Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
RINKIMŲ MARATONAS

Kova dėl didmiesčių: padai nesvyla tik Visvaldui Matijošaičiui 

Visvaldas Matijošaitis.
Visvaldas Matijošaitis.
BNS nuotrauka

Tapti trijų didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – merais pretenduoja 36 kandidatai, dauguma kurių laikomi trečiaplaniais žaidėjais. Sostinėje ir uostamiestyje favoritų laukia arši tarpusavio kova, tuo metu Kaune intrigos nėra – nugalėtojas aiškus iš anksto.

Kovo 3 dieną vyksiančiuose savivaldos rinkimuose Vilniuje dėl mero posto kausis 17, Kaune – 7, o Klaipėdoje – 12 kandidatų. Visose šiuose miestuose perrinkimo sieks dabartiniai merai. Jeigu dėl to, kam atiteks laikinosios sostinės vairas, nekyla abejonių ir prognozuojama, kad Visvaldas Matijošaitis be vargo išsaugos mero regalijas, tai Vilniuje ir Klaipėdoje padėtis visiškai kitokia. Dėl galimybės sėkmingai pasirodyti rinkimuose gimtąją partiją – Liberalų sąjūdį – palikę Remigijus Šimašius ir Vytautas Grubliauskas toli gražu negali būti ramūs dėl savo ateities.

Eina ir seimūnai, ir ministras

Dėl Vilniaus mero posto kovos ne tik vietos politikai, bet ir didžiosios politikos veikėjai. Vadovauti sostinei norą pareiškė šešių politinių partijų lyderiai. Tarp jų – Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas, „tvarkiečių“ vedlys Remigijus Žemaitaitis, „darbiečių“ – Viktoras Uspaskichas ir kiti. Šių pareigų siekia keturi Seimo nariai, tarkime, Dainius Kreivys, Naglis Puteikis, iš jų – ir vienas ministras Virginijus Sinkevičius. Vilniaus mero kėdė vilioja ir buvusius sostinės vadovus – Artūrą Zuoką ir Vilių Navicką. Septynis kandidatus iškėlė ir remia visuomeniniai rinkimų komitetai.

Kauno meru siekia tapti septyni politikai. Juos kandidatais iškėlė šešios partijos ir vienas visuomeninis rinkimų komitetas. Nors atsirado kelios ryškesnės figūros, išdrįsusios mesti iššūkį V. Matijošaičiui, tačiau jų galimybės vertinamos labai kukliai.

Klaipėdoje kandidatus į merus iškėlė aštuonios partijos ir keturi visuomeniniai rinkimų komitetai. Be dabartinio mero V. Grubliausko vadovauti uostamiesčiui veržiasi du Seimo nariai – Agnė Bilotaitė ir Simonas Gentvilas. Tarp kandidatų – valdančiųjų „valstiečių“ remiamas Klaipėdos uosto direktorius Arvydas Vaitkus. Taip pat – savo pareiškimais apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą susikompromitavęs buvęs tarybos narys Viačeslavas Titovas.

Rinkiminiai paradoksai

Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga sako, kad merų rinkimai didmiesčiuose yra skirtingi ir turi savo specifiką. Jeigu Kaune yra vienas dominuojantis kandidatas – V. Matijošaitis, tai Klaipėdoje, jo manymu, yra bent keturi stiprūs pretendentai į miesto vadovo postą. Vilniuje vienokių ar kitokių šansų, politikos apžvalgininko vertinimu, turi net aštuoni kandidatai.

Tarp mero rinkimų favoritų Klaipėdoje S. Spurga išskyrė V. Grubliauską, S. Gentvilą, A. Vaitkų ir praėjusiuose uostamiesčio mero rinkimuose į antrąjį turą išėjusią A. Bilotaitę. Jo nuomone, rimčiausi kandidatai vadovauti sostinei yra R. Šimašius, A. Zuokas, D. Kreivys ir V. Sinkevičius.

„Kandidatas X – atjaunėjęs ir ryžtingas V. Uspaskichas, kuris, neaišku, kaip patiks žmonėms, bet vis dėlto yra legendinis politikas. Taip pat – ne paskutinės partijos rikiuotėje, t.y. Socialdemokratų partijos pirmininkas G. Paluckas. Matyt, N. Puteikis irgi turi savo rinkėją. R. Žemaitaitis taip pat Seimo narys, pastebimas viešojoje erdvėje. Tokie yra pagrindiniai kandidatai“, – komentavo jis.

Tiesiogiai merus rinksime antrą kartą. S. Spurgos teigimu, galimybė tiesiogiai rinkti politikus į aukščiausią postą savivaldybėje labiau domina piliečius, nes galime akivaizdžiau matyti vizijas, kurias pristato kandidatai. „Kita vertus, matome, kad ir visuomeniniai rinkimų komitetai pretenduoja į merų postus. Tikrai nėra teigiamas reiškinys, kai, tarkime, Panevėžyje Povilo Urbšio vardo koalicija išėjo iš koalicijos ir joje liko tik vienas P. Urbšys.

Tai yra paradoksai, parodantys, kad komitetai nei merų rinkimuose, nei kitur neduoda nieko gero. Blogos tendencijos gali išryškėti po tam tikro laiko, nes, matyt, daugelyje provincijos vietų pareigas einantys merai turi tam tikrą administracinį resursą ir gali užsisėdėti savo poste, neleisti opozicijai klestėti. Tačiau šiuo metu tai dar neišryškėjo, reikėtų dar poros trejetos rinkimų, tada pamatysime šią tendenciją“, – tikino S. Spurga.

Kaunui pasisekė

Vytauto Didžiojo universiteto docento Bernaro Ivanovo požiūriu, tai, kad šiuose Kauno mero rinkimuose nėra intrigos, galima vadinti tam tikra sėkme. „Tie, kas meta iššūkį tokiam diktatoriškam ir ganėtinai įžūliam politiniam Kauno vektoriui, vadizmui, siūlo nostalgiją chaosui, netvarkai ir neišmanymui. Nežinau, kiek žmonių to pasiilgo“, – konkurencinę aplinką laikinojoje sostinėje apibūdino politologas. Pasak jo, dabartinės Kauno situacijos fone „labai gerai išryškėjo Vilniaus chaosas“.

„Kai anksčiau toks buvo Kaune, Vilnius atrodė tarsi tvarkos, sveiko proto bastionas. O dabar sostinėje vykstantys politiniai procesai primena amžinąsias nacionalinio stadiono statybas. Vaikščiojama po griuvėsius ir nieko nedaroma. Šia prase Vilniui tikrai nėra ko džiaugtis“, – sakė B. Ivanovas. Nemažų problemų, jo nuomone, yra ir Klaipėdoje. Didžiausia mūsų savivaldos bėda, politologo akimis, ta, kad valdžia ir miesto žmonės veikia ir gyvena atskirai.

„Vakaruose miestų valdžia išauga iš bendruomenių, miestiečių susivienijimų, pas mus, deja, to nėra. Iš principo Lietuvoje nėra miesto kultūros – mes kaimiečių kraštas, neturime susiformavusių miesto bendruomenių. Todėl ir valdžia yra tokia, kokia yra. Daugiausia, ką mums gali pasiūlyti politinis procesas, tai, kad miestų vadovais tampa daugiau ar mažiau ūkiškai besitvarkantys verslininkai, kurie dirba sau, bet ir miestiečiams šis tas nubyra. Alternatyvos kol kas niekas nepasiūlė. Tai, ką aš matau dabar Kauno rinkimų stenduose, skaitau kandidatų programose – apgailėtina. Tai – nepagarba rinkėjams“, – teigė B. Ivanovas. Todėl, jo nuomone, nepaisant vadizmo, V. Matijošaitį turinčiam Kaunui iš dalies pasisekė. Ar tai tikra sėkmė, parodys ateitis.

Senbuviams laimėti bus sunku

Klaipėdos universiteto docento Sauliaus Šiliausko nuomone, pagal rinkimų intrigą Klaipėda gali prilygti Vilniui. Įtampos kovai dėl mero kėdės neabejotinai pridės atsiradęs naujas žaidėjas valdančiųjų „valstiečių“ remiamas uosto vadovas A. Vaitkus. Tuomet ne vieną kadenciją miestą valdę liberalai yra susiskaldę, tai kelia abejonių dėl jų pergalės.

„Be to, visada Klaipėdoje savo rinkėjų turi ir konservatoriai, per praėjusius rinkimus į antrą turą drauge su V. Grubliausku pateko būtent jų atstovė“, – Lietuvos žinioms“ teigė politologas.

Prie galinčiųjų realiai varžytis jis sakė galįs priskirti ir Centro partijos atstovę „ryžtingą kovotoją“ prieš liberalų ilgaamžiškumą mieste Niną Puteikienę. „Dabar daug kas pabrėžia ne tik ilgamečio liberalų dominavimo pliusus, bet ir minusus. Gal dabartinis meras ir yra šioks toks favoritas, bet garantuotos pergalės pirmame ture jam tikrai sunku tikėtis. Yra juk dar vienas liberalas – Liberalų sąjūdžio iškeltas Simonas Gentvilas, patyrusių žmonių yra iškėlę visuomeniniai komitetai“, – pasakojo S. Šiliauskas.

Kartu jis kritikavo kai kurių kandidatų klaidingus teiginius esą jie eina į miesto merus, tarybą, bet ne į politiką. „Politika pas mus iš tiesų nepopuliari, todėl vengiama vadintis politikais. Tačiau kaip bevadinsi, nuo tos politikos niekur nepabėgsi. Jei dalyvauji procesuose, susijusiuose su išteklių paskirstymu, priiminėti žmonėms reikalingus sprendimus, tai ir yra politika. Miesto tvarkymas taip pat politika. Ir čia turi galioti visi politikos standartai“, – sakė S. Šiliauskas.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika