Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ĮDOMYBĖS

Po Grenlandijos ledu – milžiniškas krateris 

2018 lapkričio 18 d. 06:00
Mokslininkas renka kraterio mėginius. /
Mokslininkas renka kraterio mėginius. /
guardian.com nuotrauka

Grenlandijoje prieš 12 tūkst. metų nukrito didžiulis meteoritas, kuris paliko už Paryžių didesnį kraterį. Jis neseniai buvo rastas po ledu pasitelkus modernų radiolokatorių.

Tai pirmas toks krateris, kada nors rastas Grenlandijoje ir apskritai po visais Žemės kontinentiniais ledynais. Kaip rašoma žurnale „Science Advances“, pagal dydį šis krateris yra 25-as iš visų žinomų mūsų planetoje.

31 km pločio krateris yra po Hiavatos ledynu. Meteoritas turėjo padaryti reikšmingą poveikį regione, galbūt net pasaulyje. Tačiau jo istorija tik pradedama pasakoti.

shoestle.com nuotrauka
shoestle.com nuotrauka

„Į atmosferą veikiausiai buvo išmesta dalelių, kurios paveikė klimatą. Galbūt ištirpo daug ledo ir į Nerso sąsiaurį tarp Kanados ir Grenlandijos staiga pateko daug gėlo vandens, kuris paveikė vandenyno sroves visame regione“, – sakė vienas straipsnio autorių Johnas Padenas, Kanzaso universiteto elektrotechnikos ir kompiuterijos profesorius.

Atradimas buvo padarytas dar 2015 metais, bet tarptautinė mokslininkų komanda nuo tada tikrino išvadas. Pasitelkus modernesnes radiolokacijos technologijas buvo surinkta daugiau duomenų.

„Kol kas nebuvo įmanoma kraterio datuoti, bet jo būklė labai perša mintį, kad ši duobė susiformavo, kai ledas pradėjo dengti Grenlandiją. Taigi jam mažiau nei 3 mln. metų, o galbūt susidarė vos prieš 12 tūkst. metų, artėjant paskutinio ledynmečio pabaigai“, – sakė bendraautoris profesorius Kurtas Kjaeras iš Danijos gamtos istorijos muziejaus Geogenetikos centro.

Mokslininkai ketina paimti mėginių iš gilesnių sluoksnių. Tai padėtų sužinoti, kada įvyko susidūrimas ir koks buvo jo poveikis tuometinei Žemės gyvybei.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"