Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
RINKIMŲ MARATONAS

Kaip rinkimų dieną iš proto neišeiti 

Giedrė Bružienė, žolininkė, vlmedicina.lt
2019 kovo 15 d. 15:15
Giedrė Bružienė. 
Giedrė Bružienė. 
Lino Bružo nuotr.

Sekmadienį nutiks svarbi diena – savivaldos rinkimai: lalės rinkiminės apylinkės, štabų viršininkai bus labai mitrūs, rinkėjai strainiai rengsis, paskui aktyviai balsuos, vakarop rezultatais džiaugsis arba didžiai liūdės. Žinia, bet kokie svarbūs dalykai veikia sveikatą. Kaip negauti galo nelaimėjus, kaip neužversti kojų iš laimės laimėjus, kaip džiaugsmą suvaldyti arba kartėlį nuryti, o rinkėjams – kaip ramybę išlaikyti, šmaikščiai kalbamės su rašytoja, žolininke iš Gerduvėnų Giedre Bružiene.

– Kovo 17 diena svarbi diena savivaldos rinkėjams, bet dar svarbesnė – renkamiesiems. Gal turit patarimų, kaip tą dieną patausoti savo sveikatą?

Kaip per tikrą šabą, tądien reikėtų nieko nedirbt, nė duonos peiliu neraikyti, nė durų pačiam nedarinėti, tegu jums jos pačios atsiveria.

– Kaip ir bet kokią paprastą dieną, rinkimų dieną reikia pradėti nuo stiklinės vandens. Paskiau kitas darbas – pilvą ištuštinti, nes juk nieko naujo negalima valgyti, kolei vakarykščių valgių nesi atsikratęs. Žinia, didelei daliai žmogelių prieš rimtesnius įvykius žarnos ima smarkiau dirbti, vartytis, tad ir vidurius tokiais atvejais dažnai paleidžia. Tas yra nieko bloga, kaip tik į gera, jei ne nuolatos taip nutinka. Kam dugnas natūraliai nekiūra, prieš svarbius įvykius reikėtų jį dirbtinai pasilaisvint – šeivamedžių uogų pakramtyt, gysločių, kulkšnių arbatų pagert. Apskritai neblogai šią dieną iškrova užsiimti, papasninkauti ir nieko burnon neimti. Sekmadienis visgi – šventa diena. Tad į Mišias prieš balsavimą būtų būtina nueit, dažnai tenais žegnotis, idant ramybės būtų įgauta. Kaip per tikrą šabą, tądien reikėtų nieko nedirbt, nė duonos peiliu neraikyti, nė durų pačiam nedarinėti, tegu jums jos pačios atsiveria. Šios dienos didysis darbas tebūnie tik štabe kepurę nusiimt, ramybės sutiktiesiems palinkėti ir varneles ar gandrelius biuleteny pažymėti.

– O jei rankos vis tiek virpa, jaudulys krečia, verkti norisi?

– Jei jau ašaros tokią dieną kaupiasi, žinokitės, bėda su antinksčiais jūsų. Štai viena moteriškė pasakojosi, kad nebegalėjo nė svetimose vestuvėse, nė laidotuvėse bedalyvauti, bliaudavo per visas ceremonijas kaip už tėvynę, svečiai šnairai imdavę tada žiūrėt. Teko moteriškei dobilais, rykštenėmis ir kitaip antinksčius tvarkytis.

Tad rinkimai, be kita ko – tinkamas testas antinksčių veiklai nustatyti.

– O ką patartumėte tiems, kurie viskam abejingi ir balsuoti iš viso nežada?

Tokiems reikėtų vištos koją duot pagraužt, idant flegma praeitų ir apetitas sukiltų. Tuomet ir noras balsuoti netikėtai gali ateiti. Tinka ir visi kartumynai – kraujažolės, bitkrėslės, sukažolės, kiečiai, apyniai.

– Tokiems reikėtų vištos koją duot pagraužt, idant flegma praeitų ir apetitas sukiltų. Tuomet ir noras balsuoti netikėtai gali ateiti. Tinka ir visi kartumynai – kraujažolės, bitkrėslės, sukažolės, kiečiai, apyniai.

– Renkamiesiems taip paprasta nebus – sekmadienį gali net pats likimas išsispręsti. Kokias arbatas jiems reikėtų gerti?

– Taip, renkamiesiems gresia rimtos permainos – vakarop, aiškėjant rezultatams, kai kuriems gali net piktligė prikibti. Baisi liga. Kai kuriomis žiniomis, vos ne kiekvienas kandidatas į merus yra labai įsitikinęs, kad laimės. Taigi tiems įsitikinėliams ir piktlige susirgusiesiems reikėtų pasiruošti visiems žinomų valerijonų (juolab įšalas nėra įšalęs, tad drąsiai galima kad ir šiandien pasikasti, po stipria srove šaknis nusiplauti), sumaišyti su gudobelių vaisiais (o iš bėdos, jų neturint, galima dumt neatsigręžiant ir nepasiganant gudobelių krūmo ieškot, jaunų gudobelių šakelių pasikarpyt) ir džiovintų sukatžolių pridėt (naujausi tyrimai atskleidė, kad sukatžolės netgi erkiniam encefalitui nutikus gali padėti). Tuos tris komponentus sumaišius širdies lašus sau pasitiekti, anie tiks ir užėjus didelei pakaušio migrenai, taip pat dideliam užsiširdijimui, nevilčiai užėjus. Kartėlį geriausiai malšina pelynų arbata, virti ją reikėtų tokią macnią, kad visą giminę sutrauktų.

– O kandidatams, kurie laimės paukštį tą vakarą supras pagavę, kaip iš proto neišeiti?

Kas visgi nesivaldys, tas tegu prisimena – kiek šampano esi išgėręs, trigubai tiek dirvuolių arbatos reikia pagerti.

– Tiek galiu pasakyti – kas per daug apžioja, mažai tenukanda. Tą prisiminus, reikėtų džiaugsmą valdyti, kitiems akių nedraskyti, nes, taip sakant: kaip aš kitus valdysiu, jei pats savęs nesuvaldau? Bet vieną kitą kūlverstuką galima paslapčia išversti. Kaip ir visiems kitiems, laimėtojams taip pat reikėtų pasninkauti, o alkoholiu laimę švęsti sekmadienį išvis būtų baisi nuodėmė. Kas visgi nesivaldys, tas tegu prisimena – kiek šampano esi išgėręs, trigubai tiek dirvuolių arbatos reikia pagerti. Kepenys apskritai nuolat kenčia: dėl zlastės, dėl džiaugsmo, dėl tinginystės ir pan. Taigi reikia margainių sėklų susimalti, keletą šaukštelių vandeniu užgerti, kepenims tiks ir šlamučiai, bitkrėslės, usnių žiedai. Žemyn galva kur nors pakyboti. Šilta pūsle kepenų sritį valandą šildyt. Melancholiškomis akimis į ugnį pažiūrėt. Kitą rytą žūtbūt pelkinių vingiorykščių krūzelį susitaisyt, kraują atvėsint, galvą palengvint, naujiems darbams pasiruošti.

– O jei su laiku visgi akis atmerksime ir pamatysime, kad ne tuos išrinkome – kelių duobės vien tik didėja, asfaltai ne ten tiesiasi, suolai lauposi, tarybiniai pastatai tebestovi, stotis visai suguro?..

– Kam labai neramu, kad valdų valdyti vis tiek atėjo nedoras pažadų prižadėjęs žmogus, virš Savivaldybės durų visų ramybei siūlau tokius Fransua Rablė žodžius užrašyti:

Čia įeiti draudžiama klastūnams,

Pataikūnams, tiems, kurie veidmainiauja,

Palaižūnams, nedoriems švaistūnams,

Pagyrūnams, sukčiams palaidūnams,

Kur girtauja, ryja, tinginiauja,

Nesiliauja pasakų kartot.

Užrašas doram piliečiui akių nedraskys, užtatai nedorėliui kairę koją skersai suks, laiptais čionai lipti niekaip nepavyks.

– O kai visa ta rinkimų karštinė praeis – kaip toliau mums gyventi?

– Jei ir baigsis ne taip, kaip norėjom, neimkim į galvą, nesiširdykim taip smarkiai. Nepamirškim, kad pavasaris jau čia pat, lėksma po laukus ganytis, morčiuojančių katinų iš medžių vaikyti, kiemų grėbstyti, vieversėlių klausytis, pumpurėlių ir dilgėlikių skabyti.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika