Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ĮDOMYBĖS

Jungtinės Valstijos „žaliems“: 5 įspūdžiai 

2019 vasario 2 d. 13:40
AFP/Scanpix nuotrauka

„Kiekvienam europiečiui, norinčiam pasijusti dar didesniu europiečiu, būtina nuvykti į Jungtines Valstijas“, – toks netikėtas suvokimas mane užklupo lapkritį, kai pirmą kartą lankiausi JAV. Ir labai, ir ne itin subtilios skirtybės, kadaise kažkur girdėti stereotipai, privatumas, dezinformacija – šiek tiek apie tai, kas turėtų padėti suprasti Ameriką.

I. Amerika ir simboliai

Vašingtono gatvėse neapleido jausmas, kad viskas aplink kažkur matyta, tarsi kaip namie, bet ne iki galo. Pastatai panašūs, žmonės panašūs, klausosi tos pačios muzikos, mados skiriasi tik šiek tiek, tad galima beveik nepastebėti. Tačiau viskas čia kažkaip ne taip.

Laužant galvą, kas yra atsakingas už šį savitą nepatogumą, stuktelėjo mintis, jog tai – simboliai. Europoje visų simbolių pamatas yra ilgą laiką istorijos varikliu buvusi Krikščionių bažnyčia. Su Bažnyčia plito raštas, architektūra, mokslas. Valdžios tradicijos ir simboliai taip pat sietini su Bažnyčia. Europoje jie mistiški, transcendentiniai.

Tuo metu Jungtinės Amerikos Valstijos buvo įkurtos Apšvietos epochoje, tad ir visi JAV simboliai yra sekuliarūs. Konstitucija, pirmieji prezidentai, Nepriklausomybės deklaracija – tai Jungtinių Valstijų pamatai, ant kurių jau per du šimtus metų statoma amerikiečių savimonė.

Tiesa, sekmadieniais bažnyčias lankančių žmonių procentas Jungtinėse Valstijose šiandien veikiausiai kur kas didesnis negu Europoje. Tačiau Amerikoje apstu tarpusavyje sugyvenančių skirtingų konfesijų, tikėjimų, religijų ir sektų. Kiekvienas gali tikėti kuo tik nori.

II. Amerika ir maistas

Animacinio filmo „Pietų parkas“ gerbėjai žino, kas yra „Whole Foods Market“. Miestelyje pastatyta nauja maisto prekių parduotuvė tapo populiari tarp hipsterių ir kitokių progresyviai nusiteikusių žmonių.

Vos pamačius Vašingtone „Whole Foods Market“ iškabą, į galvą pradėjo lįsti ekologiškų glotnučių fontanai ir salierų, porų bei kitokios ekologiškai augintos žaliavos vaivorykštės. Tačiau apsilankiusi „Whole Foods Market“ supratau, kad tai tiesiog „rimiakas“.

Jungtinėse Amerikos Valstijose „Whole Foods Market“, „Trader Joe's“ ir dar keli panašūs prekybos tinklai laikomi tam tikru sveiko maisto avangardu. Taip yra todėl, kad tokios parduotuvės kai kuriuose miestuose nėra lengvai prieinamos. Ten dažnesnės paprastos maisto prekių parduotuvės, kuriose iš šviežienos geriausiu atveju rasi bananų, kartais – obuolių ir dar kokių nors pomidorų, tačiau visą likusią parduotuvės erdvę užima pusfabrikačiai, šaldyti suvožtiniai, traškučiai, sausainiai ir gaivieji gėrimai.

Visuomet galima rinktis maitinimąsi kavinėse ar restoranuose, bet jų maisto dozės ir riebalų kiekis viršija bet kokius lūkesčius. Po kelių dienų prie amerikietiško maisto vartojimo nepratęs net pats tvirčiausias ir labiausiai užgrūdintas europietiškas skrandis paskelbia streiką.

III. Amerika ir heroinas

Anokia paslaptis, kad Jungtinės Valstijos turi rimtų problemų dėl opiatų vartojimo. Šalies šiaurės rytuose esančiame Sinsinatyje kas savaitę heroino perdozuoja po kelis šimtus gyventojų.

Kadangi važiavau ne smagiai laiko praleisti, o pasimokyti, suplanuotuose susitikimuose jokių asmenų, priklausančių nuo heroino, nemačiau – jų arba nebuvo, arba labai gerai slėpėsi.

Nežinau, kaip ankstesnių kartų atstovai, bet mano amžiaus piliečiai vaikystėje daug ir visko prisiklausė apie narkotikus – kokie jie žalingi, ką daro, kodėl negalima vartoti, galų gale, kaip atrodo narkomanai.

Sinsinatyje su bendrakeleiviais leidomės į daržovių, salotų ir šviežio maisto paieškos nuotykį. Gatvės – tuščios. Užsukame į degalinę pasiklausti kelio. Pasitinka visas klasikines istorijas apie narkomanus atitinkančios išvaizdos ir manierų teta, papasakoja, kur eiti. Žingsniuojame, gatvės apytuštės, praeiviai primena moterį, matytą degalinėje. Išėjus pasivaikščioti visi sutikti žmonės paliudija niūrią Sinsinačio realybę.

Nors internete netrūksta informacijos apie Ameriką pamažu skandinančią opiatų ir narkotikų vartojimo krizę, mums Lietuvoje tai netelpa į bendrą Jungtinių Valstijų peizažą. O šis labai platus.

IV. Amerika ir privatumas

Jau vaikystėje nuoširdžiai negalėjau pakęsti žmonių, kišančių nagus prie mano daiktų be savininkės, tai yra mano, leidimo. Ir nesvarbu, ar tai būtų kiemo draugai, ar bendraklasiai, ar brolis. Laikui bėgant požiūris į žmones, lendančius kur nereikia ir besikapstančius po mano turtą, nepasikeitė nė per nago juodymą.

Kaip nuvykus į Jungtines Valstijas (kita vertus, bet kur) neprisipirkti knygų. Žinodama, kaip oro uostų užkulisiuose į vieną ar kitą pusę skraido lagaminai, ir baimindamasi, kad, neduokdie, neužsilenktų koks kampas, savo įsigytą lobį susidėjau į popierinį maišelį. Dėl viso pikto.

Kad Jungtinių Valstijų oro uostų darbuotojai turi teisę (kuria nevengia naudotis) atidaryti visų keleivių lagaminus, esant poreikiui – net laužtuvu ar replėmis, ir vertinti jų turinį man buvo didelė staigmena. Apie tai sužinojau atgavusi savo lagaminą oro uoste ir pamačiusi, jog šis užsegtas ne taip, kaip prieš kelionę.

Viešbutyje atidariusi jį ant savo skarmalų ir viso kito šlamšto (būtent taip viskas atrodė viduje) aptikau raštelį: „Jūsų lagaminas buvo patikrintas.“ Jaučiausi ne itin maloniai, tačiau kraujas užvirė ir žandikauliai susikryžiavo tik tvarkingai ir saugiai supakuotas knygas radus greta sudraskyto maišelio.

V. Amerika ir dezinformacija

Pagrindinis kelionės tikslas buvo sužinoti šį bei tą nauja apie dezinformaciją ir įgytas žinias panaudoti dirbant žurnalistinį darbą. Pradėti kovą su informacinėmis kampanijomis ir netikromis naujienomis anapus Atlanto susigriebta tik prieš kelerius metus, suvokus, kad galbūt kai kas prikišo letenas prie prezidento rinkimų.

Nuo to laiko atsirado aibė itin aukšto lygio faktų patikros iniciatyvų, kovos su dezinformacija kampanijų ir taip toliau. Žurnalistika Amerikoje yra stipri, su tuo vargu ar galima ginčytis. Pastaruoju metu ji Jungtinėse Valstijose susiduria su tam tikrais iššūkiais, mat pateko į šalies prezidento taikiklį, tačiau likęs pasaulis į Amerikos žurnalistikos gigantus vis dar žvelgia su pasigėrėjimu ir stengiasi į juos lygiuotis.

Vis dėlto keliaujant po Jungtines Valstijas susidarė įspūdis, kad patys amerikiečiai kovą su dezinformacija ir netikras naujienas vertina gana naiviai, supaprastintai. Šalyje vienu pagrindinių kovos su dezinformacija būdų laikomas medijų raštingumo skatinimas.

Per kelis susitikimus teko girdėti tokias idėjas kaip medijų raštingumo mokymas mokyklose ir bendruomenėse. Esą žmonėms, kad ir kokie jie būtų, kad ir iš kokios aplinkos būtų kilę, privalu paaiškinti, kaip atskirti tikras naujienas nuo netikrų, kaip reikia skaityti žinias, ir taip toliau. Tai staiga visiems padės tapti sąmoningiems, protingiems ir mokantiems atskirti grūdus nuo pelų. Skamba naiviai, ar ne?

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika