Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ĮDOMYBĖS

Plastikas – jau ir žmonių mitybos grandinėje 

2018 spalio 25 d. 06:00
Pasaulyje per metus pagaminama 400 mln. tonų plastiko.
Pasaulyje per metus pagaminama 400 mln. tonų plastiko.
AFP/Scanpix nuotrauka

Žmonių, gyvenančių Europoje, Rusijoje ir Japonijoje, išmatose rasta mažyčių plastiko dalelių, taip sakoma studijoje, pirmąkart parodžiusioje, kad šios sintetinės sunkiai yrančios medžiagos tapo plačiai paplitusia žmonių mitybos grandinės dalimi.

Mažo masto bandomąjį tyrimą atlikę mokslininkai nustatė, kad visų aštuonių projekte dalyvavusių savanorių žarnyne buvo kelių rūšių plastiko – vidutiniškai po 20 mikrodalelių 10 gramų išmatų. Taip sakoma pranešime, antradienį paskelbtame per Vienoje vykstantį gastroenterologijos kongresą.

Mokslininkai kelia prielaidą, kad šių dalelių, kurių dydis – nuo 50 iki 500 mikronų, į žmonių organizmą galėjo patekti valgant jūrų gėrybes, taip pat netyčia nurijus maisto pakuočių ar plastikinių butelių dalelių arba su dulkėmis.

Dažniausiai žmonių išmatose buvo randama polipropileno (PP), iš kurio gaminami plastikinių butelių kamšteliai, virvelės ir pakavimo juostos, taip pat polietileno tereftalato (PET), naudojamo gėrimų buteliams ir plėvelei, taip pat tekstilės pluoštui gaminti.

Kartu su polistirenu, kurio esama plastikiniuose induose ir šaldytuvuose, bei polietilenu, plačiai naudojamu plastikiniams maišeliams gaminti, šios medžiagos sudaro daugiau kaip 95 proc. aptiktų dalelių.

„Nesugebėjome nustatyti patikimo ryšio tarp mitybos pobūdžio ir mikroplastiko patekimo į organizmą masto“, – sakė studijos pagrindinis autorius Philippas Schwablis, dirbantis Vienos medicinos universitete.

Anksčiau tiriant gyvūnus daugiausia plastiko mikrodalelių būdavo randama skrandyje ir žarnose. Šių medžiagų taip pat aptikta kraujyje, limfoje ir kepenyse.

„Esama pirminių požymių, kad mikroplastikas gali pažeisti virškinamąjį traktą skatindamas uždegimo reakcijas arba absorbuodamas žalingas medžiagas, – aiškino Ph. Schwablis. – Reikalingos tolesnės studijos, kad būtų įvertintas potencialus mikroplastiko pavojus žmonėms.“

Tyrime dalyvavo 33–65 metų asmenys – penkios moterys ir trys vyrai, gyvenantys Suomijoje, Nyderlanduose, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Japonijoje ir Austrijoje.

Kiekvienas savanoris savaitę dienoraštyje fiksavo, ką valgydavo, taip pat pateikė po išmatų mėginį.

Visi iš jų valgydavo plastikinėse pakuotėse laikytų maisto produktų ir gerdavo gėrimų iš plastikinių butelių. Šeši tiriamieji valgė žuvų ir jūrų gėrybių. Vegetarų tarp šių žmonių nebuvo.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"