Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
RINKIMŲ MARATONAS

Kęstutis Glaveckas: Vilniui reikalingesnis „zuokinių“ savybių turintis meras 

2018 spalio 29 d. 11:17
Šarūno Mažeikos/fotobankas nuotrauka

Remigijus Šimašius yra neblogas meras, tačiau jam labiau tiktų būti Monrealio, o ne Vilniaus vadovu, tuo metu sostinei labiau reikia „zuokinių“ savybių turinčio mero, interviu LRT.lt sakė Nepriklausomybės akto signataras, Liberalų sąjūdžio senbuvis Kęstutis Glaveckas. Politiko manymu, skilimo nuotaikomis gyvenantiems liberalams būtina keisti partijos pavadinimą, o lyderių pozicijas užleisti jaunajai kartai.  

Apie paskutinę savo kadenciją Seime kalbantis K. Glaveckas mano, kad dabartinis Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas stropiai atlieka savo darbą, tačiau jam nėra lengva, nes dėl situacijos partijoje jis yra puolamas ir iš vidaus, ir iš išorės.

A. Zuokas yra puikus administratorius, puikiai naudoja partiją valdžios paėmimo tikslui, bet jo laikas baigėsi.

Pasak liberalų senbuvio, vis dėlto partija turi lyderio problemą, kurią reikėjo spręsti anksčiau, į pirmąsias gretas siūlant Liberalų sąjūdžio veidus, pavyzdžiui, Aušrinę Armonaitę ar Simoną Gentvilą.

– Kodėl nedalyvavote balsavime dėl opozicijos inicijuotos rezoliucijos, kurioje tvirtinama, kad premjeras Saulius Skvernelis galėjo pažeisti Konstitucijos nuostatas, nepateikdamas informacijos apie skandalingu jau tapusį vyriausybės pasitarimą? Palaikote premjero poziciją?

– Ne, aš nepalaikau premjero pozicijos. Žinau, kad tokio žanro atvejų yra buvę labai daug, kai opozicija kažką siūlo, bet rezultato nebūna jokio. Dėl to aš neatsitiktinai papasakojau ištrauką iš Guliverio nuotykių, kur liliputų šalyje buvo dviejų rūšių liliputai – ilgakojai ir trumpakojai, kurie tarpusavyje kariavo. To karo priežastis buvo viena – iš kurios pusės daužyti kiaušinį – iš viršaus ar iš apačios. Ir frakcijoje sakiau, kad nenoriu šiuose karuose dalyvauti, o noriu užsiimti konstruktyviais darbais.

Aš S. Skvernelio nei palaikau, nei nepalaikau. Nenoriu tokiuose (opozicijos – LRT.lt) veiksmuose dalyvauti, nes iš jų, išskyrus pyktį, niekas nepasigamina, o pykčio, mano supratimu, valstybėje, tarp žmonių, Seime yra tiek daug, kad jis tapo visiems nepatrauklus. Nenoriu, kad Lietuva būtų susiskirsčiusi į ilgakojus ir trumpakojus.

– Manote, kad opozicijos rezoliucijos, kuriomis norima įvertinti valdančiųjų veiksmus, sukelia tik politines rietenas?

– Taip. Akivaizdu, kad tokie klausimai nepraeis. Kaip ir interpeliacijos. Gal jos ir naudingos, bet žmonių jos nedomina. Rinkėjai mato tik pjautynes, muštynes ir tie Seimo reitingai krinta ne dėl to, kad priimami sprendimai yra blogi, o dėl to, kad nemokame pateikti tų sprendimų. Sprendimus pateikiame kaip pjautynių objektą, o tada žmonės pradeda kaltinti Seimą, kad jis kaltas dėl mažų algų, dėl blogų atostogų ir t.t.

– Kai opozicijai buvo suteikta galimybė deleguoti dar vieną parlamento pirmininko pavaduotoją, „valstiečiams“ leidus ar pageidavus, į šią poziciją paskirtas jūsų frakcijos narys Jonas Liesys, nors, kaip pripažino E. Gentvilas, ketinta siūlyti kito liberalo kandidatūrą. Kodėl pasidavėte „valstiečių“ įtakai? O gal tai reiškia dalies liberalų suartėjimą su valdančiaisiais?

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

– Kita kandidatūra buvo svarstoma po kilimu. Į frakciją atėjo ponas Viktoras Pranckietis ir pasakė: arba jūs siūlote poną J. Liesį, arba nebus jums vietos. Tai frakcija nutarė, kad geriau turėti vieną žmogų Seimo valdyboje negu neturėti iš viso. Racionalumo argumentas nugalėjo.

Čia ne pasidavimo įtakai klausimas. Nusprendėme, kad vis tiek mums reikia Seimo valdyboje pozicijos, nes ta vieta atiteks „socialdarbiečiams“ ir jie turės tris žmones valdyboje.

– Kaip apskritai vertinate dabartinius valdančiųjų ir opozicijos santykius, palyginus su praėjusiomis parlamento kadencijomis, kurių jūs matėte net septynias?

Seime turėtų dirbti ne atsitiktinai surinkti žmonės, o išsimokslinę, turintys patirties žmonės. Jaunimas turi ateiti į Seimą, bet jis turi praeiti tam tikrą mokyklą, turėti kvalifikaciją, žinoti partinį darbą.

– Nebuvo laikų, kad opozicija ir valdantieji nesipyktų. Tai natūralu, nes opozicija turi siūlyti tai, ko pozicija negali padaryti. Mes neturime galbūt kultūringos opozicijos, bet, jeigu pažiūrėsite į britų parlamentą, tai ten, kai sėdi vienas prieš kitą, tai ir koneveikia vienas kitą. Pas mus, palyginti, yra ramybė, vištidė Seime. Visą laiką buvo rietenos, bet problema, kad mes į tai žiūrime ne kaip į diskusijas, sprendimų paieškas, o kaip į pykčio išliejimą. Tada diskusijos tampa kova dėl politinės valdžios ir pinigų, kitaip tariant, kas valdžioje, tas gali valdyti biudžetą, įstatymus, fiskalinius dalykus.

Remigijus Šimašius./Pauliaus Peleckio/fotobankas nuotrauka
Remigijus Šimašius./Pauliaus Peleckio/fotobankas nuotrauka

Manau, kad reikės dar daug Seimo kadencijų ir pasikeitimų Lietuvoje, kad pasikeistų mūsų mąstymas. Seime turėtų dirbti ne atsitiktinai surinkti žmonės, o išsimokslinę, turintys patirties žmonės. Jaunimas turi ateiti į Seimą, bet jis turi praeiti tam tikrą mokyklą, turėti kvalifikaciją, žinoti partinį darbą.

Partinės rietenos susijusios su pačia partijų situacija. Dabar, kai mes partijas po truputį naikiname ir vietoj jų ateis komitetai arba gatvėje susirinkusių žmonių grupės, darbo Seime rezultatai bus blogesni.

– Esate ekonomistas, tad paklausiu, kaip vertinate kitų metų biudžeto projektą? Ar matote šiame biudžeto projekte priešrinkiminį įspaudą?

– Mes visą laiką gyvename rinkimuose ir visus biudžetus paliečia rinkimai, tad visus biudžetus galime pavadinti rinkiminiais. Šį biudžetą irgi galime pavadinti rinkiminiu. Kiek aš žinau tą piktnaudžiavimo sistemą, tai Seimas, ypač valdantieji, norėdami turėti balsų už biudžetą, dalį procento paskirsto po parapijas, kur yra išrinkti vienmandatininkai. Dabar lygiai tas pats vyksta, tik labiau paslėpta forma ir didesnėmis sumomis. Kalbame apie 1,5–2 procentus biudžeto. Kokybės prasme nemanau, kad biudžetas blogiau sudarytas. Kitų metų biudžetas net geriau, tiksliau sudarytas, nes mes naudojame skaitmeninius finansus.

Bet neatsimenu tokio biudžeto, kuriame netrūktų pinigų. Visuomet trūksta. Siūlymas sumažinti PVM suponuotų išlaidų sumažinimą. Jeigu mes norime padidinti išlaidas mokytojams, gynybai ir sumažinti pajamas, tai kažkuo viską turime uždengti.

Tiesa, kad su biudžetu negalime išspręsti to, ko tikisi žmonės, yra akivaizdu. Tarkime, kalbama apie mažas gydytojų algas, bet tokios algos formavosi per pastaruosius 15 metų. Jeigu tą laikotarpį nedidini algų, vėliau kaip tu gali jas padidinti, pavyzdžiui, dvigubai, neišmesdamas pusės medikų? Reikia būti realistams. Aišku, opozicija visada kaltina, kad daroma nepakankamai, bet tie kaltinimai yra daugiau siekimas, kad būtų daugiau pinigų kažkam skiriama.

– Anksčiau liberalai siūlė grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą į prieškrizinį lygį – 18 procentų. Ar šią idėją liberalų frakcija dar mėgins teikti?

– Galime teikti. Bet neatsimenu tokio biudžeto, kuriame netrūktų pinigų. Visuomet trūksta. Siūlymas sumažinti PVM suponuotų išlaidų sumažinimą. Jeigu mes norime padidinti išlaidas mokytojams, gynybai ir sumažinti pajamas, tai kažkuo viską turime uždengti. Kaip ekonomistui, tos kalbos man yra žinomas, yra girdėtos. Iš visų Seimo siūlymų, kurie dabar bus užregistruoti, 99 proc. bus susiję su biudžeto išlaidų didinimu, o su pajamų didinimu susijusių siūlymų iš viso nebus.

Jeigu kalbėtume apie rimtą biudžeto sudarymo procesą, opozicija turėtų paruošti alternatyvų biudžetą ir tokiu būdu pareikšti savo nuomonę. Dabar mes prašome sumažinti mokesčius ir tada visi rėkiame... Iš to naudos nėra.

– Neseniai Liberalų sąjūdžio valdyba nutarė panaikinti partijos Vilniaus miesto skyriaus sprendimą leisti R. Šimašiui kandidatuoti į sostinės merus su rinkimų komitetu. Pritariate šiam sprendimui?

Jei R. Šimašius bus išrinktas meru, jis gali neturėti daugumos savivaldybėje, o, jei neturėsi daugumos, gali tekti sukurti tokią daugumą, kuri tau diktuos gyvenimą, turėsi klausyti to, ką tau sakys, neturėsi savivaldybės administracijos direktoriaus, kitų pagrindinių pozicijų.

– Iš principo, aš R. Šimašių labai gerbiu. Jis yra žmogus, kuris turi daug žinių, yra sąžiningas, bet šiuo atveju jo sprendimas (paskelbti apie dalyvavimą Vilniaus mero rinkimuose su komitetu – LRT.lt) galėjo būti labiau pamatuotas, nes dabar išėjimas iš partijos jam daug pliusų neduos. Politinėje valdžioje svarbus ne tik vienas asmuo, bet ir už jo esantys žmonės. Jeigu bus R. Šimašiaus komitetas su, sakykime, 50 žmonių ir partijos sąrašas su 50 žmonių rinkimuose Vilniuje, akivaizdžiai šie sąrašai vienas kitą pjaus. Pasekmės gali būti tokios, kad, jei R. Šimašius bus išrinktas meru, jis gali neturėti daugumos savivaldybėje, o, jei neturėsi daugumos, gali tekti sukurti tokią daugumą, kuri tau diktuos gyvenimą, turėsi klausyti to, ką tau sakys, neturėsi savivaldybės administracijos direktoriaus, kitų pagrindinių pozicijų.

– Pats R. Šimašius vis tiek žada siekti antros Vilniaus mero kadencijos, nors, panašu, kad rizikuoja savo naryste partijoje. Jūsų manymu, kaip pasielgs R. Šimašius?

– Politikoje blaškymasis yra blogiausias dalykas. Jeigu jis tvirtai pasakė, kad eis į rinkimus su komitetu, tai turi ir eiti.

– R. Šimašius, jūsų manymu, tinkamas kandidatas į Vilniaus merus?

– Jis suvaldė sostinės finansus, miesto skolas. Jis yra neblogas meras. Aišku, jam labiau tiktų būti Monrealio, o ne Vilniaus meru. Vilniui reikalingesnis „zuokinių“ savybių turintis meras, nes mūsų žmonių sąmonė yra tokia, kad jie labiau reaguoja į tai, kas yra sakoma, o ne į tai, kas padaroma. Pavyzdžiui, kokią smulkmeną išreklamuoti yra kur kas svarbiau nei padaryti didelį darbą. A. Zuokas šioje srityje yra profesionalas, o R. Šimašius yra darbininkas, sąžiningas vykdytojas.

Vilniaus savivaldybei reikia gero vadybininko, nes, manau, kad savivaldybė išliko su tokiomis pačiomis problemomis, kokios joje buvo anksčiau. R. Šimašius yra tyriausias žmogus, bet karalystėje yra ne tik karalius, bet ir jo aplinka, o ją pakeisti yra labai sunku. Nesakau, kad vieną biurokratą pakeitus kitu, situacija pasikeistų, bet pokyčių reikia. Tarkime, galime pereiti į skaitmeninį valdymą, sumažinti žmonių skaičių, žmonių sprendimų skaičių ir tada galima tikėtis pozityvių poslinkių. Tada jau galima kalbėti ir apie nemokamą transportą.

– Ar jūs patį tenkina dabartinio Liberalų sąjūdžio pirmininko E. Gentvilo lyderystė? R. Šimašius, A. Armonaitė, taip pat europarlamentaras Petras Auštrevičius, panašu, nėra patenkinti partijos vedliu.

Niekas nepasigamina, o pykčio, mano supratimu, valstybėje, tarp žmonių, Seime yra tiek daug, kad jis tapo visiems nepatrauklus. Nenoriu, kad Lietuva būtų susiskirsčiusi į ilgakojus ir trumpakojus.

– E. Gentvilas stropiai atlieka savo darbą, stengiasi iš paskutiniųjų. Problema tik ta, kad jis ne laiku ir ne vietoje atsidūrė pirmininko pozicijoje. Jis į partijos vadovo vietą papuolė pačiu sunkiausiu laiku – ką jis bepadarytų, viskas blogai. E. Gentvilas yra mušamas ir iš vidaus, ir iš išorės.

E. Gentvilas ir aš esame pagyvenę žmonės. Mano manymu, turėtume stovėti nuošalyje ir padėti jaunimui perimti sklandžiai partijos valdymą, bet liberalams tai padaryti niekada nepavyksta. Visa liberalų istorija kaip ta trumpakojų ir ilgakojų karo istorija – visi susipeša ir pasidalina žmones. Liberalai du kartus skilo į dvi dalis, o dabar – vėl skilimas. Čia, atvirai tariant, yra lyderio problema. A. Armonaitė arba Simonas Gentvilas galėtų būti lyderiais. Aš atiduodu pirmenybę jų lyderystei. E. Gentvilas už juos dvigubai daugiau žino, bet yra laikas, kai partija turi atspindėti ateinančios kartos sprendimus, tad ji turi turėti tos kartos jauną vadą.

– Kitąmet taip pat vyks ir prezidento rinkimai. Anksčiau esate užsiminęs, kad jūsų partijos kandidatui Petrui Auštrevičiui trūksta aktyvumo. Kokią vietą prognozuotumėte jam šalies vadovo rinkimuose?

– Jis užims trečią vietą, tik gal ne nuo pradžių, o nuo galo. Jei bus trys dalyviai prezidento rinkimuose, jis gali trečią užimti. Jei bus aštuoni dalyviai, tai bus penkta vieta (šypsosi).

– Nesibaiminate, kad Ingrida Šimonytė, jei ji laimėtų konservatorių pirminiuose kandidato į prezidentus rinkimuose, šalies vadovo rinkimuose galėtų nuvilioti liberalų elektoratą?

– Pavojus slypi pačiuose liberaluose. Jeigu jie nesusiorganizuos, neišspręs lyderio problemos, tai nepereis pas konservatorius, o tiesiog išsiskirstys. Kur nubėgs? Nubėgs ten, kur galima užimti kokią vietą.

Artūras Zuokas./ Pauliaus Peleckio/fotobankas nuotrauka
Artūras Zuokas./ Pauliaus Peleckio/fotobankas nuotrauka

– Ar jūsų, girdint netylančias kalbas apie vieną ar kitą Liberalų sąjūdžio skyrių, norintį dalyvauti rinkimuose su komitetais, o ne su partija, neapima jausmas, kad partija jau pradėjo skilti?

– Skilimai prasideda nuo galvos. [...] Partiją kol kas laiko pinigai iš biudžeto. Dabar priimta visa eilė įstatymų, kuriais bus finansuojamas socialdemokratų skilimas, kas yra nesąmonė, tai, jeigu pasinaudota tomis naujomis nesąmoningomis taisyklėmis, tada skilimas galėtų būti dar labiau paskatintas. Suskilus senam dariniui, visuomet atsiranda kažkas nauja.

– Galbūt jums iš tikrųjų reikėtų kurti naują partiją? Šių metų birželį viename interviu esate teigę, kad „jei Liberalų sąjūdis transformuosis į kitą politinę jėgą, liksite su jais“.

– Tai bus neišvengiama arba bus bent jau labai rimta partijos korekcija. Aš siūliau pavasarį daryti partijos suvažiavimą, rengti naujus partijos valdybos rinkimus. A. Armonaitė ir S. Gentvilas galėtų tapti konkurenciniu duetu. Tada galima būtų šiek tiek koreguoti partijos pavadinimą, perimant buvusios partijos palikimą. Siūliau tokį variantą, bet nebuvau visų išgirstas. Mano idėją pagyrė, bet nepuolė jos įgyvendinti. Tada aš pasakiau, kad jei dabar to nedarome, teks pokyčių imtis vėliau ir skaudžiau negu dabar.

– Jūs kalbate apie partijos pavadinimo keitimą ar apie naujos partijos sukūrimą?

– Svarbiausia – turinys. Jeigu būtų surengtas suvažiavimas, galima būtų koreguoti partijos pavadinimą ir pakeisti visus partijos valdymo organus.

– A. Zuokas siūlė jungti liberalias jėgas. Gal reikėtų priimti šį kvietimą?

– Vienas skęstantis tiesia ranką kitam skęstančiam. Broliška pagalba, bet siūlau krante paieškoti tų, kurie kitaip plaukia. Mes patys turime jaunų plaukikų, tik jie turi parodyti, kad yra verti būti liberalų priekyje. O kai skęsta abu ir susikabina rankomis, tai šansai, kad išlipsi padidėja, bet nuskendimo galimybė padvigubėja.

A. Zuokas yra puikus administratorius, puikiai naudoja partiją valdžios paėmimo tikslui, bet jo laikas baigėsi.

– „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos, kurioje kaltinimai pateikti ir Liberalų sąjūdžiui, posėdžiai vyksta kone pusmetį, tačiau partijos narių juose nematyti. Nesilankyti teisme ir leisti savo darbą dirbti advokatams yra jūsų partijos aptarta strategija?

– O ko ten eiti? Nei aš ten dalyvavau kažkur, nei ką. Nejaučiu malonumo, kai kitą pjauna. Į skerdyklas nevaikštau. Tai didžiulis blogas atvejis, o teismas išspręs, kas kaltas.

– Su Eligijumi Masiuliu nepalaikote ryšių?

– Palaikau kartais, su gimtadieniu pasveikinu. Jis juk yra žmogus.

– Jūsų kandidatūros nematyti kitų metų galimų partijos kandidatų į Europos Parlamentą sąraše, negirdėti, kad ketinate kandidatuoti savivaldos rinkimuose. Sieksite dar vienos kadencijos Seime ar jau gana?

99 proc., kad nekandidatuosiu dar vienai kadencijai. Gana, man jau bus 72-eji metai. Neskaitant visų mano pastangų nepasenti, sveikata nėra gera.

– 99 proc., kad nekandidatuosiu dar vienai kadencijai. Gana, man jau bus 72-eji metai. Neskaitant visų mano pastangų nepasenti, sveikata nėra gera.

– Ką veiksite, pasitraukęs iš politikos?

– Būsiu pasitraukime, užnugaryje.

– Liberalų sąjūdyje liksite?

– Kokia prasmė išeiti? Aš visuomet stengiuosi jaunimą pakonsultuoti. Jie pasiduoda aistrai, bet vėliau pamato, kad reikėjo kitaip elgtis.

Dabar liberalus visame pasaulyje puola. Vien tai neleidžia man išeiti iš liberalų. Visi kaltina liberalus dėl jų politikos, nors dėl liberalų didele dalimi susikūrė pasaulis. Lietuvoje mes pradėjome nuo to, kad spekuliaciją legalizavome. Be spekuliacijos, be laisvo pardavimo ir pirkimo, nebūtų jokios ekonomikos.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"