Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
RINKIMŲ MARATONAS

Konservatorių kandidatas į Vilniaus merus vėl paslydo ant savo žodžių? 

2019 sausio 21 d. 14:06
Prabilęs apie oro taršos matuoklių trūkumą D. Kreivys sulaukė oponentų kritikos.
Prabilęs apie oro taršos matuoklių trūkumą D. Kreivys sulaukė oponentų kritikos.
BNS nuotrauka

Konservatorių kandidatui į Vilniaus merus Dainiui Kreiviui vis nesiseka surasti idėjos, ką pagerinti sostinėje. Iš pradžių, žadėdamas Vilniui tramvajų, paslydo su savo istorinėmis žiniomis, dabar – su oro tarša Vilniaus mieste. 

Praėjusią savaitę, vykdydamas reklaminę kampaniją, D. Kreivys surengė spaudos konferenciją apie Vilniaus miesto problemas. Kaip vieną didžiausių jis išskyrė sostinės oro taršą.

Valstybinį monitoringą atliekame mes, ir, kaip minėjau, tiek matuoklių pagal jį Vilniaus mieste užtenka.

„Vilnius yra labai užterštas miestas. Oro užterštumas arterinėse miesto gatvėse prilygsta 10 cigarečių surūkymui per dieną. O per sostinės senamiestį pravažiuoja net 40 000 automobilių per dieną. Situacija su oro ir triukšmo tarša Vilniuje bloga jau seniai, tačiau niekas apie tai rimtai nekalba. Todėl sakau – Vilniui reikia esminių pokyčių. Kol kas Vilniuje tik 4 jutikliai, kurie registruoja taršą, nors jų reikėtų bent 15“ – teigia D. Kreivys.

Ir prie problemos sprendimo būdų pirmu punktu nurodo, kad Vilniui reikia išmaniausių oro ir triukšmo taršos stebėjimo daviklių kiekviename rajone. Tiesa, kiek tokie davikliai bei jų priežiūra kainuotų, kokią naudą miestui duotų ir kas visą projektą finansuotų – kandidatas į Vilniaus merus neužsimena.

Į D. Kreivio keliamą problemą sureagavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis. Jis asmeninėje „Facebook“ paskyroje gyventojus informavo, kad oro taršos matuokliai Vilniaus mieste yra, o jų duomenis vilniečiai gali sužinoti tinklalapyje http://193.219.53.11/ap3/.

Anot P. Poderskio, problema yra ne oro taršos matuoklių skaičius mieste, o jau esamų daviklių teikiamų rodmenų viešinimas.

„Manau, kad padarius platesnį viešinimą šio tinklapio ar pritaikius jį normaliam naudojimui būtų galima labiau išpopuliarinti tuos rodiklius, matyti kietųjų dalelių ir kitų cheminių medžiagų koncentraciją ore. Bet tai vistiek neatsako į klausimą, kaip spręsti oro kokybės problemą. Tam reikia turbūt kelių sprendimų: mažinti automobilizaciją, gerinti viešojo transporto paslaugos kokybę, skatinti darnų judrumą ir mikromobilumą, kurti naujas žaliąsias miesto erdves, prižiūrėti esamas, humanizuoti esamus mieste greitkelius“, – rašo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius.

Šiandien Vilniaus mieste yra keturi oro taršos matuokliai: po vieną Senamiestyje, Lazdynuose, Žirmūnuose ir Paneriuose. Šios dienos matuoklių duomenimis Vilniuje oro tarša yra ypač maža.

Pasak Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjos Zitos Šilienės, pagal Europos teisės aktus, kurių Lietuva privalo laikytis, keturių matuoklių Vilniaus mieste užtenka.

„Gyventojų informavimui gal jų reikėtų daugiau, aišku, jeigu yra, kas finansuoja. Tai – gana brangi investicija. Reikia pačių prietaisų įsigyti, užtikrinti jų kasmetinį aptarnavimą. Pagal Valstybinio monitoringo įstatymą oro taršos matavimo monitoringas susideda iš trijų lygių. Valstybinį monitoringą atliekame mes, ir, kaip minėjau, tiek matuoklių pagal jį Vilniaus mieste užtenka. Tačiau monitoringą gali vykdyti ir savivaldybės, ir ūkio subjektai. Kiek savivaldybės reikmėms reikia oro taršą matuojančių stotelių – turi spręsti pati savivaldybė, jeigu tik turi lėšų šiam poreikiui užtikrinti“, – siūlė Z. Šilienė.

Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja pridūrė, kad didžiausia tarša Vilniaus mieste dažniausiai fiksuojama žiemos metu. Tai susiję su prasidėjusiu šildymo sezonu ir jo metu išmetamu į orą teršalų kiekiu.

LŽ primena, kad abejotinų ir kartu brangiai kainuojančių Vilniaus miesto gelbėjimo planų D. Kreivys turėjo ir anksčiau. Praėjusių metų rudenį kandidatas į Vilniaus merus buvo iškėlęs tramvajaus idėją. Ši, anot politiko, išspręstų sostinės transporto spūsčių problemą. Juo labiau, kad Vilnius jau turėjo tramvajų, tik D. Kreivys tiksliai neprisiminė, iki kada. Politikas rudenį teigė, kad tramvajus sostinėje buvo panaikintas 1940 m. Tačiau rašytojo ir miesto tyrinėtojo Dainiaus Pocevičiaus duomenimis tramvajus Vilniaus gatvėmis riedėjo tik iki 1915 m., ir, kitaip nei tuo metu vis labiau Europoje populiarėjantys elektriniai tramvajai, vilnietiškasis buvo traukiamas arklių.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika