Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ĮDOMYBĖS

Kinija: gyvenimo kokybė pagal socialinio kredito reitingą 

2019 sausio 18 d. 13:57
Kinijoje atsiranda teigiančių, kad žmogus, turintis labai žemą socialinį reitingą, jokiais būdais negalėtų gauti geresnių sveikatos priežiūros paslaugų ir tai esą padėtų įveikti sveikatos apsaugos sistemos krizę.
Kinijoje atsiranda teigiančių, kad žmogus, turintis labai žemą socialinį reitingą, jokiais būdais negalėtų gauti geresnių sveikatos priežiūros paslaugų ir tai esą padėtų įveikti sveikatos apsaugos sistemos krizę.
lsveikata.lt nuotr.

Kinijos sveikatos sistema ne vienerius metus išgyvena krizę. Juodojoje rinkoje parduodami talonėliai pas gydytojus specialistus ligoninėse, o šeimos gydytojai per dieną konsultuoja apie 70 pacientų, nors visuomenės pasitikėjimas jais žemas. Tiesa, yra manančių, kad krizę sveikatos apsaugos srityje galėtų padėti spręsti keliuose mietuose pradėjusi veikti socialinio kredito reitingo sistema.

Kinijoje atsiranda teigiančių, kad žmogus, turintis labai žemą socialinį reitingą, jokiais būdais negalėtų gauti geresnių sveikatos priežiūros paslaugų ir tai esą padėtų įveikti sveikatos apsaugos sistemos krizę.

Reitinguojama visuomenė

Kinijoje atsiranda teigiančių, kad žmogus, turintis labai žemą socialinį reitingą, jokiais būdais negalėtų gauti geresnių sveikatos priežiūros paslaugų ir tai esą padėtų įveikti sveikatos apsaugos sistemos krizę.

Keliuose Kinijos miestuose bandoma socialinio kredito sistema. Pagal ją, priklausomai nuo žmogaus elgesio, sudaromas jo reitingas. Kuo žemesnis vadinamasis patikimumo reitingas, tuo prastesnes paslaugas jis gauna. Kaip ne kartą deklaravo Kinijos valdžia, visa tai daroma visuomenės interesų ir saugumo labui, skatinant, kad žmonės elgtųsi padoriai visuomeniniu ir kultūriniu požiūriu. Suprask, siekiama kovoti su tokiomis negerovėmis kaip vagystės, apgavystės ar vengimu padėti aplinkiniams žmonėms.

Iš ko sudaromas socialinio kredito reitingas? Vertinama žmogaus finansinė veikla, politiniai pasisakymai ir daugelis kitų aspektų. Politologų teigimu, socialinio kredito sistemoje bandoma atsižvelgti į daug dalykų. Tarkim, ar žmogus yra ėmęs paskolą, ar grąžino ją laiku, kiek ilgai kalba telefonu, kiek laiko praleidžia žaisdamas kompiuterinius žaidimus. Savo ruožtu žmogaus teisių gynėjams šioje sistemoje labiausiai užkliūna klausimai, susiję su politine veikla, protestais ir pan. Tarkim, jei žmogus pasirašė peticiją, ar dalyvavo pikete arba nesankcionuotoje akcijoje, tokia veikla būtų fiksuojama kaip bendro žmogaus profilio dalis – jis taptų nepatikimas. Šiems duomenims surinkti ir susisteminti pasitelkiami sudėtingi algoritmai.

Šiems duomenims surinkti ir susisteminti pasitelkiami sudėtingi algoritmai.

Žiniasklaidoje pranešama, kad milijonams kinų dėl prasto reitingo jau buvo uždrausta nusipirkti tarpmiestinių lėktuvų ir traukinių bilietų.

Tačiau šias idėjas palaiko nemaža dalis šalies gyventojų. Kalbama ir apie tai, jog kinai, įvertinti kaip nepatikimi, gaus prastesnes skolinimosi sąlygas, negalės vaikų leisti į geresnes mokyklas. Tuo metu turintiems gerą reitingą bus suteiktos privilegijos – pavyzdžiui, jie galės viešbučio kambarius užsisakyti be užstato.

L.S. skaičius 6666 – tiek pacientų Kinijoje sudaro vieno šeimos gydytojo apylinkę.

Neturi šeimos medicinos sistemos

Negana to kalbama, kad ši sistema padėtų išspręsti ir ne vieną opią socialinę problemą. Tarkim, sveikatos apsaugos sistema. Nors ekspertai sako, jog Kinijos sveikatos sistema atsidūrusi krizėje, valdžios atstovai tai neigia. O realybė tokia – galimybė patekti pas geriausius gydytojus ar į geriausias gydymo įstaigas kai kuriems kinams tapo pragyvenimo šaltiniu. Schema paprasta – prisiregistruoji pas populiarų gydytoją, eilėse tenka palaukti ne septynias dienas, o kelis mėnesius, bet iš principo paslaugų tau nereikia ir eilės numerį tiesiog parduodi tam, kam jis reikalingas.

Todėl ir nekelia nuostabos, kad prie populiariausių gydymo įstaigų dar prieš aušrą kasdien būriuojasi šimtai žmonių, norinčių gauti talonėlį pas gydytoją. Ligoninės perpildytos, o kaimo gyventojams tenka pasitikėti vietoje veikiančia klinika arba keliauti kelis šimtus kilometrų iki šiuolaikinės medicinos. Daugelis sutinka, kad sistema nebepajėgi aptarnauti tokio gyventojų skaičiaus, tačiau rasti efektyvų sprendimą kol kas nesiseka. Tiesa, atsiranda teigiančių, kad žmogus, turintis labai žemą socialinį reitingą, jokiais būdais negalėtų gauti geresnių sveikatos priežiūros paslaugų ir tai esą išspręsti dabartinę problemą.

Tarkim, jei žmogus pasirašė peticiją, ar dalyvavo pikete arba nesankcionuotoje akcijoje, tokia veikla būtų fiksuojama kaip bendro žmogaus profilio dalis – jis taptų nepatikimas.

Šalis neturi veikiančios pirminės sveikatos priežiūros sistemos, todėl dėl menkiausių traumų ar paprasčiausios galvos skausmo daugelis žmonių skuba į ligonines, o ne į šeimos gydytojo kabinetą. Tiesa, vargu ar ir patektų. Mat Kinijoje vienam šeimos gydytojui tenka 6666 žmonės, o, remiantis tarptautiniais standartais, vadinamoji šeimos gydytojo apylinkė turėtų būti 1500–2000 žmonių. Dėl šios priežasties pernai šimtai gripu sergančių žmonių Pekine nakvojo tiesiog ligoninių koridoriuose, kad turėtų galimybę pasikonsultuoti su gydytoju. Skaičiuojama, kad vienas gydytojas ligoninės priėmimo skyriuje kasdien konsultuoja apie 200 pacientų.

Vieno gydytojo dienotvarkė

Dr. Huang Dazhi, bendrosios praktikos gydytojas Šanchajuje, per savaitę du kartus iš ankstyvo ryto sėda ant motorolerio ir vyksta vizituoti pacientų į namus. Jų per savaitę aplanko 40. Per pietus grįžta į kliniką, papildo medikamentų atsargas ir toliau tęsia darbą lankydamas pacientus namuose. Po to, kelis pacientus konsultuoja telefonu – dažniausiai du tris per dieną. Kitomis dienomis gydytojas dirba klinikoje, kur kasdien konsultuota apie 70 pacientų.

Tiesa, naktį dažnai sulaukia pacientų skambučių, konsultuoja juos dėl aukšto spaudimo, peršalimo ar kitų negalavimų. Už tai kas mėnesį gauna atlyginimą, siekiantį 1340 dolerių. „Šeimos gydytojas nėra gerbiama specialybė. Ji nėra gerai apmokama, jaučiamas didelis gydytojų trūkumas, visuomenė šeimos gydytojais nepasitiki. Kodėl? Toks suformuotas požiūris – sakoma, geras gydytojas nebus šeimos gydytoju, nes, pirma, jis nieko neuždirbs, antra, jis, matyt, yra prastas gydytojas, jei niekur toliau nepakilo“, – sako dr. Huang Dazhi.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika