Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
RINKIMŲ MARATONAS

Ekspertai sukritikavo A. Juozaičio idėją dėl lito sugrąžinimo: lauktų katastrofiški padariniai 

2019 vasario 6 d. 14:40
Arvydas Juozaitis.
Arvydas Juozaitis.
BNS nuotrauka

Filosofas Arvydas Juozaitis prezidento rinkiminėje programoje siūlo Lietuvai įsivesti antrąją valiutą – litą, kuris cirkuliuotų Lietuvos regionuose bei šitaip prisidėtų prie jų atgaivinimo. Neatmetama ir grįžimo prie nacionalinės valiutos galimybė. Ekonomistai teigia, kad tokia idėja neturi teisinio pagrindo, o grįžimas prie lito būtų įmanomas tik ES griūties sąskaita bei kainuotų šimtus milijonų eurų.

Prezidento posto siekiantis filosofas A. Juozaitais Lietuvai siūlo idėją, kuri, jo manymu, padėtų išvengti krizių, atgaivintų šalies ekonomiką bei sukurtų pagrindą žaliajai ekonomikai.

„Tokiam vietinės ekonomikos gaivinimui ir bridimui iš skurdo rizikos duobės, siūlome panaudoti per savivaldą diegiamas vietinių pinigų sistemas. Į tokias vietinių mainų asociacijas pakliūtų tik smulkus ir vidutinis verslas, savanoriai asmenys“, – rašoma rinkiminėje programoje.

N. Mačiulis pabrėžė, kad Lietuva yra maža ir atvira ekonomika, todėl grįžti prie svyruojančios nacionalinės valiuos ir išlaikyti nepriklausomą monetarinę politiką yra labai sudėtinga ir rizikinga

A. Juozaitis siūlo steigti instituciją – Tautos iždą, kuri turėtų išimtines pinigų emisijos teises. Leidžiami pinigai vadintųsi vietiniais litais (Raseinių litai, Skuodo litai) bei būtų keičiami santykiu 1:1 į eurus.

„Tokios idėjos tikslas yra išsilaisvinti iš prekybos tinklų dominavimo, tam tikros vergystės, į kurią Lietuva yra panardinta, pagyvinant vietinį smulkų ir vidutinį verslą. Taip pat, įvesti komunalinių atsiskaitymų ir paslaugų sistemą be švediškų bankų. Didieji monopolistai Lietuvą yra įvedę į aklavietę. Tai bus daug radikaliau ir aiškiau už vaučerius“, – sakė A. Juozaitis.

Anot filosofo, gyventojai, kurie vartos litus, galės už paslaugas mokėti iki trečdalio mažiau.

Pasiteiravus, ar bus galima su tokia valiuta atsiskaityti konkrečiuose tinkliniuose prekybos centruose, A. Juozaitis teigė, kad jei su jais bus sudaryta atskira sutartis, tuomet taip.

Idėjos įgyvendinimas prieštarautų ES ir Lietuvos sutarčiai?

Politikė bei ekonomistė Aušra Maldeikienė tokią idėją pavadino absurdiška.

Aušra Maldekienė ir Ingrida Šimonytė./BNS nuotr.
Aušra Maldekienė ir Ingrida Šimonytė./BNS nuotr.

„Visiškai absurdiška idėja. Ji neturi nei teorinio, nei praktinio pamato. Aš suprantu ką jie su tais pinigais darytų, bet man įdomu iš kur tokie pinigai atsirastų. Kitas aspektas, tokia idėja prieštarauja Lietuvos ir ES sutarčiai. Reikėtų pakeisti pusę Lietuvos įstatymų“, – idėją kritikavo A. Maldeikienė.

Jai antrino ir „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis, kuris teigė, kad išimtinės pinigų emisijos teisės Lietuva turėti negali, nes tai prieštarautų narystės Euro zonoje taisyklėms bei priminė Estijos atvejį.

„Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi išsakė pastabas Estijai, kuri norėjo įsivesti nacionalinę kriptovaliutą „estcoin“. ECB vadovas pasakė labai aiškiai, kad nei viena Euro zonos narė negali turėti savo valiutos, joje yra viena valiuta – euras“, – sakė ekonomistas.

Vis dėlto, pagrindinė problema yra ne teisinis klausimas, o ką padėtų pasiekti tokių institucijų kūrimas, mano ekonomistas.

„Spausdinant pinigus, nei viena valstybė nepraturtėjo ir gerovės nesukūrė. Pinigus reikia uždirbti, o ne spausdinti. Pinigų spausdinimas gali būti efektyvus tik tuo metu, kai valdžios institucijos yra labai aiškiai suvaržytos ir neturi teisės neribotai didinti pinigų pasiūlos. Yra daug pavyzdžiu ir Veimero respublika, ir Venesuela. Pinigų spausdinimas tik dar labiau destabilizuoja ekonomiką ir nustumia ją į skurdą“, – sakė ekonomistas.

„Luminor“ banko analitikė Indrė Genytė-Pikčienė pastebėjo, kad kiekvienas pinigų politikos instrumentas turi būti paremtas pasitikėjimu ir nėra aišku, kokiu pasitikėjimu būtų paremta A. Juozaičio siūloma valiuta. Ji taip pat minėjo, kad tai sukeltų didžiulį nepasitikėjimą vertinant Lietuvą iš išorės.

BNS nuotr.
BNS nuotr.

Tuo metu idėjos autorius A. Juozaitis teigė, kad tai bus ne tikra, o tik pagalbinė valiuta, todėl ji yra leidžiama ir netgi skatinama Europos Sąjungos (ES).

„Šita valiuta Europoje egzistuoja šimtais pavyzdžių. Viena iš jų – Jungtinėje Karalystėje veikiantis „Bristolio“ svaras (Bristol Pound)“, – sakė A. Juozaitis.

Jis pažymėjo, kad valiuta galės funkcionuoti 2–3 metus ir tada sumažėjus jos vertei, valiuta bus išimta iš apyvartos, o valstybė bus įpareigota litus santykiu 1:1 iškeisti į eurus.

A. Maldeikienė: grįžimas prie lito tik ES byrėjimo sąskaita

Rinkiminėje A. Juozaičio programoje rašoma, kad vietinių litų sistemos plėtra nepaneigia galimybės, kad šalia euro bus grįžta ir prie nacionalinės valiutos.

Panašias idėjas praėjusių metų rudenį kėlė ir Europarlamentaras Rolandas Paksas.

A. Maldeikienė patikino, kad nacionalinės valiutos susigrąžinimas būtų įmanomas tik tuomet, jei Lietuva nebepriklausytų ES.

Indrė Genytė - Pikčienė./BNS nuotr.
Indrė Genytė - Pikčienė./BNS nuotr.

„Jeigu ir toliau bus taip azartiškai naikinamas Lietuvos valstybiškumas, tai visko gali būti. (...). Mūsų politikai mano, kad pasaulis yra stabilus ir nesikeičia. Tai gali būti ir toks variantas, kad mums tiesiog nieko neliks kaip išmestiems iš ES atsikūrinėti litus. Bet tikiuosi, kad artimiausiu metu taip neatsitiks“, – įžvalgomis dalinosi Seimo narė.

N. Mačiulis pabrėžė, kad Lietuva yra maža ir atvira ekonomika, todėl grįžti prie svyruojančios nacionalinės valiuos ir išlaikyti nepriklausomą monetarinę politiką yra labai sudėtinga ir rizikinga

„Mes būtume pažeidžiami spekuliatyvinių veiksnių ir dėl to Lietuva net du dešimtmečius iki euro įvedimo turėjo valiutų valdybos modelį. Litas buvo fiksuotas, tam kad būtų išvengta spekuliacijų ir nacionalinės valiutos nuvertėjimu“, – sakė jis.

„Luminor“ banko analitikė I. Pikčienė pastebėjo, kad krizės laikotarpiu Lietuva skolinosi palūkanomis, kurios siekė daugiau nei 10 proc.

„Tai puikiai iliustruoja kaip rinkos vertina su valiuta siejamas rizikas. Mažos atviros ekonomikos valiuta yra daug rizikingesnė, negu didelės ir daug stabilesnį stuburą turinčios“, – sakė ji bei pridūrė, kad euras yra viena iš patikimiausių valiutų pasaulyje.

Nacionalinė valiutos kaina: šimtai milijonų eurų

Ekonomistas N. Mačiulis pabrėžė, kad niekas neatkreipia dėmesio į tai, kad įsivedus eurą, skolinimasis Lietuvai sumažėjo kelis kartus.

„Dar prieš 5 metus, dešimties metų laikotarpiui Lietuva skolinosi už 4 proc. 2010 metais skolinosi beveik už 10 proc. metinių palūkanų. Dabar skolinasi už 1 proc. metinių palūkanų tokiam laikotarpiui. Kiekvienais metais biudžete sutaupomas ne vienas šimtas milijonų eurų“, – sakė jis.

„Nacionalinės valiutos susigrąžinimas jokių problemų neišspręstų, o sukurtų tik dar didesnę infliaciją, valiutos nuvertėjimą, padidintų skolinimosi kainą, sumažintų investicijų pritraukimą. Vieni minusai ir jokios naudos“, – mintis dėstė N. Mačiulis

Nerijus Mačiulis./BNS nuotr.
Nerijus Mačiulis./BNS nuotr.

Ekonomisto pasiteiravus, kodėl ES yra valstybių, kurios sėkmingai naudoja savo nacionalinę valiutą, N. Mačiulis teigė, kad jos turi kitokias institucijas bei yra mažiau priklausomos nuo išorės veiksnių.

Nerijus Mačiulis: „Norint turėti savo valiutą, turi turėti ne dešimtmečius, o šimtmečius skaičiuojančias institucijas. Turi būti labai atsakingi valdžios atstovai. Lietuva negali tuo pasigirti.“

„Pavyzdžiui Švedija. Ji yra gerokai didesnė ekonomika, stabilesnė ir labiau išsivysčiusi valstybė. Taip pat, daug mažiau priklausoma nuo užsienio investicijų. Tokia šalis gali sau leisti turėti laisvai svyruojamą kursą, kurį naudoja kaip amortizacijos mechanizmą“, – sakė jis .

„Lietuvos eksportas sudaro 85 proc. BVP. Mūsų priklausomybė nuo užsienio rinkų ir finansų rinkų yra labai didžiulė, todėl Lietuvai daug saugiau priklausyti pinigų sąjungai, o ne eksperimentuoti su savo nacionaline valiuta“, – teigė N. Mačiulis.

Tuo metu I. Pikčienė pastebėjo, kad „Lietuva, būdama jauna ir iš paauglystės amžiaus neišaugusi šalis, dar neturi savo centrinės bankininkystės ilgų tradicijų. Mes niekada neturėjome laisvai svyruojančio kurso, todėl neturime sukaupę patirties“.

„Norint turėti savo valiutą, turi turėti ne dešimtmečius, o šimtmečius skaičiuojančias institucijas. Turi būti labai atsakingi valdžios atstovai. Lietuva negali tuo pasigirti“, – jai pritarė N. Mačiulis.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika