Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
RINKIMŲ MARATONAS

EP rinkimai: vėl rinksimės iš politikos veteranų ir bėgančių nuo teisingumo? 

AFP/Scanpix nuotrauka

Tradiciškai į Europos Parlamentą (EP) kandidatuoja tie politikai, kurie bėga nuo teisingumo arba veteranai, kurie politiškai nebėra aktyvūs, LRT RADIJUI sako ISM univrestiteto dėstytojas Vincentas Vobolevičius. Anot jo, politika yra panaši į sportą, todėl, jeigu kandidatai būtų kitokie ir partijos labiau pasistengtų sudominti rinkėjus, į EP rinkimus būtų žiūrima kitaip nei dabar.

ISM universiteto dėstytojas, Vyriausiosios rinkimų komisijos narys V. Vobolevičius įsitikinęs – Europos Parlamento rinkimais nesidomi ne tik rinkėjai, bet ir patys politikai. Anot pašnekovo, paprastai žmonėms EP atrodo per toli, o politikai labiau rūpinasi tuo, kas vyksta Lietuvoje.

„Politinėms partijoms šie rinkimai nors ir svarbūs, kadangi, be abejonės, Europos ateitis visiems rūpi, bet nėra tokie esmingai svarbūs, kaip, sakykime, Seimo arba savivaldybių, prezidento rinkimai. Partijos siekia politinės galios. Politinė galia nuo pat Vestfalijos taikos, nuo pat religinių kovų Europoje vyksta nacionaliniame lygmenyje“, – sako V. Vobolevičius.

Vincentas Vobolevičius./BNS nuotr.
Vincentas Vobolevičius./BNS nuotr.

Jo aiškinimu, būtent dėl šios priežasties partijos nesivargina išrinkti kandidatų, kurie patrauktų rinkėjus: „Pažiūrėkime, ką partijos pozicionuoja pirmaisiais numeriais? Tradiciškai mes turime arba politikus, kurie, grubiai tariant, bėga nuo teisingumo, arba veteranus, kurie politiškai nėra labai aktyvūs. [...] Dėl to, kad turime tokius sąrašų vedlius, kurie turi realų šansą, bet galbūt jau nelabai turi energijos dalyvauti kampanijose, mes iš partijų nematome aršios kovos. Kai nėra arčios kovos, tai žmonės natūraliai ir nesidomi.“

V. Vobolevičiaus teigimu, politika šiuo atveju yra panaši į sportą, tad, jeigu kova dėl vietos EP būtų arši, ja susidomėtų ir rinkėjai.

V. Vobolevičiaus teigimu, politika šiuo atveju yra panaši į sportą, tad, jeigu kova dėl vietos EP būtų arši, ja susidomėtų ir rinkėjai. Vis dėlto Lietuvoje rinkėjai EP rinkimuose balsuoja dėl kitos priežasties nei susidomėjimas – šie rinkimai sutampa su prezidento rinkimų antru turu. Anot V. Vobolevičiaus, dėl to šiek tiek iškreipiama EP statistika.

„Mes automatiškai atrodome aktyvūs. Minusas yra tas, kad [...] žmonės turi tam tikrą dėmesio intervalą. Įsivaizduokime, jeigu dvi tavo šalies komandos žaidžia lygose. Viena – Eurolygoje, kita – žemesnėje lygoje. Skirsi daugiau dėmesio vienai lygiai. Tik didžiausi sirgaliai vienodai atidžiai žiūrės abi lygas. Atitinkamai ir partijos daug daugiau investuoja į savivaldos rinkimus, nes tai yra logiška, turint omenyje, kad rinkėjų dėmesys yra ribotas“, – komentuoja V. Vobolevičius.

AFP/Scanpix nuotrauka
AFP/Scanpix nuotrauka

Jis priduria – vis dėlto tokiomis tendencijomis stebėtis nereikėtų, nes jos būdingos ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms. V. Vobolevičiaus teigimu, net jeigu EP rinkimai nesutampa su kitais rinkimais, partijos nėra linkusios skirti lėšų didesnėms rinkiminėms kampanijoms.

D. Jakaitienės pastebėjimu, lietuviai pasižymi kitu bruožu, išskiriančiu iš kitų ES piliečių, – aktyviai pasisako už ES internetiniuose komentaruose, socialiniuose tinkluose, tačiau rinkimų dieną tiesiog neateina balsuoti.

EP biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė tvirtina – ne EP darbuotojai turėtų sukviesti žmones į balsavimo vietas, bet pačios politinės partijos: „Politikų atsakomybė sukviesti savo rinkėjus, kad už juos balsuotų. Mūsų, EP darbuotojų, uždavinys – informuoti tiek Lietuvos, tiek visos ES piliečius, ką EP veikia, kuo jis svarbus, kokie svarbiausi priimti sprendimai vienoje ar kitoje gyvenimo srityje. Tam išnaudojame visas įmanomas tiek gyvo žodžio galimybes, tiek visas šiuolaikines technologijas, visus socialinius tinklus, internetus, televiziją, radiją ir t. t.“

D. Jakaitienės pastebėjimu, lietuviai pasižymi kitu bruožu, išskiriančiu iš kitų ES piliečių, – aktyviai pasisako už ES internetiniuose komentaruose, socialiniuose tinkluose, tačiau rinkimų dieną tiesiog neateina balsuoti.

Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius taip pat tvirtina – pasakyti, kad piliečiai Lietuvoje per EP rinkimus yra aktyvūs, negalima. Vis dlėto, priduria P. Auštrevičius, lietuviai tarp visų europiečių yra bene labiausiai savo šalies narystę ES remiantys piliečiai.

Tomas Janeliūnas./BNS nuotr.
Tomas Janeliūnas./BNS nuotr.

„Jeigu neklystu, mūsų paramos skaičius viršija 90 proc. Kitaip sakant, jeigu paklausite gatvėje žmonių, tai didžioji dalis pasakys – taip, narystė atnešė naudos, aš matau daug palankumo ir pan. Jie nemato to aspekto, dėl kurio ypač reikėtų ginčytis. Jiems viskas lyg ir eina į gerą“, – sako P. Auštrevičius.

T. Janeliūno pastebėjimu, dažniausiai rinkėjai tiesiog mato viešus atsiskaitymus, komentarus apie vieną ar kitą problemą, kurie neleidžia susidaryti bendro vaizdo, ką parlamentarai ten veikia

Anot jo, būtent todėl, kad gyventojai nemato jokių didelių problemų, susijusių su ES, jie nesivargina eiti balsuoti, nes nėra didelio noro išspręsti kokias nors problemas ar ką nors pakeisti: „Aš manau, kad dažniausiai rinkėjai remia vienas ar kitas asmenybes, kandidatus, kurie galbūt pasisako aiškiau, bet tokių didelių takoskyrų Lietuvos politiniame diskurse dėl ES mes nematome.“

VU TSPMI politologas Tomas Janeliūnas vis dėlto atkreipia dėmesį, kad net ir dabartiniai EP nariai neranda būtų, kaip rinkėjams patraukliai papasakoti apie tai, ką veikia EP: „Turbūt retas galėtų išvardyti tuos mūsų 11 narių, kurie šiuo metu dirba EP. Dar turbūt mažiau galėtų pasakyti, kuriose europinėse frakcijose jie dalyvauja, nes čia yra labai keistų dalykų, kai į liberalų frakciją sueina žmonės, kurie iš esmės neturi jokių liberalių nuostatų.“

T. Janeliūno pastebėjimu, dažniausiai rinkėjai tiesiog mato viešus atsiskaitymus, komentarus apie vieną ar kitą problemą, kurie neleidžia susidaryti bendro vaizdo, ką parlamentarai ten veikia: „Tas nematomumas, sakykime taip, iš tikrųjų trukdo tęsti diskusiją. Tarsi iš naujo vėl reikia imti baltą lapą ir klausti – ką jūs nuveiksite EP, jeigu mes jūsų negirdėjome pastaruosius penkerius, o galbūt net ir 10 metų?.“

Lietuva EP turi 11 atstovų.

Parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"