Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ĮDOMYBĖS

Taip būna ne tik Žiulio Verno knygose – kodėl didžiuliai kalmarai puola laivus? 

2018 lapkričio 14 d. 14:18
Užsienio spaudos nutorauka

Žiulio Verno „20000 mylių po vandeniu“ aprašomas milžiniškas kalmaras nėra visiškas išsigalvojimas. Tokie tikrai egzistuoja ir, panašu, žmonėms nėra visiškai draugiški.

Didžiuliai kalmarai gyvena viso pasaulio vandenynuose. Tai, aišku, nėra vienos rūšies atstovai – Architeuthis genties kalmarai užauga net iki 13 metrų ilgio, o štai Mesonychoteuthis hamiltoni gali būti keliais metrais ilgesni ir šiek tiek sunkesni (iki 750 kg). Tai yra didžiausi žinomi moliuskai Žemėje, tačiau juos tyrinėti yra gana sunku, nes jie yra labai protingi ir paslaptingi. Tiesa, kartais jie patys nori patyrinėti žmones.

Didieji kalmarai laivus puola nuo seniausių laikų. Anksčiau jie buvo laikomi kažkokiomis mistinėmis būtybėmis ar net Dievo ženklu, kad žmonėms plaukioti nėra lemta. Legendos pasakoja, kad jie yra nuskandinę kelis didžiuosius burlaivius. Praeito amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje norvegų tanklaivis „Brunswick“ buvo net tris kartus užpultas milžiniško kalmaro. Pasakojama, kad kalmarai greitai prisivydavo laivą ir smogdavo jam savo aštriais čiuptuvais. Smūgis buvo juntamas net ir pakankamai dideliame tanklaivyje, tačiau prie lygaus dažyto plieno korpuso čiuptuvai negalėjo prisikabinti. Visi trys užpuolimai baigėsi vienodai – kalmarai nuslydo nuo korpuso ir greičiausiai žuvo patekę į laivo sraigtą.

1978 metais JAV karo laivas „USS Stein“ buvo užpultas nežinomos rūšies kalmaro.

1978 metais JAV karo laivas „USS Stein“ buvo užpultas nežinomos rūšies kalmaro. Šis 134 metrų ilgio laivas yra pakankamai sunkus ir didelis, todėl pavojus jam kilęs nebuvo. Kalmaro mėginimai padaryti žalos greičiau jau būtų sukėlę jūreivių juoką, jei ne vėliau pastebėta žala. Ant AN/SQS-26 sonaro korpuso jūreiviai pastebėjo gilius pjūvius, kuriuos palikti galėjo tik kalmaro čiuptuvuose esantys nagai. Sonarai yra dengiami guma, todėl kalmaras į jį taip gerai ir įsikabino. Beveik visuose šiuose pjūviuose buvo aptiktos šių nagų liekanos.

2003 metais didžiulis kalmaras užpuolė 7,9 metrų ilgio prancūzų jachtą. Kalmaras buvo išties milžiniškas ir užsispyrusiai bandė nuskandinti jachtą. Visgi, po kelių bandymų kalmaras pasidavė ir nuplaukė šalin.

Tai – tik keli pavyzdžiai. Kalmarai yra užpuolę ne vieną karinį, krovininį ir keleivinį laivą, tačiau neegzistuoja nei vienas patvirtintas atvejis, kuomet kalmaras laivą būtų nuskandinęs. Dar daugiau – mokslininkai nesupranta, kodėl kalmarai puldinėtų laivus. Jie minta žuvimi, o visi užpulti laivai jiems bet kuriuo atveju būtų per dideli. Kita vertus, ne kartą yra pastebėti ir banginiai su giliais kalmarų čiuptuvų paliktais randais. Gali būti, kad jie taip gina savo teritoriją arba mano, kad ginasi patys.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"