Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
RINKIMŲ MARATONAS

Laura Matjošaitytė: tampame vieta sąskaitoms su konkurentais suvesti 

2019 kovo 1 d. 11:41
„Šie metai turbūt išsiskiria skundų gausa ir Vyriausioji rinkimų komisija tampa tarsi vieta sąskaitoms su konkurentais suvesti. Iš tiesų nemažai gauname įvairių paklausimų, pranešimų, skundų“, - sako Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė.
„Šie metai turbūt išsiskiria skundų gausa ir Vyriausioji rinkimų komisija tampa tarsi vieta sąskaitoms su konkurentais suvesti. Iš tiesų nemažai gauname įvairių paklausimų, pranešimų, skundų“, - sako Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė.
BNS nuotrauka

„Gauname neoficialius signalus, kad galbūt globos, socialinės rūpybos įstaigose, ligoninėse įstaigų vadovai, kiti atitinkamas pareigas einantys asmenys nurodo rinkėjams už ką reikėtų balsuoti. Tai – iššūkis, nes rinkimų komisija neturi įrodymų. Bet kalbos, matyt, iš niekur neatsiranda“, – apie savivaldos rinkimuose kylančius iššūkius sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRS) pirmininkė Laura Matjošaitytė.

– Vyriausioji rinkimų komisija turbūt geriausiai mato šalies demografinius pokyčius: rinkėjų skaičius mąžta sulig kiekvienais rinkimais?

– Taip, iš tiesų rinkėjų skaičius mažėja per kiekvienus rinkimus. Migracija vyksta ne tik iš Lietuvos, bet ir šalies viduje, kai rinkėjai iš vienos vietos persikelia į kitą. Šiais metais rinkėjų sąrašuose pirmajame rinkimų ture turime du milijonus keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis tūkstančius rinkėjų. Jei palygintume su du tūkstančiai šešioliktųjų metų rinkimais (Seimo –red.), šiemet turime keturiasdešimt šešiais tūkstančiais arba beveik dviem procentais mažiau rinkėjų. Tai rodo tendenciją, kad Lietuvos piliečių mažėja.

– Per ankstesnius rinkimus buvo girdėt graudžių istorijų, kuomet balsuoti atvykęs judėjimo negalią turintis žmogus negalėdavo pakilti į antrą aukštą, kur ir vyko balsavimas. Ką darote, kad šie rinkimai nebūtų apšlakstyti neįgaliųjų ašaromis?

– Atsižvelgiant į ankstesnę patirtį, praėjusių metų pabaigoje tarp Lietuvos savivaldybių asociacijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Lietuvos neįgaliųjų forumo buvo pasirašytas memorandumas. Jame sutarta, jog ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų rinkimų apylinkių bus pritaikyta rinkėjams su negalia. Atitinkamai ir savivaldybių teiravomės, kaip joms sekasi įgyvendinti memorandumo nuostatas. Matome, kad situacija iš tiesų gerėja: savivaldybės ieško būdų, galimybių, kaip kuo daugiau patalpų rinkimų dieną pritaikyti žmonėms su negalia. Tai – įvairūs pandusai ir kitos priemonės.

Vyriausioji rinkimų komisija taip pat pakeitė ir balsavimo patalpos įrengimo aprašą, vėlgi atsižvelgiant į neįgaliųjų poreikius. Buvo numatyta, kad viena balsavimo kabinų turėtų būti šiek tiek platesnė. Nebūsime tokie optimistai, kad šimtu procentų ta problema bus išspręsta, nes ne visos savivaldybės turi galimybę pakeisti esamas patalpas į kitas, tačiau rinkėjai yra informuojami apie rinkėjams su negalia pritaikytas ar nepritaikytas patalpas.

Jei žmogus jau iš karto mato, kad jo rinkimų apylinkė nėra pritaikyta, atitinkamai gali pasižiūrėti internete, kokia artimiausia rinkimų apylinkė yra pritaikyta ir atvykti į ją balsuoti. Juolab kad rinkimų dieną rinkėjas gali balsuoti arba savo rinkimų apylinkėje arba bet kurioje savo savivaldybės rinkimų apylinkėje.

– Ar gydymo įstaigose ligoniai būna aktyvūs balsuotojai, ar pakliuvus į tokią vietą balsavimas nelabai rūpi?

– Kartais ligoninėje esantis žmogus daugiau galvoja apie savo sveikatą nei apie rinkimus. Bet yra ir tokių, kuriems sveikata leidžia ir jie ta teise pasinaudoja. Vilniaus mieste esančiose ligoninėse susidaro pora šimtų žmonių.

Didžiausias iššūkis galbūt yra tas, jog Vyriausioji rinkimų komisija gauna neoficialius signalus, kad galbūt globos, socialinės rūpybos įstaigose, ligoninėse įstaigų vadovai, kiti atitinkamas pareigas einantys asmenys nurodo rinkėjams, už ką reikėtų balsuoti, atneša jiems įvairius lankstinukus, iš anksto prieš balsavimą bando suformuoti rinkėjo nuomonę.

Didžiausias iššūkis galbūt yra tas, jog Vyriausioji rinkimų komisija gauna neoficialius signalus, kad galbūt globos, socialinės rūpybos įstaigose, ligoninėse įstaigų vadovai, kiti atitinkamas pareigas einantys asmenys nurodo rinkėjams, už ką reikėtų balsuoti, atneša jiems įvairius lankstinukus, iš anksto prieš balsavimą bando suformuoti rinkėjo nuomonę. Štai čia ir yra iššūkis – rinkimų komisija neturi įrodymų, kad taip vyksta, tai yra tiesiog kalbos, bet jos, matyt, iš niekur neatsiranda.

– Ar daug skundų apie pažeidimus sulaukiate per šiuos savivaldos rinkimus?

– Šie metai turbūt išsiskiria skundų gausa ir Vyriausioji rinkimų komisija tampa tarsi vieta sąskaitoms su konkurentais suvesti. Iš tiesų nemažai gauname įvairių paklausimų, pranešimų, skundų. Visais jais dalijamės ir su savivaldybių rinkimų komisijomis, kurios atitinkamai turi ir papirkimų tyrimų grupes, ir politinės reklamos stebėsenos grupes. Visi bendrai tuos skundus tiriame.

– Ypač buvo populiaru potencialius rinkėjus vilioti vežiojant po spektaklius, koncertus. Ar jūsų ausis pasiekia tokie atvejai?

– Keletą pranešimų esame gavę dėl galimų pažeidimų. Kol kas aplinkybės yra aiškinamos. Stebima situacija ir kas ten vyko ar planuoja vykti, ar yra galimo papirkimo požymių, ar nėra. Bet tokių masinių reiškinių, ką turėjome prieš kelerius rinkimus, kuomet rinkėjams buvo organizuojami didžiuliai koncertai, vaišės, įvairios degustacijos... tai jau po trupučiuką išgyvendinama. Žinoma, vienur kitur prieš rinkimus pasitaiko atvejis, kuris kaip tas šaukštas deguto sugadina medaus statinę.

– Tušinukas, kalendorius su kandidato atvaizdu – pažeidimas?

– Ankstesniais metais turėjome reguliavimą, kuris numatė, jog rinkėjams galima dalinti mažos vertės dovanėles. Tai buvo mažareikšmiai daiktai iki euro keturiasdešimt penkių centų, kurie buvo deklaruoti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir juos buvo galima dalinti rinkėjams. Atitinkamai jie buvo pažymėti partijos, kandidato simbolika. Tačiau šiais metais įstatymų leidėjas poziciją pakeitė ir jau tokių mažareikšmių daiktų nebeliko įstatymuose. Jei anksčiau buvo populiaru dalinti įvairias daržovių sėklas, arbatas, užrašų knygutes, gėles su partijų logotipais, magnetukus, buvo bandymų ir grikių kruopas atnešti – to rinkėjams dalinti jau nebegalima.

Įstatymas numato ir šiokią tokią išimtį, kas nėra laikoma rinkėjo papirkimu. Tai – spausdintos medžiagos, pažymėtos partijos, kandidato logotipu, simbolika, neatlygintinas platinimas. Ir dabar į tos spausdintos medžiagos sąrašą patenka biografijos, programos bei kalendoriai.

Pastaruosius kiekvienu atveju reikėtų vertinti atskirai: ar tai yra nedidelis partijos simbolika pažymėtas kalendorius, kurio niekur kitur nepanaudosi. Ar tai kitas kalendorius, atitinkamai turintis vertę ir jį galima panaudoti pagal kitą paskirtį.

– Kokia jūsų asmeninė nuomonė apie serialą „Naisių vasara“: ar ponui Ramūnui Karbauskiui jis nutiesė kelią į valdžią?

– Galima rasti argumentų ir už, ir prieš. Tai kiekvieno subjektyvus vertinimas. Vyriausioji rinkimų komisija iš savo pusės pasisakė dėl šio klausimo.

– Jūs pati žiūrėjote šį serialą, kuris buvo iš tikrųjų populiarus?

– Ne, tikrai ne. Kiekvienas susidėlioja prioritetus. Galbūt tą laiką prie televizoriaus galima ir turiningiau išnaudoti.

Dosjė

Išsilavinimas:

Mykolo Romerio universitetas. Teisės magistro kvalifikacinis laipsnis.

Darbo patirtis:

2017 m. paskirta Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininke.

2016 – 2018 m. vasario mėn. Mykolo Riomerio universiteto asistentė, lektorė (Lietuvos konstitucinė teisė, Lyginamoji konstitucinė teisė).

2013 m. birželio mėn. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos bendru sutarimu paskirta pirmąja Komisijos pirmininko pavaduotoja.

2012 m. Lietuvos teisininkų draugijos teikimu deleguota į Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos narius.

2009 – 2016 m. Lietuvos teisininkų draugijos Tarybos, Valdybos narė, atsakingoji sekretorė.

2007 – 2017 m. Juridinių asmenų teisininkė, advokatė.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika