Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
RINKIMŲ MARATONAS

Nepartinė merų alternatyva – iš partijų ir kazino 

2019 sausio 31 d. 10:40
Ne visi iš devynių dešimčių komitetų rado ką kelti į merus, bet didžiuosiuose miestuose ambicijų turi dauguma jų.
Ne visi iš devynių dešimčių komitetų rado ką kelti į merus, bet didžiuosiuose miestuose ambicijų turi dauguma jų.
BNS nuotrauka

Dėl merų postų varžysis kelios dešimtys visuomeninių rinkimų komitetų atstovų. Tarp jų – ir esami merai, ir buvę ar dabartiniai įvairių partijų nariai, ir kazino savininkas, ir santechnikos įmonės vadovė. Tikrąja to žodžio prasme visuomenininkų – mažuma.

Šiandien paaiškės galutiniai kandidatų į savivaldybių tarybų narius ir merus sąrašai. Ne visi iš devynių dešimčių komitetų rado ką kelti į merus, bet didžiuosiuose miestuose ambicijų turi dauguma jų. Vilniuje ne tik su partijų atstovais, bet ir tarpusavyje dėl sostinės vairo rungsis septyni komitetų keliami pretendentai, Klaipėdoje ir Šiauliuose – po keturis, Panevėžyje – du. Kaune dėl valdžios varžosi vienintelis komitetas „Vieningas Kaunas“ ir jo lyderis dabartinis meras Visvaldas Matijošaitis.

Tik vienas be partinės uodegos

Vilniuje visi septyni visuomeniniai rinkimų komitetai kelia savo kandidatus į merus. „R. Šimašiaus komanda „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“ rinkėjams, žinoma, siūlo dabartinį merą Remigijų Šimašių. Jis – tikrai ne katė maiše: 2008–2012 metais – teisingumo ministras, paskui – Seimo narys, o 2015 metais kaip Liberalų sąjūdžio (LS) kandidatas laimėjo pirmuosius tiesioginius mero rinkimus sostinėje. Vilniečiai žino, kaip R. Šimašius valdė, tad aišku, ko iš jo galima tikėtis. Tik į mero kėdę jis atsisėdo kaip LS atstovas, o prieš kurį laiką jo keliai su šia partija triukšmingai išsiskyrė, tad dabar jis – nebe partinis kandidatas.

R. Šimašius – ne vienintelis visuomenininkų į merus keliamas buvęs partinis asmuo.

„Vilnius gali“ bandys į sostinės valdžią sugrąžinti Vilniui beveik dvejus metus jau vadovavusį buvusį konservatorių Vilių Navicką. 2010 metais jam teko atsistatydinti iš mero posto, kai buvo paviešintas slapta įrašytas jo pokalbis su tuomečiu savivaldybės kontrolieriumi Šarūnu Skuču. Meras spaudė jį tyrimus atlikti taip, kad jie būtų palankūs valdančiajai koalicijai. Dėl kišimosi į valstybės tarnautojo veiklą V. Navickui net teko aiškintis Temidei. Vis dėlto 2013-aisiais politikas buvo išteisintas. Dabar V. Navickas užsiima verslu – vadovauja savo nekilnojamojo turto plėtros įmonei „VN projektas“.

„Gedimino miestas“, kurio koordinatorius – su „Drąsos keliu“ į Seimą 2012 metais patekęs Valdas Vasiliauskas, rinkėjams siūlo Darbo partijos atstovą 2004–2009 metų kadencijos Europos Parlamente Arūną Degutį. Jis – Kovo 11-osios akto signataras, 1990 metais Lietuvos Atkuriamojo Seimo deputato mandatą laimėjęs kaip Sąjūdžio atstovas, o parlamente priklausęs Tautos pažangos frakcijai. Kaip sako pats A. Degutis, dabar laisvu nuo politikos laiku jis ūkininkauja, Varėnos rajone „augina pašarus“.

„Bendruomeniškas Vilnius“ į merus kelia aplinkosaugininką Liutaurą Stoškų. Tiesa, iš tikrųjų jis – ne sostinės bendruomenių, o partijos „Lietuvos sąrašas“ atstovas. Su šia partija jis išrinktas ir į šios kadencijos Vilniaus miesto tarybą. „Lietuvos sąrašas“ ir vėl ketino dalyvauti savivaldos rinkimuose, tačiau pavėlavo registruotis Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) kaip politinės kampanijos dalyvis. Taip Tautininkų ir respublikonų sąjungos pirmininko Sakalo Gorodeckio „tempiamame“ „Bendruomeniško Vilniaus“ sąraše atsidūrė ir „Lietuvos sąrašo“ atstovai.

Tiems , kurie domisi aplinkosauga, L. Stoškus žinomas kaip šios srities specialistas, viešosios įstaigos Darnaus vystymosi centro direktorius, nevengiantis viešai pakritikuoti, jo manymu, nederamus valdžios sprendimus. Tačiau jis yra buvęs ir kitoje barikadų pusėje – dirbo Aplinkos ministerijoje, Aplinkos apsaugos agentūroje. Pernai kilo skandalas paaiškėjus, kad Aplinkos ministerijai ėmus vadovauti Kęstučiui Navickui joje ėmė daugėti jo buvusių bendradarbių iš Baltijos aplinkos forumo, į ministeriją grįžo ir be jokio konkurso buvo įdarbintas L. Stoškus. Jis tada aiškino, kad sutiko ateiti keliems mėnesiams dėl konkretaus projekto, o ministras čia neva neturėjęs jokios įtakos.

Visuomeninis rinkimų komitetas „Lokys“ deklaruoja esantis alternatyva Valdemaro Tomaševskio Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS), nors ne vienas komiteto narys, taip pat ir jo į Vilniaus merus siūlomas laikraščio „Kurier Wilenski“ redaktorius Raimundas Klonovskis savivaldos rinkimuose yra dalyvavę su LLRA-KŠS.

„Junkis“, kurio koordinatorius Vidmantas Romualdas Striška per praėjusius rinkimus kandidatavo kaip socialdemokratų atstovas, į Vilniaus miesto merus kelia socialinių mokslų daktarą, Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto direktorių Andrių Stasiukyną. Jis ilgą laiką aktyviai dalyvavo nevyriausybinių organizacijų (NVO) veikloje – vadovavo jaunimo NVO, dvi kadencijas dirbo Jaunimo reikalų taryboje, dienos centruose plėtojo socialinius projektus, aktyviai prisideda prie įvairių pilietinių iniciatyvų, reiškiasi visuomenininkų tinkluose. A. Stasiukynas dalyvavo 2011 metų savivaldos rinkimuose – figūravo sąraše, sudarytame iš NVO nepartinių atstovų, bet oficialiai jie buvo Centro partijos kandidatai.

„Judėk, Vilniau“ vienintelis siūlo vilniečiams anksčiau su kitomis partijomis rinkimuose nedalyvavusią rinkodaros specialistę Ingą Laurušonę. Komiteto sąraše yra ir daug kitų politikoje debiutuoti norinčių asmenų, sporto įžymybių – krepšinio treneris Rūtenis Paulauskas, olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, penkiakovės pasaulio čempionas Justinas Kinderis ir kiti.

Klaipėdoje – buvusių liberalų varžytuvės

Klaipėdoje iš šešių visuomeninių komitetų kandidatus į merus kelia keturi. Vieno jų atsiradimo scenarijus identiškas sostinės variantui: ir Klaipėdoje dabartinis meras Vytautas Grubliauskas norėtų likti poste, tik šįsyk jo siekia nebe kaip LS, kurį paliko, o kaip visuomeninio komiteto, pavadinto jo vardu („Vytautas Grubliauskas ir komanda“), atstovas. Buvęs Seimo narys, antrą kadenciją Klaipėdos meru dirbantis V. Grubliauskas varžysis ne tik su buvusių partijos kolegų ir kitų partijų, bet ir su trimis visuomeninių komitetų keliamais pretendentais į merus. Beje, kai kurie pastarųjų anksčiau taip pat priklausė liberalios pakraipos partijoms. Tiesa, vieno tokio pretendento jau nebeliko – uostamiesčio meru kaip savarankiškas kandidatas pasišovęs tapti buvęs LS lyderis Eligijus Masiulis nesugebėjo surinkti privalomų 870 klaipėdiečių parašų.

. / BNS nuotrauka
. / BNS nuotrauka

Dar vienas „vardinis“ komitetas – „Titov ir teisingumas“ bandys sugrąžinti į vietos valdžią Rusų sąjungos atstovą Viačeslavą Titovą. Pernai jis pasitraukė iš Klaipėdos miesto tarybos, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė, kad V. Titovas, apkaltinęs partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą nekaltų civilių žudymu, sulaužė priesaiką.

„Už pokyčius Klaipėdoje“ į merus kelia verslininką Artūrą Žalį. Labiausiai jis pagarsėjo, kai ėmėsi vadovauti krizę išgyvenusiai Klaipėdos „Neptūno“ krepšinio komandai. Beje, A. Žalio tėvas Alfonsas sovietmečiu buvo ilgametis Klaipėdos vadovas – miesto vykdomojo komiteto pirmininkas.

Tarp komiteto „Už pokyčius Klaipėdoje“ narių – ir pirmosios po Nepriklausomybės atkūrimo Klaipėdos miesto tarybos pirmininkas, liberaliųjų partijų atstovas Seime ir miesto taryboje Vytautas Čepas. Jis taip pat neseniai pasitraukė iš LS, kaip ir komiteto koordinatorius Algirdas Grublys.

„Mano Klaipėda“ mero poste mato kazino savininką, „Nesė Group“ valdybos pirmininką Kazį Pauliką, buvusį Liberalų ir centro sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininko pavaduotoją. „Mano Klaipėda“ feisbuko paskyroje buvo surengusi visuomenės balsavimą, raginta rinktis pretendentą į merus iš trijų pasiūlytųjų.

Mero ir jo padėjėjos dvikova

2015 metais šiauliečiai mero rinkimų finale rinkosi iš partijų atstovus nurungusių dviejų „vardinių“ visuomeninių komitetų – „Artūro Visocko nepartinio sąrašo“ ir „Valerijaus Simuliko judėjimo „Už Šiaulius“ – lyderių. Anuomet laimėjo A. Visockas. Dabar jie vėl ketina varžytis dėl posto – V. Simulikas su tokio pat kaip prieš ketverius metus pavadinimo komitetu, o A. Visockas su „Artūro Visocko sąrašas „Dirbame miestui“. Seimo narys V. Simulikas šįsyk bandys atsirevanšuoti. Be kita ko, jis anksčiau buvo konservatorius, socialliberalas, socialdemokratas, o 2016 metais į Seimą kandidatavo kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas.

A. Visockas į Šiaulių miesto tarybą pirmąkart išrinktas 2011 metais kaip save išsikėlęs kandidatas. Visuomenininkas tada aršiai kritikavo miesto valdžią ir valdininkus. Dabar jo komitete – ne vienas savivaldybėje ar jos įstaigose ir įmonėse dirbantis asmuo, pavyzdžiui, buvęs vicemeras socialdemokratams priklausęs Domas Griškevičius ar savivaldybės administracijos vieno departamentų direktorius, taip pat buvęs socialdemokratas Deividas Petrolevičius.

A. Visockui šįsyk teks konkuruoti ir su savo buvusia padėjėja nevyriausybininkų klausimais. Komitetas „Kviečiu aš tautą“ į merus kelia buvusią „Tvarkos ir teisingumo“ Šiaulių miesto skyriaus pirmininkę Jūratę Šivickienę. Vien komiteto pavadinimas nurodo, kad tai Rolando Pakso įsteigto judėjimo „Šaukiu aš tautą“ sekėjai. Beje, J. Šivickienė iš „Tvarkos ir teisingumo“ buvo pašalinta, jos pačios tikinimu, už tai, kad išdrįso varžytis su Remigijumi Žemaitaičiu dėl partijos pirmininko posto.

Dar vienas šiauliečių komitetas „ŠNVOK – čia ir dabar!“ į meres siūlo Vidą Pociuvienę, praėjusiuose rinkimuose kandidatavusią su partija „Lietuvos sąrašas“. Ji – verslininkė, vadovauja santechnikos įmonei, yra Šiaulių nevyriausybinių organizacijų konfederacijos (ŠNVOK) prezidentė. Beje, ŠNVOK veikla sulaukė ne tik komplimentų. Prieš porą metų kilo skandalas, kad jai vykdant projektus ne visai skaidriai ir ne pagal paskirtį naudotasi savivaldybės skirtomis lėšomis. Miesto valdžia net bylinėjosi, nes jos skirtus pinigus visuomenininkai panaudojo... šampanui pirkti. Tačiau teismą laimėjo ŠNVOK.

Šiaulių meru norėjo tapti ir pats save išsikėlęs, niekada partijoms nepriklausęs inžinierius Gytis Baranauskas, žinomas kaip protų mūšių dalyvis. Jo šūkis buvo „Jeigu gali Visockas, tai gali bet kas“. Paaiškėjo, kad negali, – G. Baranauskui nepavyko surinkti reikiamo rėmėjų parašų skaičiaus.

Bendražygiai tapo priešais

Savo valią per savivaldos rinkimus pareikšime kovo 3 dieną. / BNS nuotrauka
Savo valią per savivaldos rinkimus pareikšime kovo 3 dieną. / BNS nuotrauka

Praėjusių rinkimų Panevėžyje favoritas – visuomeninis rinkimų komitetas „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“ skilo ir šįsyk varžysis tarpusavyje. Prieš ketverius metus mero rinkimus laimėjęs Rytis Mykolas Račkauskas, beje, buvęs konservatorius, dėl įtarimų prekybos poveikiu bei piktnaudžiavimo tarnyba nuo pareigų nušalintas dar pernai birželį. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įtaria, kad Panevėžio savivaldybėje duota neteisėtų nurodymų tarnautojams, siekiant sudaryti palankias sąlygas kai kurioms įmonėms laimėti viešųjų pirkimų konkursus. Bet R. M. Račkauskas vis tiek norėtų vėl tapti meru, tad sukūrė naują komitetą „Atsinaujinančiam Panevėžiui“. O Seimo narys P. Urbšys į merus kandidatuos kaip komiteto „Kurkime jaukų miestą KARTU“ lyderis.

P. Urbšio ir R. M. Račkausko nesantaika persikėlė ir į Temidės rūmus. Neseniai P. Urbšys antrą kartą kaip liudytojas apklaustas byloje dėl politinės korupcijos, kur įtarimai pateikti R. M. Račkauskui. Šis neigia teisėsaugos įtarimus ir neatmeta versijos, kad STT valdybai Panevėžyje anksčiau vadovavęs P. Urbšys taip skinasi sau kelią į mero postą.

Beje, R. M. Račkauskas yra ne vienintelis visuomeninių rinkimų komitetų į merus keliamas pretendentas – STT „klientas“. Įtarimai dėl prekybos poveikiu krito ir Anykščių rajono merui Kęstučiui Tubiui, jis šią savaitę trims mėnesiams nušalintas nuo pareigų. Kaip LS kandidatas praėjusiuose rinkimuose triumfavęs K. Tubis šįsyk ketina siekti mero posto su savo „vardiniu“ „Kęstučio Tubio sąrašu „Anykščių krašto labui“.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika