Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ĮDOMYBĖS

Sriuba, kuri suvienijo Šveicariją 

2018 balandžio 23 d. 06:00
Alberto Ankerio paveikslas, nutapytas 1869 metais.wikimedia.org nuotrauka
Alberto Ankerio paveikslas, nutapytas 1869 metais.wikimedia.org nuotrauka

Milchsuppe, arba pieniška sriuba, yra siejama su Šveicarijos istorija. Šis patiekalas, nors ir ne toks garsus, kaip fondiu, rakletė ar miuslis, šalyje turi didžiulę simbolinę prasmę.

Sriuba tradiciškai gaminama iš dviejų paprastų ingredientų: pieno ir duonos. Kartais ji dar paskaninama brinza ir papuošiama petražolėmis. Kažkada tai buvo pagrindinis valstiečių valgis, kurio receptas keliavo iš kartos į kartą.

Sriuba tradiciškai gaminama iš dviejų paprastų ingredientų: pieno ir duonos.pinterest.com nuotrauka
Sriuba tradiciškai gaminama iš dviejų paprastų ingredientų: pieno ir duonos.pinterest.com nuotrauka

Pasakojama, kad sriuba sukurta atsitiktinai 1529 metų birželį, kai dvi alkanos armijos susitiko mūšio lauke (ši vieta vadinama Milchsuppestein). Tiesa, niekas jau negali tiksliai pasakyti, kokie ingredientai buvo panaudoti gaminant šį patiekalą.

XVI amžiaus pradžioje, kai Šveicarijoje plito reformacija, Milchsuppestein buvo tarsi skiriamoji linija tarp protestantiškų ir katalikiškų teritorijų. 1529 metų vasarą nesantaika tarp dviejų kantonų taip sustiprėjo, kad kariai buvo pasiųsti kautis į Kapelio kaimą.

Būriai apsistojo taip arti vienas kito, kad galėjo bendrauti vieni su kitais. Kol vadai derėjosi, pėstininkai spėjo susidraugauti ir nusprendė surengti bendras vaišes. Kaip paaiškėjo, protestantų stovykla turėjo daug duonos, o katalikų – pieno. Taigi ant sienos, skiriančios Ciuricho ir Cugo kantonus, buvo sukurtas laužas, pastatytas didžiulis katilas, kuriame virė pieniška duonos sriuba.

Šią legendą 1869 metais įamžino šveicarų tapytojas Albertas Ankeris. Jo paveikslas „Die Kappeler Milchsuppe“ (liet. „Pieniška Kapelio sriuba“) vaizduoja, kaip kareiviai pievoje mediniais šaukštais semia didžiulio puodo turinį.

Vieta, kurioje gimė pieniška sriuba.wikimedia.org nuotrauka
Vieta, kurioje gimė pieniška sriuba.wikimedia.org nuotrauka

Patiekalas laikomas diplomatijos bei susitaikymo simboliu. „Dar ir šiandien, kai šalies politikai susiginčija, vėliau valgo šią sriubą“, – sakė istorikė Susanne Wey-Korthals. Ji prisiminė 2006-uosius, kai federalinėje taryboje buvo kilę nesutarimų dėl Sankt Galeno.

Kraštutinių dešiniųjų Šveicarijos liaudies partija (SVP) pasiūlė parlamentui pripažinti šį patiekalą nacionaliniu simboliu. „Visos šalys šlifuoja savo istoriją. Mes irgi tai darome. Pavertėme šią sriubą savo išskirtinumu“, – aiškino S. Wey-Korthals.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"