Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ĮDOMYBĖS

Prancūziškai svajonei (ne)lemta išsipildyti 

2018 birželio 15 d. 12:20
Emmanuelis Macronas ir Jeanas-Claude"as Junckeris./ 
Emmanuelis Macronas ir Jeanas-Claude'as Junckeris./ 
Sipa/Scanpix nuotrauka

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė norintis, jog po „Brexit“ prancūzų kalba taptų pagrindine oficialiąja Europos Sąjungos kalba, penktadienį pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“.

„Anglų kalbos, tikėtina, Briuselyje niekada nebuvo tiek daug kaip per „Brexit“ derybas. Tačiau toks dominavimas nėra būtinas“, – šių metų kovą sakė Prancūzijos prezidentas.

Tačiau atsisakyti anglų kalbos kaip pagrindinės Bendrijos kalbos būtų itin sudėtinga, pabrėžia leidinys.

27-e ES šalyse kalbama 24 oficialiomis kalbomis. Tačiau Bendrijoje per 80 proc. pradinukų ir 95 proc. vidurinių mokyklų moksleivių renkasi mokytis anglų kalbą kaip savo pirmąją užsienio kalbą.

„The Wall Street Journal“ teigimu, Britanijos išstojimas iš ES gali išklibinti anglų kalbos statusą. Šiuo metu anglų kalba yra oficialioji šalyse, kur gyvena 12,8 proc. iš 511 mln. Bendrijos piliečių.

Tačiau iš ES pasitraukus Jungtinei Karalystei, ši kalba liks antra oficialiąja vos dviejose valstybėse narėse: Airijoje ir Maltoje. Tada anglų kalba oficialioji bus vos 1,2 proc. ES piliečių.

Kita vertus, apie 81 proc. visų ES dokumentų yra rengiami anglų kalba, prancūzų – 5 proc., o dar 2 proc. – vokiečių kalba. Straipsnyje pabrėžiama, kad tik 2,8 proc. ES tarnautojų yra britai.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė kiek anksčiau yra sakiusi, kad nepaisant, koks bus sprendimas dėl ES oficialiosios kalbos po „Brexit“, jis „negali būti atitrūkęs nuo tikrovės“.

„Anglų kalba yra populiariausia bendravimo kalba ES; žmonės ir toliau ją vartos. Ypač įvertinus, kad ji tebebus viena iš oficialiųjų Airijos ir Maltos kalbų“, – sakė ji.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Tuo tarpu E. Macronas mano, kad prancūzų kalbai Bendrijoje turėtų būti suteikta naujų galimybių.

Jo teigimu, ES atsiras papildomų prancūzų kalbos kursų pareigūnams, be to, bus išplėstas tarptautinis prancūziškų mokyklų tinklas.

Vienas pagrindinių E. Macrono sąjungininkų šiuo klausimu yra Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris. Liuksemburge gimęs aukšto rango ES pareigūnas dažnai pasisako vokiečių ir prancūzų kalbomis.

„Kodėl (Williamo) Shakespeare'o kalba turi užgožti Voltero kalbą? – klausė EK pirmininkas. – Mums nevertėjo tapti tokiems anglicizuotiems.“

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"