Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ĮDOMYBĖS

Rastas paveikslas tebuvo klastotė 

2018 lapkričio 20 d. 06:00
Dingęs Pablo Picasso paveikslas vertinamas maždaug 800 tūkst. eurų.
Dingęs Pablo Picasso paveikslas vertinamas maždaug 800 tūkst. eurų.
AFP/Scanpix nuotrauka

Rašytoja nudžiugo aptikusi prieš šešerius metus Nyderlanduose pavogtą Pablo Picasso paveikslą. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad moteris tapo pokštininkų auka.

2012 metais iš Roterdame veikiančio muziejaus „Kunsthall“ per operaciją, trukusią tik tris minutes, buvo pavogti septyni Pablo Picasso, Claude'o Monet, Paulio Gauguino ir Lucieno Freudo paveikslai. Nyderlandų žiniasklaida tuomet vadino šį nusikaltimą šimtmečio vagyste. Šių kūrinių daugiau niekas nebematė.

Tačiau Rumunijoje gimusi olandų rašytoja Mira Feticu, parašiusi romaną apie šį įžūlų nusikaltimą, pamanė suradusi P. Picasso drobę „Arlekino galva“ (Tete d'Arlequin). Ji neseniai gavo anoniminį laišką, jame nurodyta vieta, kur buvo paslėptas paveikslas. Moteris, vadovaudamasi gauta informacija, nukeliavo į vieną mišką Rumunijos rytuose ir iškasė plastikine plėvele apvyniotą meno kūrinį.

Drobė šeštadienio vakarą buvo perduota rumunų tarnyboms. Pareigūnai nurodė, kad tai gali būti dingęs P. Picasso paveikslas, vertinamas maždaug 800 tūkst. eurų. Vis dėlto sekmadienio vakarą M. Feticu informavo Olandijos visuomeninį transliuotoją NOS, kad ji tapo dviejų Antverpene dirbančių belgų režisierių performanso taikiniu.

M. Feticu sulaukė Barto Baele'o ir Yves'o Degryse'o elektroninio laiško su paaiškinimu, kad anonimo žinutė buvo dalis jų projekto „Tikra kopija“ (True Copy). Jis skirtas liūdnai pagarsėjusiam olandų meno klastotojui Geertui Janui Jansenui pagerbti. Jo klastotės buvo užplūdusios meno kolekcijas Europoje ir kitur, kol J. G. Jansenas 1994 metais buvo sučiuptas.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"