Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
RINKIMŲ MARATONAS

Nė vienos progos varžytis nepraleis tik socialdemokratai 

2019 sausio 9 d. 08:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) įregistravo 15 partijų, dalyvausiančių po poros mėnesių vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose. 2015 metais jų buvo gerokai daugiau – 23. Visuomeninių rinkimų komitetų šįsyk įregistruota 92, o praėjusiuose rinkimuose – tik 58.

Politinių partijų tikslas – atstovauti piliečių politinei valiai, o tai įmanoma laimint valdžios mandatų. Tačiau iš 24 veikiančių Lietuvos partijų savivaldybių rinkimuose neketina dalyvauti net devynios. Tik viena politinė jėga pasiryžusi rungtis dėl mandatų visose 60 savivaldybių. Per laikotarpį tarp vietos valdžios rinkimų iš politinio žemėlapio išvis dingo 11 partijų.

Visose 60 savivaldybių varžysis vienintelė Lietuvos socialdemokratų partija, 58 savivaldybėse – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, o 56 – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Devynios nekandidatuos

„Lietuvos sąrašas“ prisipažino tiesiog pramiegojęs rinkimus – iki nustatyto termino pavėlavo VRK registruotis kaip politinės kampanijos dalyvis. Partijos pirmininkas Darius Kuolys prašė padaryti išimtį, įregistruoti pasibaigus terminui, esą įvyko „žmogiškoji klaida“. Tačiau tvarka yra tvarka, ir „Lietuvos sąrašas“ liko be rinkimų. Be kita ko, ši partija, Teisingumo ministerijos skelbiamais duomenimis, turi lygiai tiek narių, kiek mažiausiai jų gali turėti, – 2 tūkstančius.

Emigrantų partija, Kovotojų už Lietuvą sąjunga ir Žemaičių partija buvo užsiregistravusios, tačiau pareiškinių dokumentų taip ir nepateikė. Emigrantų partijos pirmininkas Juozas Murauskas aiškina, kad nutarė rinkimuose remti Visvaldą Matijošaitį ir „Vieningą Kauną“. Tiesa, kažin ar ta parama bus apčiuopiama, nes ši Kaune būstinę turinti partija menkai žinoma, ne pirmą kartą nedalyvauja rinkimuose. Pasak J. Murausko, į valdžią nepatekusios mažosios partijos valstybės lėšų negauna, tad neturi už ką vykdyti veiklos.

Kovotojų už Lietuvą sąjungos (anksčiau – Lietuvos laisvės sąjungos) šlovė laikas – tolimoje praeityje. Organizacijos lyderis Vytautas Šustauskas, iki šiol tituluojamas ubagų karaliumi, buvo laimėjęs net Kauno miesto mero postą. Jį patį dar galima išvysti per kokius nors piketus, tačiau rinkimuose ši partija – nulis.

Kauniečiai neturės galimybės balsuoti ir už „Drąsos kelią“ (pirmininkas Jonas Varkala), nes šis nebedalyvauja rinkimuose. Po vadinamosios violetinės revoliucijos, kilusios dėl neva pedofilų tvirkinamos mergaitės, ši partija 2012 metų Seimo rinkimuose pasiekė triumfą, bet jis buvo momentinis.

Beje, ypač neaktyvios Kaune būstines įregistravusios partijos. Be minėtų Emigrantų, „Drąsos kelio“ partijų ir Kovotojų už Lietuvą sąjungos, rinkimuose dar nedalyvaus Profesinių sąjungų centras (pirmininkas Kęstutis Juknis) bei Kauno rajone įsikūrusi Kartų solidarumo sąjunga (Vytautas Jurgis Kadžys).

Rinkimų sėkmės kol kas nėra patyrusi Žemaičių partija (pirmininkas Stasys Gvažiauskas) iš Klaipėdos. Šie rinkimai nebus išimtis, nes juose politinė organizacija nedalyvaus. Partija jau yra balansavusi ties minimalia kartele, net siūlyta inicijuoti juos likvidavimą. Dabar ji vos 52 nariais viršija privalomą ribą.

Rinkimuose nebus ir pirmosios Lietuvos premjerės Kazimiros Prunskienės įkurtos Lietuvos liaudies partijos. Jos steigėjai dėl ligos pasitraukus iš politikos, pirmininko postas ėjo iš rankų į rankas, kol buvo patikėtas K. Prunskienės sūnui Vaidotui Prunskui, kuris neseniai minėtas teisėsaugos tyrime dėl galimo šnipinėjimo Rusijai. Šiemet partija net nedalyvauja rinkimuose, nors prieš ketverius metus jai buvo pavykę laimėti penkis mandatus trijose savivaldybėse.

Rinkimuose nematysime ir Lietuvos rusų sąjungos (pirmininkas Sergejus Dmitrijevas).

Visose 60 savivaldybių – viena partija

Kaip informavo VRK Rinkimų organizavimo skyriaus vedėja Reda Daniškevičiūtė, visose 60 savivaldybių varžysis vienintelė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), 58 savivaldybėse – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), o 56 – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).

TS-LKD vykdomojo rinkimų štabo vadovas Andrius Vyšniauskas nurodė, kad jų partija nekėlė sąrašų Visagine ir Šalčininkų rajone – rusakalbėje ir lenkakalbėje savivaldybėse. Jose konservatoriams jau daug metų nepavyksta laimėti mandatų. Pasak A. Vyšniausko, pamąstymų ir ateities planų konservatoriai ten turi, bet dar ne per šiuos rinkimus.

Kai kurios politinės jėgos sugeba kelti kandidatus vos vienoje ar poroje savivaldybių. Tokios partijos panašesnės į visuomeninius rinkimų komitetus nei į nacionalines politines partijas, turinčias ir savo narių, ir rėmėjų bent jau didelėje dalyje valstybės.

Stanislovo Buškevičiaus vadovaujama „Jaunoji Lietuva“ susirengė varžytis dėl vietos valdžios vos vienoje – Vilniaus – savivaldybėje, Sakalo Gorodeckio Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga – tik Biržų rajone, o Eligijaus Dzežulskio-Duonio Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija – Širvintų rajone ir Panevėžio mieste. Neatmestina, jog tai gali būti jų politinė gulbės giesmė, nes jaunalietuviai reikalaujamą minimalų narių skaičiui viršija vos 11 žmonių, krikščioniškieji demokratai – 13.

Kur dingsta partijos

Per laikotarpį tarp dvejų savivaldybių rinkimų iš politinio žemėlapio išnyko daugiau kaip 10 partijų. Visada vis būdavo naikinama po kelias partijas, bet supaprastinus šią procedūrą 2016-ųjų kovą Registrų centras priėmė sprendimą inicijuoti likvidavimą iš karto net 11 iš tuomet 38 politinių partijų, mat jos ilgiau kaip metus nepateikė informacijos apie savo narius. Reikalavimas dukart per metus Teisingumo ministerijai pateikti politinių partijų narių sąrašus nustatytas Politinių partijų įstatyme.

Vienu metu jų buvo įregistruota net per keturias dešimtis. Partijos tai vienijasi, tai skyla, artėjant rinkimams steigiamos naujos, bet šios dažnai netrukus užgęsta. Jų skaičių sumažino ir 2013 metais priimta Politinių partijų įstatymo pataisa, kuria partijos steigėjų kartelė pakelta nuo tūkstančio iki dviejų tūkstančių. Tiek narių neturinčios partijos per porą metų turėjo jų „užsiauginti“, kitaip grėsė likvidavimas. Beje, iki 2005-ųjų partijai įsteigti užteko vos 400 narių.

Pasikeitus įstatymui buvusios liliputinės partijos puolė pūstis: nuo 2013 metų Centro partija pagausėjo nuo 1,1 tūkst. iki beveik 4 tūkst. narių. Tiesa, tam turėjo įtakos ir naujas jos lyderis – radikaliais pareiškimais garsėjantis Seimo narys Naglis Puteikis. Tačiau kas galėtų prisiminti dar nors vieną kitą šios partijos narį?

Emigrantų partija nuo 1,2 tūkst. narių šoktelėjo iki beveik 4,5 tūkstančio. Klausiamas, kur randa naujų šalininkų, partijos pirmininkas J. Murauskas atsako: „Oro uostuose.“ Jo teigimu, maždaug pusė šios partijos narių gyvena svetur, kiti – grįžusieji iš emigracijos. Vis dėlto partija ir vėl nesugebėjo dalyvauti rinkimuose.

Augo ir kitos mažosios partijos. Toks azartas partijų „nemylintiems“ lietuviams staiga tapti jų nariais sukėlė ne vieną abejonę, ar nėra prirašoma „mirusiųjų sielų“. Kilę keli skandalai tokią prielaidą patvirtino.

Partijų mažėja, bet bendras jų narių skaičius tarp dvejų savivaldybių rinkimų išlieka daugmaž toks pat – dabar siekia per 117 tūkstančių. Gal ir gerai, kad rinkėjui mažiau painiavos renkantis, už ką balsuoti.

Vis dėlto, kaip rodo 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimų rezultatai, partijos ne labiau konsoliduojasi, o pralaimi konkurencinę kovą visuomeniniams rinkimų komitetams. Praėjusiuose rinkimuose už juos balsus atidavė daugiau kaip kas dešimtas rinkėjas. Anuomet žmones agitavo 58 komitetai, šiemet – 92.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"