Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
RINKIMŲ MARATONAS

Kiek kandidatams kainuos prezidento postas? 

2018 spalio 9 d. 14:13
LŽ montažas

Artėjantys prezidento rinkimai kandidatams kelia nemenką iššūkį: kaip su mažesnėmis pajamomis reikės įpirkti pabrangusią politinę reklamą.

Pagal šiandien koreguojamą Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą kitąmet prezidento rinkimuose dalyvaujantys asmenys rinkiminei kampanijai galės išleisti ne daugiau kaip 730 tūkst. eurų. Tai yra 23 tūkst. eurų mažiau lyginant su praėjusiais prezidento rinkimais.

Reklamos kainos kilo, iždas – susitraukė

Mykolas Katkus: „Iš vienos pusės pats Prezidento postas suponuoja į tai, kad kandidatas turėtų būti nepriklausomas, tačiau kampanijai finansinė politinių partijų parama yra labai svarbi.“

Pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovo spaudai Juozo Bulotos, limitai nustatomi iki kalendorinių metų pradžios. Tačiau, jeigu Seimas pritars įstatymo projektui, kuriame keičiama limitų skaičiavimo tvarka, tada limitai gali būti perskaičiuoti. Įvertinant dabar nustatytą rinkiminės kampanijos krepšelio ribą bei rinkoje vyraujančius reklamos įkainius, numatytos 730 tūkst. eurų lubos turėtų didėti.

Mykolas Katkus./ LŽ archyvo nuotrauka
Mykolas Katkus./ LŽ archyvo nuotrauka

Viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus tikina, kad dabar nustatytos rinkimų agitacijos finansinės lubos būsimiems kandidatams kels nemenką iššūkį. Pašnekovas pabrėžia, kad, nors paskutinį kartą tiesiogiai su politiniais rinkimais dirbo 2004 m., nuolat aktyviai seka situaciją politinėje arenoje. Anot jo, akivaizdu, jog nuo paskutiniųjų 2014 m. vykusių prezidento rinkimų iki šios dienos reklamos kainos žiniasklaidos priemonėse, ypač televizijoje, šoktelėjo apie 20–30 proc. Taip pat reikėtų turėti omenyje, kad būtent politinė reklama žiniasklaidos priemonėse kainuoja gerokai brangiau nei įprasta.

„Ateinančiuose prezidento rinkimuose dalyvaus didžioji dalis kandidatų, neturinčių rimtos politinės partijos paramos. Iš vienos pusės pats prezidento postas suponuoja tai, kad kandidatas turėtų būti nepriklausomas, tačiau kampanijai finansinė politinių partijų parama yra labai svarbi. Pirma, jos turi jau egzistuojantį politinį aparatą, reikalingą rinkiminio štabo organizavimui, parašų rinkimui. Antra, jos gali skirti papildomą finansinę paramą. Tad panašu, kad paprasčiau pradėti įgyvendinti rinkiminę kampaniją bus tokiems kandidatams, kaip Vygaudas Ušackas, Ingrida Šimonytė ar Saulius Skvernelis“, – tikino Mykolas Katkus.

Taip pat, eksperto nuomone, jeigu praėjusiuose rinkimuose buvo galima matyti daugiau reklamos televizijos kanaluose, ateinančių rinkimų metu tikėtina, kad didžioji dalis politinės reklamos persikels į socialinius tinklus, tokius kaip „Facebook“, „Twitter“ ir kitus. Pirma, šie kanalai yra pigesni, antra, jie leidžia greičiau pasiekti tikslinę žmonių grupę. Be to, įdomiais pranešimais pritraukus didelį sekėjų skaičių turinčius lankytojus, privertus juos aktyviai diskutuoti, galima greitai pagausinti palankaus elektorato gretas.

Išleido daugiau nei turėjo

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Prezidento rinkimuose dalyvaujančius asmenis gali paremti juos atstovaujančios politinės partijos iš savo arba valstybės biudžeto skirtų asignavimų. Į rinkimams skirtą sąskaitą lėšų gali pervesti pats kandidatas arba jį remiantys fiziniai asmenys. Visos kitos lėšos pripažįstamos netinkamomis kampanijai finansuoti.

Iš Savarankiškų politinės kampanijos dalyvių politinės kampanijos finansavimo ataskaitų suvestinės, skelbiamos VRK, aiškėja, kad praėjusiuose 2014 m. prezidento rinkimuose didžiausiu kampanijos krepšeliu galėjo pasigirti socialdemokratas bei Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis, kuris liko antras. Jį dosniai parėmė Lietuvos socialdemokratų partija, iš valstybės biudžeto asignavimų kampanijai skyrusi 679,5 tūkst. eurų. Dar 34 tūkst. eurų į rinkimų sąskaitą kandidatas įnešė pats. Bendra jo rinkiminei reklamai skirta suma siekė beveik 713,7 tūkst. eurų. Iš jų vien reklamai kandidatas išleido 707,3 tūkst. eurų, iš kurių pusę skyrė reklamai televizijoje.

2014 m. prezidento rinkimuose didžiausiu kampanijos krepšeliu galėjo pasigirti socialdemokratas bei Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis, kuris liko antras./ Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka
2014 m. prezidento rinkimuose didžiausiu kampanijos krepšeliu galėjo pasigirti socialdemokratas bei Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis, kuris liko antras./ Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Antras pagal surinktą kampanijai sumą rikiuojasi buvęs europarlamentaras Artūras Paulauskas, likęs trečias. Jo prezidento rinkimams skirtoje sąskaitoje buvo sukaupta 244,7 tūst. eurų. Tačiau šių lėšų kandidatui pasirodė mažoka. Mat vien tik rinkimų reklamai Artūras Paulauskas sugebėjo išleisti 296,5 tūkst. eurų arba beveik 52 tūkst. eurų daugiau, nei turėjo rinkimų sąskaitoje.

Surinktos kampanijai sumos nepakako dar dviem kandidatams: europarlamentarui Voldemarui Tomaševskiui, kurį iškėlė Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir kuris liko penktas, ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) vadovui Artūrui Zuokui, kuris liko šeštas. Pavyzdžiui, Voldemaras Tomaševskis vien politinei reklamai išleido beveik 120 tūkst. eurų, nors kampanijos sąskaitoje pajamų surinko 75 tūkst. eurų arba 45 tūkst. eurų mažiau. Daugiausia lėšų kandidatas skyrė reklamai televizijoje. O štai Artūro Zuoko pajamos siekė 129,4 tūkst. eurų, o išlaidos politinei prezidento rinkimų kampanijos reklamai – 184,6 tūkst. eurų arba 55,2 tūkst. eurų daugiau. Skirtingai nei kiti kandidatai, Artūrui Zuokui daugiausia išlaidų pareikalavo „kitomis priemonėmis skleidžiama politinė reklama“.

Pasak VRK atstovo spaudai, reklama, nepatenkanti į detalizuotas kategorijas (radijas, televizija, spauda, internetas, išorinė), nurodoma kaip kitomis priemonėmis skleidžiama reklama.

Vygaudas Ušackas: „Straipsnių ir laidų neužpirkinėju, madų žurnaluose nesireklamuoju, bet kur kviečia – ten dalyvauju.“

Pinigai pergalės nelemia?

Tuo tarpu rinkimus laimėjusios Prezidentės Dalios Grybauskaitės kampanijai surinkta suma buvo net 7 kartus mažesnė nei Zigmanto Balčyčio ir siekė 103 tūkst. eurų. Kadangi kandidatė nepriklausė jokiai politinei partijai, jos rinkiminės kampanijos krepšelį sudarė pačios skirtos lėšos (apie 4,4 tūkst. eurų) ir fizinių asmenų aukos ( apie 98,75 tūkst. eurų). Iš surinktų lėšų rinkimų reklamai Prezidentė panaudojo 81,38 tūkst. eurų, kurių pusę taip pat skyrė reklamai televizijoje.

Pasak viešųjų ryšių eksperto Mykolo Katkaus, Dalios Grybauskaitės iki rinkimų turėti reitingai bei visuomenės aktyvus dėmesys jos pasisakymams leido ir su mažesnėmis lėšomis pasiekti pergalę.

„Jau einantis Prezidento pareigas kandidatas turi nepalyginamai daugiau šansų laimėti rinkimus. Jis jau gerai žinomas, rinkėjams pažįstamas. Kitaip tariant, žmones šiuo atveju geriau žino, ką perka. Be to, praėjusiais rinkimais centro dešinės elektoratas neturėjo kito kandidato be jos, o štai centro kairės politines pažiūras atstovaujančių ir tarpusavyje besivaržančių kandidatų buvo net keturi-penki. Kitas faktorius, kad Dalia Grybauskaitė buvo viena aktyviausių kalbėtojų žiniasklaidoje. Ir dabar, kadencijos pabaigoje, jos pasisakymai pritraukia nemenką žiniasklaidos dėmesį. Analogiško kandidato artėjančiuose prezidento rinkimuose nematome. Reiškia, kandidatams reikės rinktis kitą kelią: bandyti pritraukti žiniasklaidos ir rinkėjų simpatijas įdomiais pasisakymais, ieškoti būdų, kaip pritraukti daugiau nemokamo eterio ir rasti laiko rankų paspaudimui, kas laikoma labai efektyvia agitacine priemone“, – patarimais dalijosi Mykolas Katkus.

Pasak viešųjų ryšių eksperto Mykolo Katkaus, Dalios Grybauskaitės iki rinkimų turėti reitingai bei visuomenės aktyvus dėmesys jos pasisakymams leido ir su mažesnėmis lėšomis pasiekti pergalę./ Oresto Gurevičiaus nuotrauka
Pasak viešųjų ryšių eksperto Mykolo Katkaus, Dalios Grybauskaitės iki rinkimų turėti reitingai bei visuomenės aktyvus dėmesys jos pasisakymams leido ir su mažesnėmis lėšomis pasiekti pergalę./ Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Tikisi solidžios partijos paramos

Oficialus 2019 m. prezidento rinkimų agitacinis laikotarpis prasidės šių metų lapkričio 12 dieną. Reiškia, nuo šios dienos visi kandidatai į prezidento postą gali registruotis politinės kampanijos dalyviais ir pradėti rinkti aukas.

Artėjančiuose prezidento rinkimuose varžytis ketina 7 kandidatai: buvęs SEB banko patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda, politinis ir visuomenės veikėjas Arvydas Juozaitis, Seimo nariai Naglis Puteikis ir Aušra Maldeikienė, europarlamentarai Valentinas Mazuronis bei Petras Auštrevičius ir konservatorių partijos atstovai Vygaudas Ušackas arba Ingrida Šimonytė. Pastarieji du dėl konservatorių remiamo kandidato vietos varžysis vidiniuose partijos rinkimuose. Taip pat laukiama, kada apie ketinimą dalyvauti prezidento rinkimuose paskelbs premjeras Saulius Skvernelis.

Kol dalyvauja apklausoje dėl konservatorių remiamo kandidato į Prezidento postą, Vygaudas Ušackas būsimų rinkiminių išlaidų tiksliai neskaičiuoja. Jo nuomone, kokios bus nustatytos finansinės lubos rinkimų agitacijai, tiek turės užtekti. Visgi didžiausios paramos kandidatas tikisi iš jį arba Ingridą Šimonytę remsiančios partijos. Taip pat kandidatas iždą planuoja papildyti rinkėjų aukomis, tačiau ir pastarosios šį kartą griežtai reglamentuotos, tad Vygaudo Ušacko nuomone, surinkti solidesnę sumą iš aukotojų bus gana sunku. Mat vienas fizinis asmuo kandidatui negali aukoti daugiau nei 9 tūkst. eurų. Būsimas kandidatas neatmeta galimybės, kad prie rinkiminės kampanijos teks prisidėti ir asmeninėmis lėšomis, tačiau pastarųjų galima įnešti ne daugiau nei 16 tūkst. eurų.

„Šiuo metu, kol vyksta apklausa, aš bendravimui su rinkėjais renkuosi keletą kanalų. Pirmiausia, stengiuosi tiesiogiai bendrauti su žmonėmis. Šiandien esu Tauragėje, vakar buvau Šilalėje, rytoj būsiu Alytuje. Aš tikiu bendravimu su žmonėmis. Straipsnių ir laidų neužpirkinėju, madų žurnaluose nesireklamuoju, bet kur kviečia – ten dalyvauju. Taip pat aktyviai naudojuosi socialiniais tinklais ir ketinu jais naudotis toliau, nes tai nemokama priemonė, ja patogu komunikuoti su rinkėjais ir pasiekti labai daug žmonių“, – sakė Vygaudas Ušackas.

Stengsis pritraukti daugiau aukotojų

Gitanas Nausėda tikina, kad dabar nustatyti griežti finansiniai apribojimai rinkiminei agitacijai padėtį gerokai apsunkina ir neatspindi realių kandidatų poreikių. Visgi, jeigu agitacijai skirto maksimalaus iždo lubos nebus padidintos, Gitano Nausėdos komandai liks su tokiu sprendimu tik susitaikyti.

Šio kandidato situacija, lyginant su partijų deleguojamų asmenų padėtimi, gerokai sudėtingesnė. Mat Gitanas Nausėda nepriklauso jokiai politinei partijai, tad partijoms skiriamos paramos iš valstybės asignavimų tikėtis negali. Ekonomistas tikina rinkiminei agitacijai bandys pritraukti kuo daugiau aukotojų lėšų, kad bendra rinkimų agitacijai skirta suma kuo labiau priartėtų prie maksimalios lubų ribos.

„Bandysime verstis su tais ištekliais, kurie bus. Mes jau dabar aktyviai dirbame su savanoriais. Matome daugybę iniciatyvi žmonių, kurie niekieno neraginami siūlo savo paslaugas. Manau, kad tokiu būdu mes sugebėsime kompensuoti partinės paramos nebuvimą. Yra įvairių žinių pateikimo kanalų, pavyzdžiui, socialiniai tinklai, kas yra pigesnis variantas ir jais mes aktyviai naudosimės. Taip pat regioniniai išvažiavimai, susitikimai su bendruomenėmis – tą mes taip pat aktyviai darysime. Iš kitos pusės, man kaip asmeniui, kuo padėtis yra sudėtingesnė, tuo įdomiau. Be to, mes laimime kitą dalyką – nepriklausomumą, kada gali ramiai žiūrėti į visuomenę, sakyti, kad esi nepriklausomas, su niekuo nesusijęs ir niekam nieko neskolingas“, – optimizmo nepraranda Gitanas Nausėda.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"