Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
RINKIMŲ MARATONAS

„Baltosios pirštinės“: Vyriausioji rinkimų komisija – tarsi dievai 

2018 gruodžio 11 d. 13:32
BNS nuotrauka

Organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovės Marijos Šaraitės nuomone, Lietuvoje paliekama daug interpretacijos Vyriausiai rinkimų komisijai (VRK), kai leidžiama vienokius atvejus pripažinti kaip pažeidimus, kitokių – ne.

Marija Šaraitė, visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovė, per Nacionalinį žmogaus teisių forumo renginį „Manupuliavimas rinkėjais ir rinkimais – ar saugi Lietuva“ pasakojo apie problemas per rinkimus mūsų šalyje. Ji teigė, kad jai patinka žodis „manipuliavimas“, bet jo nevartoja, kai kalba su Vyriausiąja rinkimų komisija ar kitomis institucijomis.

Kaip prisiminė Šaraitė, per rinkimus 2012 metais statistika buvo baisi, Lietuvoje „siautėjo balsų pirkimas“, o mūsų šalies institucijos, panašu, kad su tuo nesusidorojo. Susikūrė pilietinis „Baltųjų pirštinių“ judėjimas. „Supratome, kad yra poreikis nuolatiniam veikimui, – sakė Šaraitė. – Esame vienintelė nepriklausoma rinkimų stebėjimo organizacija Lietuvoje.“

Pasak „Baltųjų pirštinių“ vadovės, trūksta žiniasklaidos ir socialinių tinklų stebėsenos. Jei tai būtų daroma profesionaliai, jos teigimu, galima būtų pamatyti tendencijas ir padaryti daug daugiau išvadų.

Daugiau kaip tūkstantis galimų pažeidimų

„Baltosios pirštinės“ nuo 2012 metų stebi visus rinkimus. Organizacijos vadovė vardijo, kad prisidėjo apie du tūkstančius savanorių. Per pastarojo laikotarpio – 2015 metų savivaldos ir 2016-ųjų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus užfiksavo daugiau nei 1300 galimų pažeidimų.

Dauguma gaunamos informacijos apie pažeidimus būna susijusi su politine reklama ar agitacija. Tai politinės kampanijos laikotarpis, pusmetis iki rinkimų, – sakė Šaraitė. – Tai socialiniai tinklai, paprasti plakatai, dalyvavimas renginiuose ir taip toliau.“

„Baltųjų pirštinių“ vadovė pateikė galimų pažeidimų statistiką: 61 proc. – politinė reklama ir agitacija, 19 proc. – rinkimų komisijų darbas, 7 proc. – balsavimo pažeidimai, 6 proc. – rinkėjų papirkimas, 7 proc. – kitkas.

Marija Šaraitė, visuomeninės organizacijos "Baltosios pirštinės" vadovė. Rasos Pakalkienės nuotrauka
Marija Šaraitė, visuomeninės organizacijos "Baltosios pirštinės" vadovė. Rasos Pakalkienės nuotrauka

Apie ką dažniausiai žmonės praneša

Pasak Šaraitės, rinkėjų papirkimo formos kinta, jei 2012 metais buvo gana lengva kaimuose gauti informacijos ir atrasti vietelių, kuriose žmonėms duodamas maistas, alkoholis ar pinigai už balsą, dabar tai daroma kiek kitaip.

Apie ką piliečiai dažniausiai praneša pastaruoju metu? „Baltųjų pirštinių“ vadovės teigimu, apie nepažymėtą politinę reklamą, agitaciją renginiuose ir viešose vietose, politinę reklamą tylos laikotarpiu, asmeniškai gautus el. laiškus, trumpąsias ir „Facebook“ žinutes. Pastarųjų galimų pažeidimų, tai yra žinučių, – daugėja.

„Smagu, kad žmonės atkreipia dėmesį į tai, kas juos erzina“, – sakė Šaraitė.

Galimo sukčiavimo ir spaudimo būdai

Ji vardijo ir tai, apie ką piliečiai nelinkę pranešti galbūt dėl nežinojimo, galbūt dėl baimės ar kitų priežasčių. Tai paslėpta politinė reklama, balsavimo slaptumo neužtikrinimas, spaudimas darbovietėje.

Paslėptą politinę reklamą Šaraitė vadino didele terpe, kurioje galima sukčiauti. Tarkime, žinutes galima pateikti taip, kad jos neatrodytų, kaip politinė reklama. Ji gali būti nežymėta. Arba neskaidrus finansavimas.

Ne visada užtikrinamas balsavimo slaptumas, tarkime, kai per išankstinius rinkimus, balsavimą namie ar globos įstaigose. „Baltųjų pirštinių“ vadovė tai vadino baisiu dalyku. „Senjorais ar neįgaliaisiais manipuliuoti labai lengva, – teigė ji. – Tokia tendencija, kad kai kurios rinkimų komisijos net nežino, joms yra normalu pažiūrėti, už ką balsuoja senukas. Stebi, kaip jis pareiškia savo valią.“

Šaraitės teigimu, dar vienas dalykas, labai sunkus ir sudėtingas, yra spaudimas darbovietėje. Tai gali būti tos pačios socialinės įstaigos, kai iš direktoriaus gaunamas paliepimas darbuotojams ar jų gyventojams balsuoti už vieną ar kitą kandidatą.

Jei Jonas pameluoja Petrui

„Baltųjų pirštinių“ vadovė pasidalijo patirtimi, kaip sekasi bendradarbiauti su institucijomis ir spręsti minėtus klausimus.

„VRK mes pateikiame informaciją, pakankamai pagrįstą, – pasakojo ji. – Iš pateikiamų jai skundų, kokie du trečdaliai atmetami, kaip nepagrįsti. Neseniai ruošiantis artėjantiems rinkimams mūsų nauja teisininkų grupė analizavo tą situaciją, kaip VRK vykdo tyrimą.“

Paslėptą politinę reklamą Šaraitė vadino didele terpe, kurioje galima sukčiauti.

Situaciją Šaraitė iliustravo pavyzdžiu. „Baltosios pirštinės“ pateikia argumentuotą teisinį raštą, kad Jonas pamelavo Petrui kokių nors rinkimų kontekste. VRK Jono klausia, ar melavo. Tas sako, kad ne. Tada VRK „Baltosioms pirštinėms“ atrašo, kad Jonas nemelavo. Dauguma tyrimų vyksta būtent taip, pažymėjo šios organizacijos vadovė.

„Lietuvos policija yra tie mūsų partneriai, kurie kartais padeda pašalinti, jie turi tokią teisę, kokią nors užsilikusią politinę reklamą, – sakė Šaraitė. – Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai bandėme siųsti gautas žinutes, nes turėjome įrodymus, vadinamuosius „printskrynus“, tarkime, 20 asmenų. Tačiau mes neturime teisės jiems atstovauti. Kiekvienas asmuo turėtų notariškai mums deleguoti tą teisę, tada galėtume jiems padėti tirti tą klausimą. Taigi su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija nėra pozityvaus bendradarbiavimo.“

„Baltųjų pirštinių“ vadovės teigimu, organizacija palaiko ryšius su partijomis ir kartais pavyksta užkardyti kokį nors blogą dalyką partijos štabo gera valia ir noru.

Pasak „Baltųjų pirštinių“ vadovės, trūksta žiniasklaidos ir socialinių tinklų stebėsenos. Jei tai būtų daroma profesionaliai, jos teigimu, galima būtų pamatyti tendencijas ir padaryti daug daugiau išvadų.

Šaraitė dar atkreipė dėmesį, kad dėl politinės reklamos bei agitacijos paliekama daug interpretacijos VRK, kai leidžiama vienokius atvejus pripažinti kaip pažeidimus, kitokių – ne. Dar to nebūtų, derėtų koreguoti įstatymus, mano „Baltųjų pirštinių“ vadovė.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"