Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ĮDOMYBĖS

Kodėl dainininko lėkštė pilnesnė negu sportininko? 

lsveikata.lt nuotrauka

Sportininkai su pavydu žvelgia į sotesnius kultūros renginių dalyvių maistpinigius. „Pastariesiems sudaryta galimybė valgyti daugiau, o sportininkams – tris kartus mažiau. Mano manymu, tai – diskriminacija“, – į netolygią maistpiginių sistemą pirštu bedė praeityje garsus kovos menų atstovas, o dabar – Seimo narys Kęstutis Smirnovas.

Vadina diskriminacija

„Vienos srities asmenims, dalyvaujantiems įvairiuose renginiuose, maistpinigių išmoka galima iki trisdešimt aštuonių eurų, o sportininkams, pagal šiuo metu galiojantį Vyriausybės nutarimą – nuo vienuolikos iki keturiolikos eurų. Jau dešimtmetį tokia tvarka nekeičiama“, – sako Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas K.Smirnovas.

Dar pernai lapkričio mėnesį komisija kreipėsi į Vyriausybę dėl sporto renginių dalyvių maitinimosi išlaidų kompensavimą reglamentuojančių teisės aktų, bet šie, iniciatorių nusivylimui, nebuvo pakeisti. Užtat pernai patikslinus maitinimosi išlaidų kompensacijų dydžius kultūros renginių dalyviams, šie net keletą kartų didesni už šiuo metu skiriamus sporto renginių dalyviams.

Ką galima padaryti už vienuolika eurų, kurie skiriami pusryčiams, pietums ir vakarienei?

„Pernai priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo padidinta maitinimosi norma kultūros renginio dalyviui iki trisdešimt aštuonių eurų per dieną. Bet tuo pačiu nutarimu buvo prirašyta pastaba, kad ši norma negalioja sporto renginio dalyviui, kuriam maitinimo normą nustato kiti teisės aktai. Absurdų absurdas. Pavyzdžiui, aš dirbdamas dainų šventėje galimai gaučiau maitinimui trisdešimt aštuonis eurus, bet nuėjęs kitą dieną savanoriauti į lengvosios atletikos varžybas – tris kartus mažiau. Kai vyksta treniruočių stovykla, sportuojantys asmenys, maitindamiesi tris kartus, jokiu būdu „nesutelpa“ į dešimt eurų keturiolika centų“, – piktinosi Nacionalinės krepšinio lygos vykdantysis direktorius Giedrius Grybauskas.

Traktuoja kaip treniruočių procesą

Pokalbininkai pažymi, kad Lietuvos sportininkai dažnai išvyksta treniruotis ir rengtis varžyboms į užsienio šalis dėl ten esančių geresnių sąlygų, įskaitant ir maitinimo išlaidų kompensavimo tvarką.

„Ką galima padaryti už vienuolika eurų, kurie skiriami pusryčiams, pietums ir vakarienei? Jei tai yra aukščiausio lygio sportininkas, kad atgautų jėgas, maistas turi būti visavertis. Ar dalyvauja varžybose, ar treniruočių stovykloje, jis turi po tris, mažiausiai dvi treniruotes per dieną, – įsivaizduokite, koks turi būti maisto racionas.

Be to, Vyriausybės nutarime įrašyta, kad maistpinigių dydžiai vaikams, jaunimui ir suaugusiems – skirtingi.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Reikia suvienodinti maitinimosi išlaidų kompensacijų dydžius. Kitąkart augančiam organizmui reikia daugiau ir jo maitinimuisi negali būti skiriama perpus mažiau. Jis taip pat nori valgyti ir sportuoti“, – akcentuoja K.Smirnovas.

Jam antrina G.Grybauskas, teigiantis, jog itin svarbu atsižvelgti į sporto sektoriaus specifiką.

„Štai į čempionatą Vokietijoje išskrido jaunimo iki dvidešimties metų krepšinio rinktinė. Kad treneris Arvydas Gronskis atsirinktų dvylika geriausių jaunuolių, trys krepšinio lygos Lietuvoje šešis septynis mėnesius vykdo čempionatus. Tie septyniolikmečiai, aštuoniolikmečiai žaidžia įvairiuose klubuose, taip užtikrinamas jų fizinis pasirengimas, sportinė forma. Pagal tai treneris juos atsirenka į preliminarią rinktinę ir taip išsigrynina dvylika jaunuolių. Visame procese, ką mums aiškino Valstybinė mokesčių inspekcija, dalyvauja labai daug vaikų, jaunuolių, kurių neįmanoma susaistyti sporto darbo santykiais. Dėl to tie vaikai net negauna jokio atlyginimo, tad jiems bent jau yra kompensuojamos maitinimo išlaidos.

Pagrindinis ginčas, kad sporto stovyklą ar sporto renginį Valstybinė mokesčių inspekcija arba Finansų ministerija traktuoja kaip treniruočių procesą. Žinoma, tai ir yra treniruočių procesas, bet tas vaikas kiekvieną savaitgalį turi varžybas“, – akcentuoja G.Grybauskas.

Tiesa, Seime vykusiame pasitarime buvo atkreiptas dėmesys, kad pasitaiko atvejų, kuomet maitinimosi išlaidoms kompensuoti skirtos lėšos neteisėtai atitenka sporto renginių dalyvių darbo užmokesčiui.

Ne pinigų klausimas

„Sakyčiau, kad čia ne lėšų, o požiūrio klausimas, kad būtų vienodai žvelgiama į dalyvaujančiuosius sporto ir kultūros renginyje. Kad vienodas galimybes gautų aptarnaujantis personalas, kuris taip pat nori pavalgyti. Tiek savanoriai, tiek mokytojai, kurie per renginius ar šventes prižiūri auklėtinius, tiek į renginius išvažiuojantys treneriai, ir komandos vadovai, kurie sportininkus prižiūri ir dieną, ir naktį“, – sako K.Smirnovas.

Savo ruožtu Kultūros ministerijos atstovai tvirtina, kad „nutarime nurodyti visi maksimalūs limitai. Ten nėra numatytos jokios išimtys kultūros renginiams, kompensacijos nustatytos visoms sritims“, – rašoma ministerijos pateiktame atsakyme.

Komentarai

Seimo Jaunimo ir sporto komisijos pirmininko pavaduotojas Virgilijus Alekna:

– Maistpinigių suma yra labai maža. Už tuos pinigus, kurie skiriami, šiais laikais sudėtinga prasimaitinti, o maistpinigių normos nesikeitė jau kuris laikas. Iš patirties galiu pasakyti, kad visada tekdavo primokėti. Dėl to noras yra maistui skiriamus pinigus padidinti ir priartinti prie realių kainų. Aišku, tai reikalauja didesnių lėšų, tad turės didėti ir finansavimas, ir visi kiti dalykai.

Saulius Liausa: „Mes pavyduliaujame sportininkams. Jei mūsų kolektyvas važiuoja į regioninę dainų šventę ar panašų renginį, nesu girdėjęs, kad gautų maistpinigius, o sportininkai važiuodami į varžybas gauna.“

Pradedantiems mažesnė problema, o tiems sportininkams, kurie jau pasiekę aukštus rezultatus, mityba – ypač svarbus komponentas. Negali valgyti bet ko, turi rinktis sveiką ir gerai paruoštą maistą, kad organizmas atgautų jėgas ir turėtų potencijos augti.

Finansų ministro patarėja Raminta Stanaitytė – Česnulienė:

– Dėl sportininkų maistpinigių turėtų būti sprendžiama kompleksiškai, atsižvelgiant ir įvertinus bendrą situaciją bei jų padėtį. Tai bus daroma svarstant naujos redakcijos Sporto įstatymo projektą rudens sesijoje Seime bei rengiant kitų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Tik priėmus sprendimus, būtų galima apskaičiuoti lėšų poreikį.

Dainų šventės direktorius Saulius Liausa:

– Dainos šventės dalyvio maitinimui per parą buvo skiriama iki aštuonių eurų. Pagal tai, ką gauna ligoninės ir mokyklos, – tai yra nemaža suma.

Tikrai nežinau tokios praktikos, kada kultūros renginių dalyviams skirtų trisdešimt aštuonis eurus. Čia daugiau, matyt, yra galimybė, arba, jeigu atvyksta kokie aukšto rango svečiai. Mes savo kultūros renginiuose tokių pinigų nesame matę.

Mes pavyduliaujame sportininkams. Jei mūsų kolektyvas važiuoja į regioninę dainų šventę ar panašų renginį, nesu girdėjęs, kad gautų maistpinigius, o sportininkai važiuodami į varžybas gauna.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"