Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
RINKIMŲ MARATONAS

Ateina prezidento taikdario metai 

2019 sausio 22 d. 07:46
Saulius Skvernelis savo “taip” pasakė susitikime su rinkėjais toli nuo sostinės.
Saulius Skvernelis savo “taip” pasakė susitikime su rinkėjais toli nuo sostinės.
lrv.lt nuotrauka

Apie tai, kad bent penkerius metus į Lietuvą norėtų žvelgti pro prezidentūros langus, Saulius Skvernelis – „netikėtai“ paskelbė susitikime su gyventojais Rusnėje. Gitanas Nausėda – prie mokslo įstaigos sostinėje. Ingrida Šimonytė – Seime, tiesiog prie laiptų. Naglis Puteikis – 2017 metų vasarį, S. Skvernelis – beveik dvejais metais vėliau.

Kiek rinkėjui svarbu, kada ir kiek efektingai kandidatas startuoja, ar dar gali iššokti „juodasis arkliukas“, galų gale, kuri strategija – taikytojo ar kritiko – gali atnešti pergalę septintuose nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje prezidento rinkimuose, LŽ aiškinasi su viešosios komunikacijos ekspertu Mykolu Katkumi.

Startas – žinutė rinkėjui

„Kandidato prisistatymas yra svarbus, nes per simboliką jis tarsi nusiunčia pagrindinę žinutę, apie ką bus rinkimų kampanija. Žmonėms užsifiksuoja, kaip tai įvyko. Bet lietuviška pompastika pigi, nes nėra tiek pinigų, kiek tam skiriama JAV ir kitose valstybėse“, – lygina M. Katkus.

Dabar labiausiai apgalvotas ir įspūdingiausias ekspertui pasirodė Vygaudo Ušacko startas – Kaune, prie Vyčio skulptūros, su didele komanda. S. Skvernelio startas – nieko nauja. Tai klasikinis politinės komunikacijos pavyzdys, dažnas JAV ar Rusijoje, pavyzdžiui, Vladimiras Putinas apie savo kandidatavimą yra paskelbęs susitikdamas su darbininkais GAZ fabrike.

„Tokiu startu norima pabrėžti, kad esi paprastų žmonių kandidatas. S. Skverneliui tai demonstruoti ypač svarbu, nes jo reputacija žmonių akyse per pastarųjų kelių mėnesių įvykius – mokytojų streikus, kitas protesto akcijas susvyravo. Premjeras dar pridūrė, kad jo pagrindiniai konkurentai – „prezidentės paskirti įpėdiniai“, – S. Skvernelio startą analizuoja M. Katkus.

Kiek svarbu, ką kandidatai pasistato šalia savęs? Pasak eksperto, G. Nausėdai buvo labai svarbu parodyti, kad jis ne vienas, turi komandą, I. Šimonytei – kad jos komanda yra ne tik konservatoriai. S. Skverneliui to nereikėjo, nes jis turi visą Vyriausybę.

Svarbus ir laiko faktorius, kada kandidatas pareiškia kovosiąs dėl prezidento posto. Eksperto manymu, S. Skvernelio tolesnis delsimas būtų buvęs nenaudingas, nes žmonės maždaug prieš du mėnesius iki rinkimų apsisprendžia, už ką balsuos, paskui sunkiai keičia savo pozicijas, nebent kyla koks didelis skandalas.

Premjeras ilgai lauktą žinią pasirinko paskelbti prie būsimos Rusnės estakados, kurią žadėjo pastatyti visos valdžios, o štai pastatys jis. M. Katkaus nuomone, tai rodo, kad jis į rinkimus bandys eiti kaip opozicijos dabartinei prezidentūrai ir politiniam elitui kandidatas.

Ramūno Karbauskio pareiškimas, kad valstiečių kandidatas atstovaus „apačioms“, – pakankamai tradicinis bandymas žaisti nesisteminio kandidato korta. Tai visuomet atneša populiarumo, tad šią poziciją bandys užimti ir Arvydas Juozaitis, Naglis Puteikis, Aušra Maldeikienė.

Mykolas Katkus: “Sauliui Skverneliui, jau daugiau kaip dvejus metus esančiam valdžioje, bus labai sunku žaisti nesisteminio kandidato žaidimą.” / Alinos Ožič nuotrauka
Mykolas Katkus: “Sauliui Skverneliui, jau daugiau kaip dvejus metus esančiam valdžioje, bus labai sunku žaisti nesisteminio kandidato žaidimą.” / Alinos Ožič nuotrauka

Tačiau, įspėja M. Katkus, S. Skverneliui, jau daugiau kaip dvejus metus esančiam valdžioje, tai bus labai sunku. Jo šansai rinkimuose stipriai priklausys nuo to, kaip jis sugebės paaiškinti, kodėl būdamas premjeru eina į prezidentus ir ar juo tapęs galėtų labiau pagerinti žmonių gyvenimą nei iš premjero posto.

Reitingai kils, bet ar pakankamai

Paskelbus apie kandidatavimą reitingai natūraliai šokteli į viršų. Tačiau klausimas, kiek pakils S. Skvernelio, nes pastaruoju metu jie rodė nekokias tendencijas. O jos labai svarbios: kaip priminė politologas Mažvydas Jastramskis, Rolando Pakso reitingai likus pusmečiui iki prezidento rinkimų tesiekė 6 proc., bet rodė nuolatinio kilimo tendenciją, ir jis nugalėjo Valdą Adamkų antrame rinkimų ture.

Klausimas, kiek S. Skvernelio vertinimas, pablogėjęs po mokytojų streiko, yra ilgalaikis. Paprastai Lietuvoje žmonės politikams nelinkę greitai atleisti. M. Katkus įspėja: jei S. Skvernelis dabar neapvers reitingų dinamikos, tai jam nieko gera nežadės rinkimuose, nes laiko liko nedaug. Pagal dabartines jo reitingo tendencijas, norėdamas patekti į antrą turą S. Skvernelis turi mobilizuoti ne tik savo partijos, bet ir kitų ne dešiniųjų partijų protesto rinkėjus, neapsisprendusiuosius. Dilema – kaip.

„Nesu visai tikras, kad agresyvaus puolimo strategija S. Skverneliui gali atnešti naudos. Antra vertus, tautos vienytojo poziciją jau užėmė G. Nausėda, į ją pretenduoja ir I. Šimonytė. Tad premjeras neturi kur trauktis, jam reikia bandyti konsoliduoti „apačias“, balsuojančiuosius už „Tvarką ir teisingumą“, Darbo partiją, dalį socialdemokratų rinkėjų“, – mano M. Katkus.

„Tamsus arkliukas“ – vienintelis

Ar dar kažkas, be G. Nausėdos, I. Šimonytės ir S. Skvernelio, galėtų tiek išauginti savo reitingą, kad galėtų su jais konkuruoti? Ekspertas neatmeta galimybės, kad jei rinkimų tiesiojoje liktų kažkuris vienas iš protesto elektorato, nesisteminių kandidatų – A. Juozaitis ar N. Puteikis, kritikuodami tiek valstiečius, tiek konservatorius, galėtų įšokti į favoritų ketvirtuką, nes neapsisprendusių žmonių labai daug.

Šokti į rinkimų traukinį dešinėje – nėra ko, nes ten viskas užimta – net du stiprūs kandidatai, nebent kandidatuoti ne su tikslu būti išrinktam, o pareklamuoti partiją ar save.

O ar gali dar išnirti koks „tamsus arkliukas“ – kol kas nepasiskelbęs kandidatas, pajėgus realiai pakonkuruoti su favoritų trejetu? „Vienintelis toks galėtų būti Visvaldas Matijošaitis. Neatmesčiau galimybės, kad jis gali sugalvoti sužaisti tokį žaidimą“, – sako ekspertas. Ne veltui R. Karbauskis apsidrausdamas Kauno merui jau praktiškai pasiūlė premjero postą S. Skvernelio sėkmės prezidento rinkimuose atveju.

Šokti į rinkimų traukinį dešinėje – nėra ko, nes ten viskas užimta – net du stiprūs kandidatai, nebent kandidatuoti ne su tikslu būti išrinktam, o pareklamuoti partiją ar save. Kairėje elektorato pusėje, eksperto vertinimu, vietos daugiau. Jis sako nematantis socialdemokratinio kandidato, koks buvo praėjusiuose rinkimuose Zigmantas Balčytis. Vytenį Andriukaitį partija iškėlė, tačiau jis kol kas nėra matomas. Šiame flange galėtų bandyti įsitvirtinti S. Skvernelis, tačiau jo santykiai su profsąjungomis, net su pareigūnų, stipriai susikomplikavę.

Gitanui Nausėdai (centre) buvo svarbu parodyti, kad jis turi komandą. / lrv.lt nuotrauka
Gitanui Nausėdai (centre) buvo svarbu parodyti, kad jis turi komandą. / lrv.lt nuotrauka

Debatuose nesaugiausias G. Nausėda

Kiek rinkėjų preferencijas gali pakeisti kandidatų debatai? Pasak M. Katkaus, jie svarbūs, ypač neapsisprendusiems rinkėjams, o būtent jų balsas per prezidento rinkimus iki šiol būdavęs svarbiausias, nes jų labai daug.

„Nors G. Nausėda lig šiol lyderiauja apklausose, tačiau debatuose jis – nesaugiausias. S. Skvernelio ir I. Šimonytės situacija panaši: dalis elektorato vieną neigiamai vertina dėl nemeilės konservatoriams, kitą – dėl nemeilės „valstiečiams“. Bet konservatorių ir „valstiečių“ elektoratai dėl šių partijų priešpriešos yra labai motyvuoti eiti į rinkimus ir balsuoti. Tad abu jie turi savo atstovaujamų partijų rinkėjų bazę ir debatuose juos iššvaistyti sunkiau. G. Nausėda tokios neturi, jis niekada nedalyvavo rinkimuose, tad jam debatai svarbiausi, nes gali ir ženkliai kilstelėti į viršų, ir nustumti žemyn“, – aiškina M. Katkus.

Pasak jo, I.Šimonytei labai padėjo „generalinė repeticija“ – konservatorių kandidato rinkimuose: kad ji šiek tiek mažiau juokauja, atsikrato pašaipaus kalbėjimo tono, pradėjo kalbėti ilgesniais sakiniais. Dabar jos uždavinys – kaip iš konservatorių kandidatės tapti Lietuvos kandidate. Tačiau dabar tiek jos, tiek konservatorių partijos rėmėjų reitingai panašūs, tačiau norint patekti į antrą turą jų gali nepakakti. „G. Nausėdos ir I. Šimonytės vienas kitam sakomi komplimentai turbūt ne be reikalo, nes abu jaučia, kad jų rinkėjų bazė šiek tiek panaši ir juos reikia sužavėti ne konfrontavimu“, – pastebi M. Katkus.

Jis pataria kandidatams neapsiriboti TV debatais – Lietuvoje labai paveikūs rankų paspaudimai, tad po kokius dešimt susitikimų kasdien būtų amerikietiškas požiūris į rinkimų kampaniją.

Kas šiemet „madingiausias“

Rinkimai – kaip „Eurovizija“, vienais metais žiūrovai balsuoja už balades, kitais – už būgnus. Vis dėlto, atkreipia dėmesį M. Katkus, Lietuvoje prezidento rinkimuose yra tam tikra dinamika: aktyvesnį prezidentą keičia labiau taikantis, o po jo vėl žmonėms norisi ryžtingesnio, kokį dabar ir turėjome.

„Visos apklausos rodo, kad dabar žmonės nori santarvės, ramybės, vienijimosi. Kol kas labiausiai tai atitinka G. Nausėda, bet tai nereiškia, kad jis toks išliks iki pat rinkimų. Jei dabar reiktų spėti, manyčiau, kad rinkimus laimės tas, kuris sugebės suvienyti. Manau, žmonės per daug pavargę, kad balsuotų už kažkokį prieštaringą, kovojantį kandidatą, nes gyvenimas Lietuvoje nėra jau toks blogas, o įtampa didžiulė“, – mano M. Katkus, pridurdamas, kad G. Nausėda bendrauja su visais, ir kol kas jo reitingas aukščiausias.

Be kita ko, visi tyrimai rodo: didelei daliai, ypač neapsisprendusių rinkėjų prezidentas turi atitikti tam tikrą kurpalių. Jis – šiek tiek karalius, valstybės vizitinė kortelė, atstovauja mus pasaulyje, tad svarbiausia – kad nepadarytų gėdos. Žmonės vertina kandidato užsienio kalbų mokėjimą, gebėjimą elgtis, protą.

Visos apklausos rodo, kad dabar žmonės nori santarvės, ramybės, vienijimosi. Kol kas labiausiai tai atitinka G. Nausėda, bet tai nereiškia, kad jis toks išliks iki pat rinkimų.

Ekspertas primena: dar pernai apklausoje žmonių pasiteiravus, ką jie nori matyti prezidento poste, S. Skvernelis nebuvo labai populiarus, nors jo reitingas nacionalinėje apklausoje tuo metu buvo aukštesnis net už prezidentės. Arba štai 2004 metais kandidatuodama į prezidentes Vilija Blinkevičiūtė buvo populiariausia Vyriausybės narė, o prezidento rinkimuose liko ketvirta. Petro Auštrevičiaus reitingas tarp politikų, atvirkščiai, buvo mažesnis, bet jį, kaip kandidatą į prezidentus, parėmė daugiau rinkėjų.

Pagaliau grįš įdomios kovos

„Pastaruosius dvejus prezidento rinkimus turėjome labai aiškų favoritą, tad kiti užsiiminėjo ne rinkimų kampanija, o savo partijos ar asmenine reklama. Šįsyk, nors finansavimo apribojimai labai daug neleidžia, rinkimų kampanija galėtų būti visai kito tipo“, – prognozuoja M. Katkus.

Jam Lietuvoje įdomiausi prezidento rinkimai buvo 2004-aisiais. Po R. Pakso apkaltos šalis atsigavinėjo po traumos, politinių kampanijų finansavimas buvo neribojamas, ir kandidatai surengė labai įdomias rinkimų kampanijas: V. Adamkus siekė sugrįžti į postą savo baltąja kampanija, skelbiant tikslą apvalyti Lietuvą, P. Auštrevičius (tai buvo paskutinis M. Katkaus politinis darbas) siekė parodyti pozityvumą, ateinančią naują kartą, akcentavo rinkiminės kampanijos finansavimo skaidrumą.

Netikėtas buvo V. Blinkevičiūtės gestas: po kritikos dėl fotošopu pagražintos jos nuotraukos rinkimų plakatuose ji nusivalė grimą ir pasakė, kad nori kreiptis į tautą tokia, kokia yra, be grimo. M. Katkaus vertinimu, išskirtinė, pralenkusi laiką buvo Stasio Lozoraičio rinkimų kampanija 1993 metais, išsiskyrusi daugybe susitikimų su rinkėjais.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika