Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ĮDOMYBĖS

Mirusiųjų pelenus žarsto chaoso vėjai 

2019 vasario 16 d. 12:00
storyblocks.com nuotr.

Garsiai nuskambėjęs atvejis, kai pajūryje, tiesiog ant Olando Kepurės, neseniai buvo išbarstyti kremuoto žmogaus pelenai, paskatino sukrusti politikus. Še pripažįsta, kad kelią tokiai savivalei atveria teisinės bazės spragos.

Būtent jos nesuteikia mirusiojo artimiesiems galimybės išbarstyti pelenus legaliai ir taip pagerbti anapilin iškeliavusio žmogaus valią.

„Reikia įtvirtinti aiškesnį ir detalesnį reglamentavimą, kur galima barstyti pelenus, o kur – draudžiama. Kapinėse turi būti įrengti pelenų barstymo laukai, bet jų niekur nėra, todėl žmonės linkę pažeidinėti esamą tvarką. Manau, vertėtų leisti barstyti pelenus Baltijos jūroje, tačiau drausti tai daryti rekreacinėse ar viešosiose vietose“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.

Jo pavaduotojas Simonas Gentvilas savo ruožtu žadėjo teikti Seimui teisės aktų pakeitimus, kurie suteiktų galimybę alternatyvias pelenų barstymo vietas nustatyti savivaldybėms. Dabar tai gali padaryti tik aplinkos ministras savo įsakymu.

Juokingos baudos

Neseniai Lietuvą apskriejo iš pajūrio atsklidusi žinia, kad prie garsiosios ir itin lankomos Olando Kepurės aplinką tvarkęs darbininkas rado pelenų krūvą. Tai, jog ant skardžio būta ne laužavietės, išdavė ant žemės gulėjęs keraminis žetonas su įspaustais skaičiais ir užrašu „Kėdainiai“. Šiame mieste, kaip žinoma, veikia krematoriumas.

Pajūrio regioninio parko (PRP) ekologas Erlandas Paplauskis „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad toks atvejis – toli gražu ne pirmas. „Ir ant Olando Kepurės, ir prie Plocio ežeriuko esame aptikę išmestų kapsulių, skirtų kremuotų žmonių pelenams saugoti. Tokie radiniai rekreacinėse, gausiai lankomose vietose atrodo kraupiai. Juk tai nėra šiaip pelenai – per gyvenimą žmogaus kūne kaupiasi sunkieji metalai, kurie paskui per pelenus pasklinda į aplinką. Ji užteršiama. Mano manymu, krematoriumams nereikėtų deginti mirusiųjų, jei artimieji iš anksto nepateikia dokumentų, įrodančių, kad urna su pelenais turi legalią laidojimo ar laikymo vietą“, – svarstė E. Paplauskis.

Nuo šių metų įsigaliojo naujos redakcijos Žmonių palaikų laidojimo įstatymas. Teisės akte apibrėžta laidojimo sąvoka: tai žmogaus palaikų, taip pat kremuotų ar balzamuotų, užkasimas kape, padėjimas laidojimo rūsyje, kolumbariumo nišoje ar kitoje tam skirtoje vietoje. Įvardijami ir pelenų barstymo laukai – kapinėse esantys plotai, kuriuose kremuotų mirusiųjų palaikai išbarstomi ant dirvos paviršiaus.

„Tad Olando Kepurės ir kitais atvejais pelenų išbarstymas yra įstatymo pažeidimas, todėl kreipėmės į Klaipėdos rajono policiją“, – pridūrė PRP ekologas.

Kremuoto žmogaus pelenai su žetonu buvo išberti tiesiog ant Olando Kepurės skardžio. / PRP nuotrauka
Kremuoto žmogaus pelenai su žetonu buvo išberti tiesiog ant Olando Kepurės skardžio. / PRP nuotrauka

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausioji specialistė Andromeda Grauslienė „Lietuvos žinioms“ teigė, jog šiuo metu tikslinamos įvyko aplinkybės, atliekamas tyrimas. „Buvo pažeistos žmonių laidojimo taisyklės, todėl pagal Administracinių nusižengimų kodeksą gali būti taikomas įspėjimas arba bauda nuo 14 iki 60 eurų“, – informavo ji.

Spragų – ne viena

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Kapinių priežiūros skyriaus vedėja Zita Stankienė „Lietuvos žinias“ tikino, kad ne tik uostamiesčio, bet ir kitose šalies kapinėse iki šiol nėra įrengti specialūs pelenų barstymo laukai, kaip tai nustatyta įstatyme.

„Kapinės projektuotos ir įrengtos dar tada, kai nebuvo teisinės prievolės įkurti tokius laukus. Jie gali atsirasti nebent ateityje. Paprastai žmonės urnas su mirusiojo pelenais arba palaidoja kapo duobėje, arba užmūrija kolumbariume, arba saugo namie. Taip elgtis nedraudžiama, tačiau nėra apibrėžta, kiek laiko urną su pelenais galima laikyti namie“, – kalbėjo ji.

Įstatyme nurodyta, kad pelenai išbarstomi kapinių kremuotų palaikų barstymo lauke ir kitaip laikantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintų kapinių tvarkymo taisyklių, tačiau tai turi būti atlikta nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei viešosios tvarkos. Kremuoti žmogaus palaikai urnoje gali būti laikinai saugomi namie ar kitose tam tinkamose vietose. Kokiose ir kiek laiko, nepatikslinta.

Krematoriumą Kėdainiuose valdančios bendrovės K2 LT direktorius Bernardas Vilkelis „Lietuvos žinioms“ pažymėjo, kad įvairūs savivalės atvejai tik dar kartą įrodo, jog dabartinė teisinė bazė nėra gerai sustyguota. „Blogai ir tai, kad įstatyme neįtvirtinta prievolė vesti atskirą kremuotų asmenų registrą. Jei urna laidojama ar dedama į nišą kapinėse įrengtame kolumbariume, tokie duomenys registruojami. Tačiau jei artimieji elgiasi kitaip – ne. Tada jau nebeatseksi, nei kur iškeliavo pelenai, nes kas su jais buvo padaryta. Kita vertus, reikėtų ir didesnės laisvės, kai norima paisyti paskutinės mirusiojo valios. Pavyzdžiui, leisti barstyti pelenus jūroje. Tik, žinoma, išėmus keraminį žetoną, kad bangos jo neišplautų“, – aiškino B. Vilkelis.

. / PRP nuotrauka
. / PRP nuotrauka

Įstatymą tobulins

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas S. Gentvilas atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvai būtų galima perimti Didžiosios Britanijos praktiką. „Ten yra vadinamieji memorialiniai sodai – prižiūrimos, tvarkingai įrengtos erdvės, kuriose už tam tikrą mokestį galima išbarstyti mirusiojo pelenus. Tai daroma legaliai. Tų sodų prižiūrėtojai rūpinasi aplinka, už artimųjų lėšas pastato lentelę, kurioje pateikiama informacija, kada ir kieno pelenai buvo išbarstyti. Tad sukuriama, galima sakyti, jauki erdvė. Artimieji gali ją lankyti, prisiminti mirusįjį. Ketinu teikti parlamentui įstatymo pataisas, kad ir Lietuvoje būtų sudaryta tokia galimybė“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Kęstutis Mažeika: „Reikia įtvirtinti aiškesnį ir detalesnį reglamentavimą, kur galima barstyti pelenus, o kur - draudžiama." / Deniso Nikitenkos nuotrauka
Kęstutis Mažeika: „Reikia įtvirtinti aiškesnį ir detalesnį reglamentavimą, kur galima barstyti pelenus, o kur - draudžiama." / Deniso Nikitenkos nuotrauka

Dabar net pelenų barstymo laukus savo įsakymu gali patvirtinti tik aplinkos ministras, o tos procedūros esą labai ilgai užtrunka. „Šią kartelę reikėtų nuleisti iki savivaldos lygio – miestų ir rajonų tarybos arba savivaldybių administracijos turėtų pačios patvirtinti pelenų barstymo tvarką. Mirusiųjų artimieji vis vien ir ateityje stengsis pildyti paskutinę jų valią. Kaip žinoma, neretai žmogus prieš mirtį nurodo išbarstyti jo pelenus, o ne užkasti su urna ar laikyti kolumbariume. Štai tokiais atvejais ir būtų suteikiama galimybė legaliai išpildyti tą valią“, – tvirtino S. Gentvilas.

Jo manymu, municipalinė valdžia turėtų aiškiai apibrėžti, kur pelenus barstyti draudžiama. „To tikrai nevalia daryti gausiai žmonių lankomose rekreacinėse vietose, viešosiose erdvėse, bet, tarkime, Klaipėdos Skulptūrų parke galėtų rastis atskira erdvė, toks memorialinis sodelis. Juk, šiaip ar taip, tas parkas – kapinės“, – dėstė S. Gentvilas.

Neturi trukdyti gyviesiems

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovo K. Mažeikos įsitikinimu, reikėtų įtvirtinti kur kas aiškesnį reglamentavimą. „Sunku pasakyti, ar žmonės vykdo mirusiojo, ar savo valią. Akivaizdu, kad neretai trūksta sąmoningumo, nes išberti pelenus tiesiog ant Olando Kepurės – labai keistas sprendimas. Bet kokiu atveju ta priešmirtinė valia negali trukdyti gyviesiems. Mano galva, nieko tokio, jei būtų leidžiama pelenus išberti jūroje. Ir dabar tai daroma, tik nelegaliai. Pritariu, kad tvirtinti savą tvarką ir kurti taisykles turėtų vietos valdžia, o ne Seimas, Vyriausybė. Dabar tokios galimybės nėra, tad įstatymas – keistinas“, – pabrėžė politikas.

Lietuvoje jau ne kartą kilo diskusijos dėl kremuotų palaikų laidojimo, ypač kai jos būdavo susijusios su žymiais asmenimis. Pavyzdžiui, 2015-aisiais aistras įžiebė garsios Lietuvos aktorės ir režisierės Galinos Dauguvietytės paskutinė valia: kremuoti jos palaikai palaidoti ne kapinėse, o senelių ir tėvų sodyboje, po senu klevu. Jau tada prabilta apie būtinybę liberalizuoti tvarką, tačiau esminių pokyčių nesulaukta.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika