Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ĮDOMYBĖS

M. Mikutavičius apie kvotas radijo stotims: o jeigu atlikėjams pasiūlytų nemokamų koncertų kvotą? 

2018 spalio 4 d. 15:43
Marijonas Mikutavičius./
Marijonas Mikutavičius./
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kaip atlikėjai reaguotų, jei valdžia staiga pasiūlytų 20 proc. koncertų atlikti nemokamai, nes dalis žmonių neišgali už juos susimokėti? Taip vertindamas Seimo nario Vytauto Kernagio pasiūlymą įvesti lietuviškos muzikos kvotas radijo stotims LRT RADIJUI sako atlikėjas Marijonas Mikutavičius. Nors siūlymo autorius tikina, kad tokiu būdu būtų skatinami Lietuvos kūrėjai, LRT RADIJO pašnekovai įsitikinę – iki šiol radijo stočių eteryje skambantys atlikėjai tiesiog skambėtų dažniau.

Paprašytas argumentuoti, kodėl siūloma priimti būtent tokią pataisą, jos autorius, Seimo narys V. Kernagis pabrėžia – niekas nenurodys, ko konkrečiai reikės klausytis. Kaip teigia pašnekovas, pataisoje paprasčiausiai kalbama apie tai, kad radijo stotys turėtų groti daugiau Lietuvos atlikėjų ir grupių dainų.

Vytautas Kernagis: „Kai sakome, kad mūsų kūrėjai yra kažkokie nemokšos ir mes negalime klausyti to, ką jie sukuria, aš manau, kad tai nėra tiesa.“

„Terminologija kartais pakiša koją. Mes kalbame apie Lietuvos kūrėjų muziką. Tai gali būti muzika anglų, rusų, lenkų, lietuvių kalba, gali būti iš viso tiesiog muzika be jokio teksto. Pirminė idėja, pasitelkiant kitų šalių praktiką – toks žingsnis galėtų sustiprinti mūsų muzikos industriją“, – tvirtina V. Kernagis.

Jis priduria – muzikos industrija yra ir bilietai į koncertus, ir albumų pardavimai, ir visa kita, kas valstybei netgi galėtų padėti surinkti daugiau mokesčių. Tačiau pagrindinis aspektas, akcentuoja V. Kernagis, yra kalbos, tautiškumo saugojimas per kultūrą, kurios neatsiejama dalis yra ir muzika.

„Manau, vienas pagrindinių dalykų – turėtume leisti savo kūrėjams būti girdimiems, skatinti juos kurti dar kokybiškesnę muziką, tokiu būdu formuoti savo identitetą. Kai sakome, kad mūsų kūrėjai yra kažkokie nemokšos ir mes negalime klausyti to, ką jie sukuria, aš manau, kad tai nėra tiesa. Manau, kad kartais tai yra tiesiog nepelnytai formuojama nuomonė“, – įsitikinęs V. Kernagis.

Vis dėlto radijo stočių atstovai su tokia Seimo nario nuomone nesutinka. „Radiocentro“ programų direktorius Donatas Bučelis teigia, kad nepasitenkinimą kelia jau vien pats pataisos atsiradimo faktas: „Tarsi iš kažkur pasidarė aišku, kad lietuviškos muzikos yra per mažai. Kas pasvėrė? Kaip galima iš viso tokį dalyką pasverti ir nustačius, kad jos yra per mažai, sakyti, kad jos reikia daugiau?“

D. Bučelio teigimu, „Radiocentro“ stočių grupėje yra penkios radijo stotys, kuriose lietuviškos muzikos procentas svyruoja nuo 0 proc. vienoje stotyje iki 50 proc. kitoje. Lietuviška muzika neskamba radijo stoties „Russkoje Radio“ eteryje.

LRT RADIJO muzikos vyriausioji redaktorė Birutė Paškevičienė teigia, kad nacionalinio transliuotojo pirmosios stoties eteryje lietuviška muzika sudaro tikrai nemažą dalį – 35–45 proc. „O gal dar ir daugiau. Į tą procentą įeina ir kūriniai, sukurti Lietuvoje anglų kalba. Drįstu teigti ir ginu savo nuomonę, kad turbūt esame ta radijo stotis, kuri bene daugiausiai groja lietuviškos muzikos.“

LRT OPUS vadovas Darius Užkuraitis nurodo, kad jo vadovaujamos radijo stoties eteryje lietuviška muzika sudaro apie 20 proc. visų grojamų kūrinių. Tačiau jis atkreipia dėmesį – pradėjus veiklą prieš 12 metų LRT OPUS stilių atitinkančių Lietuvos atlikėjų beveik nebuvo, todėl eteryje skambėdavo tik „Pieno lazeriai“, Jurga Šeduikytė ir Alina Orlova.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Dabar jau esame pasiekę 20 proc. Tikrai yra daug įdomių, gabių jaunų žmonių, kurių muzika dėl jų nekomercinio pobūdžio nepatekdavo į komercines radijo stotis. Atsirado tokia stotis, kaip LRT OPUS, kur ta muzika gali skambėti. Manau, dabar situacija tokia, kad visi turi savas grupes, savus atlikėjus, savus stilius“, – sako D. Užkuraitis.

Donatas Bučelis teigia, kad nepasitenkinimą kelia jau vien pats pataisos atsiradimo faktas: „Tarsi iš kažkur pasidarė aišku, kad lietuviškos muzikos yra per mažai. Kas pasvėrė?

Jis abejoja, kad įvedus reikalavimą, kokią eterio dalį turi užimti lietuviška muzika, jauni kūrėjai būtų paskatinti daugiau ir kokybiškiau kurti: „Jeigu yra dešimt gerų atlikėjų, tai nemanau, kad atsirastų vienuoliktas vien todėl, kad būtų įvestas procentas, kiek reikia groti lietuviškos muzikos. Man atrodo, tokiu atveju situacija būtų tokia, kad tie dešimt atlikėjų skambėtų kur kas dažniau, o jaunos grupės kaip neskambėjo, taip ir neskambėtų.“

D. Užkuraitis tikina – padidinti lietuviškos muzikos kiekį eteryje pasisekė dėl paprasčiausios priežastis – tokių kūrėjų, kokius groja LRT OPUS, negroja komercinės radijo stotys: „Tiesiog tokiai muzikai nebuvo vietos. Kai nunešdavai tokį kūrinį į komercines radijo stotis (man visiškai tai suprantama), jie sakydavo – ne, tai nekomercinė muzika, mes jūsų negrosime. Atsirado platforma, kur ta muzika gali skambėti, atsirado ir tos grupės.“

D. Bučelis priduria – toks pokytis radijo stočių rinkoje įvyko ir nepakeitus Visuomenės informavimo įstatymo. Pašnekovai taip pat pabrėžia, kad kiekviena radijo stotis turi savo stilių. Pavyzdžiui, Lietuvoje veikianti radijo stotis „European Hit Radio“ groja tik Europos topų viršūnėse esančius kūrinius, į kurių sąrašą Lietuvos atlikėjai paprasčiausiai nepatenka.

Tos pačios pozicijos laikosi ir B. Paškevičienė. Ji atkreipia dėmesį, kad radijo stotys susiduria ir su dar viena didele problema – nemaža dalis jaunų atlikėjų dar neturi tokių įgūdžių, kad jų kūriniai būtų tinkami radijo eteriui. Jos tvirtinimu, tikėtina, kad radijo stotys susidurtų su pasirinkimo problema, todėl galiausiai nuolat skambėtų tie patys atlikėjai.

Vytautas Kernagis./ Ritos Stankevičiūtės nuotrauka
Vytautas Kernagis./ Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

„Palaikau Dariaus [Užkuraičio] nuomonę, kad tikrai atsirado gražaus jaunimo, tai parodė ir mūsų paskutinis lietuviškos dainos konkursas, kuriame dalyvavo tikrai labai daug jaunimo [...], bet dalyvavo ir tokių žmonių, kuriems tikrai reikia patobulinti savo kūrybą, profesine prasme patobulėti. Tai, kad jie skambės radijo eteryje, jiems tikrai nepadės tobulėti. Mes tik nuskurdinsime tą eterį“, – tvirtina B. Paškevičienė.

Ji skaičiuoja, kad konkursui buvo pateikta apie 300 dainų, iš kurių net į pirmąjį etapą atrinktos vos kelios dešimtys. Antrojo etapo metu dainų sąrašas sutrumpėjo iki 20: „Tai rodo, kad truputėlį prasti reikalai su dainų kūrėjų profesinio amato įsisavinimu. Labai dažnai yra prastos eilės, pasenę muzikiniai stiliai, kažkas turėtų su tais žmonėmis dirbti.“

Atlikėjas M. Mikutavičius pripažįsta iš pradžių parlamentaro siūlomą idėją sutikęs gana palankiai, tačiau dabar sako jos nepalaikantis. Pašnekovo teigimu, Lietuvoje tikrai yra labai gerų atlikėjų, kuriančių gerą muziką, tačiau pataisos argumentacija neįtikina, kad tai pagerintų situaciją.

„Tai kažkaip neįtikina manęs. Jeigu turėtume kažkokią viziją, jeigu visuomenė sutartų, kad mums reikia skatinti lietuvišką muziką, jeigu norime sukurti kažkokią industriją ar kažkokį muzikos Silicio slėnį, tai tam reikėtų labai daug kompleksinių sprendimų, gulančių ne vien tik ant radijo stočių pečių“, – tvirtina M. Mikutavičius.

M. Mikutavičiaus eigimu, Lietuvoje tikrai yra labai gerų atlikėjų, kuriančių gerą muziką, tačiau pataisos argumentacija neįtikina, kad tai pagerintų situaciją.

Jo tvirtinimu, didelę dalį lietuviškos muzikos rinkos ir jos kūrėjų problemų lemai ne tai, kad radijo stotys atsisako groti daugiau lietuviškų dainų: „Radijo stotys staiga tampa tuo verslu, kuris ant savo kupros turi tempti kito verslo problemas, jeigu jos egzistuoja. Tada bandai paklausti savęs – kuo nusikalto radijo stotys? Jeigu kalbame, kad jos gauna kažkokį pelną iš muzikos, tai tada kalbėkime ir apie koncertų sales, jos taip pat gauna pelną iš muzikos. Kodėl niekas nereikalauja teatro salių nuleisti kainų?“

M. Mikutavičius pateikia analogiją – bandymas priversti radijo stotis groti daugiau lietuviškos muzikos prilygtų reikalavimui, kad muzikantai 20 proc. savo koncertų turi atlikti nemokamai: „Tegu muzikantai pastato save į radijo stočių vietą. Jeigu muzikantams sakytume – ruošiamės priimti įstatymą, kad jūs 20 proc. savo koncertų turėtumėte groti nemokamai mokyklose, senelių namuose, nes jie ten sunkiai verčiasi ir neturi galimybių sumokėti tokią kainą, kokios jūs reikalaujate. Kaip mes į tai reaguosime? Todėl aš nesuprantu, kodėl radijo stotys turėtų kankintis dėl kažkokių muzikos industrijos bėdų.“

V. Kernagis tikina – kalbant apie į tautines mažumas orientuotas radijo stotis, nurodoma lietuviškos muzikos procentą būtų galima ir mažinti. Seimo nario teigimu, kadangi kol kas pateiktas tik įstatymo projektas, dėl konkrečių kvotų ar kitų įstatymo detalių derėtų diskutuoti.

„Manau, tos radijo stotys turėtų būti suinteresuotos, kad tautinių mažumų kūrėjų, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kūriniai taip pat skambėtų radijuje. Manau, kad tai be galo gera paskata būtent tautinėms mažumoms“, – tvirtina V. Kernagis.

Jis svarsto, kad galėtų būti įvestas pereinamasis laikotarpis, kurio metu radijo stotys lietuviškos muzikos dalį turėtų didinti kas metus po kelis procentus: „Šis įstatymo projektas yra absoliučiai laisvas bet kokiems pokyčiams. Galbūt kalbėkime apie tam tikrus laiptelius – 5 proc. kiekvienais metais didinkime lietuviškos muzikos kiekį, pasidarykime šešerių metų ribą, perspektyvą, pereinamąjį laikotarpį.“

V. Kernagis taip pat svarsto, kad radijo stotys turėtų nekokybiška muzika dalintis savo svetainėse, kad neva žmonės pamatytų, dėl kokių priežasčių viena ar kita daina nėra grojama: „Iš tikrųjų galbūt nevisiškai kokybišką muziką gauna radijo stotys ir todėl negali jų groti. Tų pasiūlymų gali būti begalė, bet aš todėl ir kviečiu diskutuoti ir kalbėti.“

D. Bučelis pabrėžia – lietuviška muzika nėra prastesnė už užsienietišką, tačiau reikalaujant, kad radijo stotys grotų nustatytą skaičių Lietuvos kūrėjų dainų, tarsi bandoma skirstyti būtent taip: „Lietuviška muzika nė per nago juodymą nėra prastesnė už užsienietišką. Užsienietiška muzika nėra nė kiek prastesnė už lietuvišką. Tikrai ne valstybė, ne įstatymo leidėjai turėtų nuspręsti, kas yra geriau ir to, kas bus nuspręsta, kad yra geriau, turi būti daugiau.“

V. Kernagis atkerta – niekas nesako, kad lietuvių muzika geresnė ir todėl jos turėtų būti daugiau. Seimo nario teigimu, tokia pataisa siūloma siekiant paskatinti kurti ir praturtinti kultūrą. Vis dėlto paklaustas, kaip didesnis lietuviškos muzikos kiekis radijo stočių eteryje paskatintų jo anksčiau minėtą tautiškumą, V. Kernagis tiesiog atsako, kad tai paskatintų pasidomėti Lietuva.

„Labai paprastai – žmonės, išgirdę dainą, sako: „įdomu, kas ją atlieka“, pradeda ieškoti atlikėjo ar autoriaus ir sako: „žiūrėkite, lietuvis. Kas ta Lietuva? Pasižiūrėkime“. Taip žmonės sužino, kad egzistuoja tokia šalis, kaip Lietuva, kuri turi didelį potencialą turinčius jaunus kūrėjus, kurie gali sukurti tokius kūrinius“, – sako V. Kernegis.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"