Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
RINKIMŲ MARATONAS

Kariai savanoriai – įstatymų įkaitai 

2019 vasario 5 d. 14:37
Tik prieš pat savivaldos rinkimus paaiškėjo, kad savanorių kandidatavimas į tarybas kertasi su šalyje galiojančiais įstatymais.
Tik prieš pat savivaldos rinkimus paaiškėjo, kad savanorių kandidatavimas į tarybas kertasi su šalyje galiojančiais įstatymais.
BNS nuotrauka

Iki šiol galėję kandidatuoti šalies savivaldybių rinkimuose kariai savanoriai šiemet buvo šokiruoti. Mat tik dabar paaiškėjo, kad jų dalyvavimas rinkimuose kertasi su šalyje galiojančiais įstatymais. Dešimtmečiais netaisytus ir savavališkai interpretuotus įstatymus suskubta šlifuoti likus vos mėnesiui iki rinkimų. Kodėl iki šiol nebuvo taisyta įstatyminė bazė ir kokiu atveju galima leisti savanoriams dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose – LŽ kalbasi su Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktoriumi Arūnu Balčiūnu.

– Prieš savaitę Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) buvo bepriimanti sprendimą uždrausti krašto apsaugos savanoriams kandidatuoti į savivaldybių tarybas. Komisija rėmėsi Jūsų vadovaujamos tarnybos išaiškinimu. Gal galėtumėte plačiau pakomentuoti, kodėl savanorio tarnyba nėra suderinama su darbu savivaldybių tarybose?

– VRK sausio pradžioje kreipėsi Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą, prašydama įvertinti ar kandidatai į savivaldybių tarybas nėra tuo pačiu metu ir karo prievolininkai. 74 kandidatai atitinka sampratą, kad jie yra privalomos karo tarnybos kariai. Iš jų 73 atlieka kario savanorio tarnybą ir vienas, kuris dalyvauja jaunesniųjų vadų karių mokymuose.

– Kuo remiantis šiems asmenims draudžiama dalyvauti rinkimuose?

– Jie yra privalomosios karo tarnybos kariai. Konstitucijos 141 straipsnis gana aiškiai pasako, kad piliečiai, kurie atlieka privalomąją karo tarnybą, jie negali būti seimo nariais ir savivaldybių tarybų nariais. Įstatymuose yra aiškiai apibrėžta, kas tai yra privalomojo karo tarnyba, kario savanorio tarnyba.

– Kas gali tapti savanoriu ir kokia yra šių karių veikla?

– Savanoriu kariu gali tapti asmuo nuo 18 iki 60 metų. Jų tarnyba organizuota taip, kad per metus jie pašaukiami dalyvauti mokymuose, trunkančiose iki 30 dienų. Paprastai mokymai vyksta savaitgaliais, vienerios ar dvejos pratybos trunka ilgiau – nuo savaitės iki dviejų. Tai tikrai nėra kasdienė tarnyba, kuriai privalo prisistatyti ryte ir grįžti vakare.

– Buvo minėta, kad kario savanorio tarnyba trunka 9 mėnesius. Tai šie mokymai vykdomi jau po šios tarnybos ar jie yra dalis tos pradinės tarnybos?

– Tai niekaip nėra susiję su 9 mėnesių tarnyba. 9 mėnesius tarnauja tie karo prievolininkai, kurie atlieka nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Pastarieji pašaukiami 9 mėnesių tarnybai ir jie nuo pirmos iki paskutinės dienos būna daliniuose, atlieka užduotis, treniruojasi ir į namus išleidžiami tik savaitgaliais, kai gerai atlieka užduotis ir panašiai.

Tuo tarpu kariu savanoriu gali tapti bet kuris pilietis, kurio sveikatos būklė atitinka reikalavimus. Jie pasirašo sutartis su Krašto apsaugos savanorių pajėgomis. Paprastai sutartis sudaroma iki ketverių metų laikotarpiui. Šių ketverių metų bėgyje pilietis įgyja tam tikrus įgūdžius. Pagal teisės aktus karys savanoris, kuris iki tol nebuvo atlikęs jokios tarnybos, ir yra įgijęs karinį parengtumą, jam užskaitoma privaloma karo tarnyba ir jis vėliau nėra šaukiamas atlikti 9 mėnesių privalomosios pradinės karo tarnybos.

– Po šių ketverių metų kariai savanoriai įtraukiami į rezervą?

– Taip, tie asmenys, kurie per ketverius metus įgijo karinį parengtumą ir nepratęsia sutarties, yra įtraukiami į karinį rezervą. Šiems kariams, esantiems rezerve, pagal įstatymą numatoma rengti įgūdžių atnaujinimo kursus. Jie vyksta ne dažniau nei vieną kartą per penkerius ar dešimt metų.

– Turint omenyje, kad karių savanorių arba rezerve esančių karių užimtumas tarnybos reikalais nėra intensyvus, jų tarnyba tarsi neturėtų trukdyti dirbti tarybos nariais savivaldybėse.

– Iš tiesų kariai savanoriai ne visą laiką atlieka tarnybą, be to, tai yra piliečiai, turintys darbus civiliniame gyvenime, įgiję profesiją gydytojo, mokytojo, inžinieriaus ar kitą. Į pratybas jei atvyksta savaitgaliais kartą per mėnesį. Todėl paprastai tai yra du suderinami dalykai: darbas ir tarnyba.

– Mes turime gražių pavyzdžių, kai 2015 m. kariai savanoriai buvo išrinkti savivaldybių tarybų nariais ir sugebėjo suderinti tiek tarnybą, tiek tarybos nario pareigas, tiek darbą pagal profesiją. Tačiau tuo metu, kai šie asmenys 2015 m. kandidatavo į tarybas, ar kas nors iš VRK kreipėsi į jūsų tarnybą dėl šalyje galiojančių teisės aktų išaiškinimo karių savanorių klausimu?

– Kai buvo organizuojami rinkimai prieš ketverius metus, į mūsų tarnybą ar į tą tarnybą, kuri tvarkė karo prievolės klausimus, kiek aš žinau, nebuvo kreiptasi, neklausta, ar kandidatai tuo metu atliko privalomąją karo tarnybą, ar ne.

– Per šį visą laikotarpį įstatyminė bazė tikriausiai nesikeitė, tiesa? Tos įstatymų normos kariams savanoriams galiojo tiek 2015 m., tiek galioja ir šių savivaldos rinkimų metu?

– Iš esmės įstatymas nesikeitė ir tos pagrindinės nuostatos išliko tokios pat arba yra labai panašios.

– Tai susidaro įspūdis, kad mes šalyje galiojančius įstatymus galime interpretuoti kaip literatūros kūrinį, taip, kaip tuo metu yra patogiau.

– Aš susilaikysiu nuo komentaro.

– Šiuo metu Seime jau yra įregistruotos pataisos, kurios leis kariams savanoriams dalyvauti savivaldos rinkimuose. Jas planuojama patvirtinti neeilinės sesijos metu skubos tvarka. Jūs tikriausiai pritariate, kad sprendimui leisti savanoriams būti kandidatais savivaldos rinkimuose?

– Aš sutikčiau, tačiau klausimas dėl jų dalyvavimo politinėje turi būti suderintas su visais šalyje galiojančiais teisės aktais. Kartu reikėtų įvertinti, ką būtų galima leisti kariams savanoriais ir ko galbūt nevertėtų.

Tam tikros išlygos jau ir dabar yra Krašto apsaugos tarnybos organizavimo įstatyme. Šio įstatymo 36 straipsnyje profesinės karo tarnybos kariams ar šauktiniams gana griežtai yra pasakyta ir apibrėžta, ko jie negali daryti. Tačiau tame pačiame straipsnyje tam tikros išimtys yra padarytos savanoriams. Ar to pakanka, ar ne – tai yra klausimas, kurį reikia dar kartą peržiūrėti, suderinti su kitais šalyje galiojančiais teisės aktais. Ir tada priimti galutinį sprendimą, patikslinant vieno ar kito įstatymo sampratą, kad ateityje nekiltų tokių situacijų, kai tarsi yra draudžiama, bet kartu ir leidžiama.

Daugiau žiūrėkite laidoje „Rinkimų maratonas“:

.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika