Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ĮDOMYBĖS

Lenkijos romų muziejaus kūrėjas: „Stengiamės atsiriboti nuo stereotipų“ 

Adamas Bartoszas.
Adamas Bartoszas.
Rasos Pakalkienės nuotraukos

Adamas Bartoszas yra pirmosios romams skirtos ekspozicijos kūrėjas Tarnove, Lenkijoje. „Esu vienas iš žmonių, įvedusių į lenkų kalbą terminą „romas“, tačiau pats esu linkęs juos vadinti čigonų vardu“, – atskleidė jis.

Lenkijos Tarnovo mieste apskrities muziejuje yra pastovi romams skirta ekspozicija, pasakojanti šios šalies romų istoriją, jų dabartinį gyvenimą, tikėjimą, tradicijas.

Per viešnagę Tarnove susitikus su romams skirto projekto sumanytoju A. Bartoszu, jis pasakojo apie mitus, kurie kuriami apie romus, ir apie tikrą jų gyvenimą.

„Kur gyveni, ten ir kurk“

Pats kilęs iš Tarnovo, A. Bartoszas romais susidomėjo dar studijuodamas universitete Krokuvoje.

– Apie romus, gyvenančius Karpatų apylinkėse, rašiau ir savo magistro darbą. O dėl muziejaus – tiesiog ieškojau muziejui tinkamos vietos, o vienas senas romas man pasakė – jie gyveni Tarnove, ir muziejų kurk Tarnove. Dirbau asistentu muziejuje, o 1979 metais surengiau pirmąją didelę parodą, skirtą romų vaidmeniui lenkų kultūroje. Ja susidomėjo daugybė žmonių iš visos Europos ir muziejaus, kuriame dirbau, direktorius, nutarė nuolat eksponuoti romams skirtą kolekciją. Ir šiandien tai ne atskiras romų muziejus, o romų kolekcija etnografiniame muziejuje, kuris yra regioninio Tarnovo muziejaus padalinys.

– Ar romai prisidėjo kuriant muziejų?

– Romų žmonės prisidėjo kuriant muziejų. Svarbu žinoti, kad būtent Tarnove 1963 metais buvo įkurta ir pirmoji romų organizacija. Kai pradėjau dirbti muziejuje, buvau Romų kultūros asociacijos narys – beje, juo esu ir dabar, o vyresnieji romų žmonės man padėjo surinkti dalį eksponatų. Pavyzdžiui, kai ieškojau senų romų transporto priemonių, būtent jie padėjo man jų rasti.

Išskirtinė autentiškų vagonėlių kolekcija

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

– Kuriais eksponatais labiausiai džiaugiatės?

– Man labai svarbi vagonėlių kolekcija. Ji tikrai išskirtinė. Radau vagonus nenaudotus, nes 1964 metais romams buvo uždrausta keliauti ir jie apsistojo gyventi vienoje vietoje, palikę karavanus arba gyveno pačiuose karavanuose. Septintojo dešimtmečio pabaigoje radau paskutiniuosius karavanų vagonus. Šią kolekciją sudaro tipiški romų karavanų vagonėliai, kokiais keliaudavo patys turtingiausi romai. Vargingesni naudojo gerokai paprastesnes, neišsiskiriančias transporto priemones.

Muziejaus kieme - išskirtinė romų autentiškų vagonėlių kolekcija.
Muziejaus kieme - išskirtinė romų autentiškų vagonėlių kolekcija.

– Kokie populiariausi mitai apie romus? Kokių klaidingų įsitikinimų žmonės turi apie šią tautą?

– Tai labai svarbi tema. Kai rengiame parodas, visada stengiamės atsiriboti nuo stereotipų, tačiau neįmanoma papasakoti apie visuomenę ir kultūrą nepaminint stereotipų. Lenkijoje, kaip ir kitur Europoje, populiariausi du klaidingi įsitikinimai. Vienas jų – labai senas ir labai negatyvus: kad romai – vagys, kad jie nenori dirbti, kad jie elgetauja gatvėse ir yra pavojingi žmonės. O antrasis stereotipas – itin šviesus – kad romai – laisvi žmonės, kad šios tautos merginos labai gražios, šauniai šoka bei dainuoja prie laužų. Tiesą sakant, pas mus labiau akcentuojamas antrasis, būtent per jį lenkų ir kitų europiečių galvose kuriame romų paveikslą.

Tarsi būtų viena šeima

– Kas pačiam šioje kultūroje atrodo ypatingiausia, kas labiausiai stebina?

– Tiesą sakant, manęs jau niekas nebestebina, nes su šiais žmonėmis ir šalia jų gyvenu jau labai ilgus metus, ir man jau niekas nebeatrodo egzotiška. Tiesa, kol dar studijavau universitete, viskas mane tiesiog stulbino. Egzotiška buvo ir jų kalba, ir daiktai, ir visas gyvenimas, o dabar turbūt niekas taip nebestebina.

Tačiau įdomiausia ir išskirtiniausia romų kultūroje man atrodo šeima ir jos gyvenimas. Visi romai jaučiasi tarsi būtų viena šeima. Jei susitinku jaunesnį romą, jis, kaip ir visi likusieji, jaunesni už mane, mane vadina dėde. O aš visus jaunesnius turėčiau vadinti sūnumis. Tai tik vienas iš pavyzdžių, kaip jie visi elgiasi tarsi būtų viena šeima. Ir visus jungia labai tamprūs ryšiai.

– Lietuvoje turime du žodžius šiai tautai apibūdinti – čigonai ir romai. Kaip yra pas jus?

– Esu vienas iš žmonių, įvedusių į lenkų kalbą terminą „romas“, tačiau pats esu linkęs juos vadinti čigonų vardu. Prieš 40 metų, kai pirmą kartą buvau pakviestas apsilankyti romų šeimoje, Lenkijoje niekas nevartojo žodžio „romas“. Man šis žodis patinka, kaip ir visiems mano sutiktiems vyresniems romams. Jei žmogus kalba lenkiškai, jis save ir pristato lenkišku terminu „čigonas“, o jei kalba romų kalbą, prisistato romu. Tačiau terminas „romas“ labai būdingas jauniems aktyvistams, kurie nesutinka būti vadinami čigonais.

Terminas „romas“ romų kalboje reiškia „žmogus“. Labai daugelyje kalbų šis etnonimas reiškia žmogų. Jei sutinku jauną romų aktyvistą oficialioje aplinkoje, vadinu jį romu.

Lenkijos Tarnovo mieste apskrities muziejuje yra pastovi romams skirta ekspozicija.
Lenkijos Tarnovo mieste apskrities muziejuje yra pastovi romams skirta ekspozicija.

Turi savo teismus

– Kur gyvena Lenkijos romai? Su kitais lenkais ar stovyklose?

– Lenkijoje gyvena dvi romų grupės. Pirma, senesnioji grupė, jie jau sėslūs ir gyvena Lenkijos Pietuose, netoli Karpatų – mes juos net vadiname Karpatų romais arba „bergitka“ romais. „Bergitka“ romų kalba reiškia „nuo kalnų“. O kita grupė susideda iš daug mažesnių grupių, visus juos vienija labai senos tradicijos. Jie turi tradicinius teismus, tradicinį kodeksą, ir vadovaujasi tradiciniu suvokimu, kas yra „švaru“ ir „nešvaru“.

Nesvarbu, ar jie gyvena JAV, Kanadoje ar Didžiojoje Britanijoje, jie vis dar turi savo atskirus išskirtinius teismus. O Lenkijoje jie tam turi net specialią instituciją – vadinamąją „šero roma“. „Šero“ reiškia „galva“, taigi visų Lenkijos romų galva yra svarbiausias teisėjas, ir tik jis aiškina bei interpretuoja senąjį tradicinį kodeksą.

Vyriausiasis teisėjas ir nutaria, kokią bausmę skirti, ir neretai pats tą bausmę įvykdo, o bene didžiausia bausmė yra nusikaltusiojo išvarymas iš bendruomenės.

Jei neklystu, Lietuvoje gyvenantys romai taip pat gerbia ir lenkišką sistemą, ir paklūsta „šero romui“, gyvenančiam Lenkijoje, nes didžioji dalis Lietuvoje gyvenančių romų, nes jie yra iš tos pačios romų grupės, vadinamos „Polska roma“. Jei paklaustumėte vieno jų, kas jis toks, jis atsakytų, kad priklauso „Polska roma“. Aišku, visų pirma jie priklauso Lietuvos romams, tačiau ir Lietuvos, ir Rusijos romai priklauso didesnei genčiai, vadinamai „Polska roma“.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"