų komitetu kandidatavusi Živilė Pinskuvienė surinko per 70 proc. balsų. Švenčionių rajonui toliau vadovaus Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovas Rimantas Klipčius, Vilniaus rajonui – ilgametė šios savivaldybės merė LLRA-KŠS ir Rusų aljanso iškelta Marija Rekst.

Mero postą po pirmojo rinkimų turo užsitikrino vienintelis Seimo narys V. Gailius. Į Seimą 2016-aisiais jis buvo išrinktas vienmandatėje Žiemgalos apygardoje, todėl jam tapus meru, čia turės vykti nauji rinkimai. Antrajame ture susigrums dar keturi parlamentarai. Jurbarko rajone – liberalas Ričardas Juška, Marijampolėje – „valstietis“ Kęstutis Mažeika, Panevėžyje – su komitetu „Kurkime jaukų miestą KARTU“ kandidatuojantis Povilas Urbšys, Klaipėdos rajone – „valstietis“ Bronius Markauskas.

Kauno mero rinkimus laimėjusiam Visvaldui Matijošaičiui ir jo "Vieningam Kaunui" nereikės nė koalicijos. / BNS nuotrauka
Kauno mero rinkimus laimėjusiam Visvaldui Matijošaičiui ir jo "Vieningam Kaunui" nereikės nė koalicijos. / BNS nuotrauka

Rinkėjų nuotaikos atspindys

Prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, savivaldos rinkimuose iškovoti mandatai atspindi žmonių nuotaikas ir nacionalinės politikos tendencijas. „Rinkimai parodė, kad absoliučioje daugumoje savivaldybių pirmą kartą tiesiogiai išrinkti merai nenuvylė žmonių – dauguma jų perrinkti arba pateko į antrąjį turą“, – teigiama BNS prezidentūros perduotame šalies vadovės komentare.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad savivaldos rinkimuose visuomeniniai komitetai dalyvauja kitomis sąlygomis nei partijos. „Nors rinkimų komitetai tapo patraukliu būdu partiškumo besikratantiems politikams, ateityje reikėtų labiau suvienodinti politinių partijų ir rinkimų komitetų konkuravimo sąlygas. Komitetai turėtų tapti formaliomis, registruotomis organizacijomis su aiškia steigimo ir atskaitomybės tvarka“, – pažymėjo prezidentė.

Tylus džiaugsmas

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis sutiko, kad savivaldos rinkimų rezultatai jo vadovaujamai partijai nėra tokie geri, kaip tikėtasi, tačiau džiaugėsi, kad bendra pozicija pagerinta, ypač miestuose. „Žinoma, šių rinkimų nelaimėjome, bet gavome daugiau mandatų. Laikyti save pralaimėjusiais nematome prasmės“, – per spaudos konferenciją Valdovų rūmuose sakė jis. R. Karbauskio nuomone, „valstiečių“ balsus surinko įvairūs visuomeniniai komitetai. „Akivaizdu, kad rinkimus laimėjo komitetai“, – pažymėjo politikas. Jis atkreipė dėmesį, kad pirmą kartą LVŽS turės atstovų didmiesčių tarybose – Vilniuje, Klaipėdoje, Marijampolėje, taip pat Palangoje.

TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis savivaldos rinkimus vadino kuklia konservatorių pergale. Jis pasidžiaugė, kad TS-LKD iškovojo daugiausia mandatų savivaldybių tarybose tarp partijų ir nusileido tik visuomeniniams komitetams. „Prieš savivaldos rinkimus prisistatėme kaip žmonių partija, manau, tai pavyko įtvirtinti, nes palaikymo sulaukėme visoje Lietuvoje“, – kalbėjo konservatorių lyderis.

„Džiaugiamės rinkimais. Tiesa, juos kiek apkartino didieji miestai. Tačiau dar turime daugiausia antrų šansų ir tęsiame rinkimus“, – dėstė LSDP lyderis Gintautas Paluckas. Jis pats Vilniuje tesurinko 2,64 proc. balsų, o partija – 3,83 procento. „Padarysime rimtas išvadas“, – žadėjo G. Paluckas. Jis prisipažino iš dalies prisiimantis atsakomybę dėl savo nesėkmės kandidatuojant į Vilniaus merus.

Ketvirta vieta tarp partijų pradžiugino LS pirmininką Eugenijų Gentvilą. „Mes susikoncentravome. Einame į priekį, ruošiamės kitiems rinkimams“, – teigė politikas. Jis guodėsi tuo, kad didmiesčiuose šįkart nepasisekė visoms partijoms.

TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis savivaldos rinkimus vadino kuklia konservatorių pergale. / BNS nuotrauka
TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis savivaldos rinkimus vadino kuklia konservatorių pergale. / BNS nuotrauka

Varžovams susitarti būtų sunku

Kaip ir prognozuota, dėl Vilniaus mero kėdės toliau varžysis su visuomeniniu komitetu rinkimuose dalyvavęs Remigijus Šimašius ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) lyderis Artūras Zuokas.

Pasiektą rezultatą R. Šimašius teigė priimantis kaip visų ketverių savo kadencijos metų veiklos įvertinimą. Kartu jis prisipažino, kad sėkmės atveju bendradarbiauti su A. Zuoku jam būtų sudėtinga. „Raudonų linijų nebraižiau, bet su vienais kalbėtis lengviau, su kitais – sunkiau. Mano supratimu, Vilnių reikia vesti į priekį, su visomis kitomis partijomis, kurios peržengė slenkstį ir yra taryboje, esu preliminariai kalbėjęs, bet tai dar ne koalicijos derybos. Mano tikslas, kad koalicija būtų stipri ir darbinga. To neturėjau šioje kadencijoje“, – aiškino R. Šimašius. Jis tiki savo pergale antrajame rinkimų ture.

Laimėti tikisi ir A. Zuokas. Pirmiausia buvęs meras pasidžiaugė, kad jo vadovaujamai partijai pavyko savivaldoje iškovoti per 40 mandatų ir užsitikrinti valstybės finansavimą. Tai esą atvers kelius į kitus rinkimus. Antrajame sostinės mero rinkimų ture A. Zuokas tikisi „darbiečių“, LLRA-KŠS ir „valstiečių“ paramos.

Pavojaus skambutis „valstiečiams“

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Algio Krupavičiaus teigimu, savivaldos rinkimai buvo išskirtiniai, nes niekada iki šiol tiek mandatų nebuvo laimėję visuomeniniai komitetai. „Tai rodo, kad partijų krizė tęsiasi, didėja nusivylimas jomis ir politikais“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologas.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad visuomeniniai komitetai taip pat buvo skirtingi. Vienus, anot eksperto, galima vadinti hibridiniais ar simuliaciniais, nes iš esmės tai buvo partiniai dariniai (daugiausia jų sukūrė Liberalų sąjūdžio atstovai).

„Kitas dalykas – po šių rinkimų labai aiškiai nuskambėjo pavojaus skambutis LVŽS, kuri, R. Karbauskio žodžiais, tikėjosi laimėti visus rinkimus. Nieko panašaus neįvyko. Be to, vertinant rezultatus reikia žiūrėti į gautą balsų procentą, o ne tik į mandatų skaičių, kuriuo gali būti manipuliuojama“, – kalbėjo A. Krupavičius.

Dar vienas rinkimų netikėtumas – TS-LKD ir LSDP pralaimėjimas didžiuosiuose miestuose. Anot politologo, anksčiau konservatoriai čia gaudavo tikrai daug balsų, o šįkart jų dalis Vilniuje, o ypač Kaune, – žemiau kritinės ribos. „Socialdemokratų triuškinamas pralaimėjimas sostinėje yra ir jų lyderio asmeninė tragedija. Manau, G. Paluckas turėtų trauktis. Vienareikšmiškai“, – sakė A. Krupavičius. Taip pat, jo akimis, „turėtų užsidaryti ir LSDDP“. Politologo požiūriu, savivaldos rinkimų rezultatai turės įtakos tiek prezidento, tiek Europos Parlamento rinkimams. Pastaruosiuose greičiausiai varžysis nemažai visuomeninių komitetų.

„Savivaldos rinkimai pasiuntė vieną labai aiškią žinutę Ingridai Šimonytei – konservatorių parama yra ribota. Ir nors ji gali patekti į antrąjį prezidento rinkimų turą, galimybė laimėti nėra didelė. O Gitano Nausėdos akcijos gali kilti, nes jis sulaukia ne tik partijų, bet ir visuomenininkų paramos. Saulius Skvernelis buvo ir liks „10 proc. kandidatu“. Apklausos rodo, kad jo reitingai žemesni nei LVŽS. Tad šio kandidato galvos skausmas augs kaip aritmetinė progresija“, – spėjo A. Krupavičius.

Partinės sistemos erozija

Politologų požiūriu, ryškus rinkimų komitetų dominavimas savivaldos rinkimuose rodo partinės sistemos eroziją. Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologo Mažvydo Jastramskio, vienintelis „priešnuodis tai erozijai ir komitetų sėkmei yra stiprios partijos“, geriausiai tai esą demonstruoja LSDP ir TS-LKD pasiekti rezultatai.

Nors rinkimai praėjo palyginti sklandžiai ir apie rimtus pažeidimus nepranešama, politologas mano, kad išbandymu demokratijai gali tapti ir kai kurių merų pergalės. „Tarp jau laimėjusiųjų, patekusiųjų į antrąjį turą yra nemažai pagarsėjusiųjų autoritariškais metodais, turinčių problemų su teisėsauga, yra politinių perbėgėlių“, – spaudos konferencijoje pažymėjo politologas. Pasak M. Jastramskio, atsiskleidžia ir piliečių požiūris į demokratiją, nuostatas, kurių laikomasi.

TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė mano, kad tiesioginiai merų rinkimai į savivaldą įnešė feodalizacijos tendencijų. Pasak jos, kai kurių ilgamečių merų perrinkimas toli gražu nereiškia, kad jie gerai dirbo ir jais visi yra patenkinti. „Atrodo, kad yra ir šioks toks atotrūkis tarp paramos jų partijoms ir komitetams bei jų pačių, kaip asmenybių. Jeigu tokios tendencijos tęsis ir tie rezultatai ilgam bus įšaldyti, ilgalaikėje perspektyvoje nacionaliniai ir vietos rinkimai gali labai atitrūkti vieni nuo kitų“, – dėstė politologė.

Mykolo Romerio universiteto docento Virgio Valentinavičiaus požiūriu, savivaldos rinkimai buvo išskirtiniai „dėl feodalų pozicijų sustiprėjimo visose šalies savivaldybėse bei išskirtinės fragmentacijos bei chaoso“. „Visuomeninių komitetų egzistavimas sukėlė nenormaliai daug painiavos. Tarkime, Vilniuje rinkimuose dalyvavusių sąrašų skaičius buvo visiškai nenormalus – beveik 20. Tačiau 16 jų beveik neturėjo jokios prasmės. Tai labai apsunkino žmonių pasirinkimą. Galima sakyti, kad šiuose rinkimuose politinė fragmentacija pasiekė naują lygį“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologas.

Komitetai savivaldai naudingi

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis savivaldos rinkimus teigė galintis pavadinti eiliniais, niekuo neišsiskiriančiais. „Pradžiugino tik rinkėjų aktyvumas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologas. Jo nuomone, LVŽS gautų mandatų skaičius rodo „valstiečių“ pralaimėjimą, o kartu ir visuomenės požiūri į šią partiją.

„Merų rinkimuose stebuklų neįvyko. Kaune nugalėtojas žinotas seniai, tik buvo klausimas, kiek savo žmonių jis atsives į tarybą. Ir ši problema, kaip matome, buvo išspręsta. V. Matijošaičiui nereikės net koalicijos“, – pažymėjo L. Bielinis.

Pasak jo, Vilniaus mero rinkimus apsunkino didelis kandidatų skaičius bei ryškių visuomeninių komitetų trūkumas. „R. Šimašius tame fone atrodė gerai ir laimėjo daug balsų. A. Zuoką ištraukė sena inercija, tačiau, matyt, jis ir pats suvokia, kad antrasis turas jam bus nesėkmingas“, – kalbėjo politologas. Jis nesutiko, kad visuomeninių komitetų dominavimas šiuo rinkimuose kelia grėsmę partinei sistemai. „Savivaldos problemos daugiausia yra ūkinės. Partinis ideologinis aspektas čia sunkiai randamas. Kai sprendžiamos gatvių asfaltavimo, vandenvalos, medžių sodinimo problemos, kokia čia gali būti ideologija? Todėl komitetų dalyvavimas savivaldos rinkimuose, manau, neturėtų partijoms kelti nerimo“, – teigė L. Bielinis. Priešingai, rinkimai pagal komitetų ir partinius sąrašus leidžia tarybose lengviau „konstruoti tam tikrus junginius, formuoti koalicijas“. Kas kita – Seimo rinkimai, kur „partijų devalvacijos procesas“ matyti ryškiausiai.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika