Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ĮDOMYBĖS

Jei drakonai būtų tikrai, ar jie galėtų spjaudytis ugnimi? 

2019 sausio 16 d. 13:02
Drakonui reikėtų ko nors, kas uždegtų išspjaunamas dujas ar skystį.
Drakonui reikėtų ko nors, kas uždegtų išspjaunamas dujas ar skystį.
commons wikipedia.org nuotr.

Drakonų ir slibinų motyvai sutinkami Europos ir Azijos pasakose. Šie įspūdingi roplius primenantys gyvūnai gali skraidyti, kalbėti ir spjaudytis ugnimi. Pastarąjį darbą jie atlieka išties puikiai ir gali ne tik susimedžioti ir iškepti savo pietus, bet ir pačirškinti kokį jo nudobti atjojusį drąsuolį. Bet ar spjaudymasis ugnimi gamtoje yra įmanomas? Ko reikėtų tikram drakonui, kad jis turėtų tokį ginklą?

Norint spjaudytis ugnimi reikėtų atskiros sistemos, kurioje būtų laikomi degūs chemikalai – dujos arba skystis. Aišku, reikėtų ir pačių chemikalų, kuriuos drakonas turėtų pasigaminti iš to, ką suvalgo ar išgeria. Galiausiai, drakonui reikėtų ko nors, kas tą degaus mišinio srovę uždegtų. Taigi, toks biologinis aparatas būtų pakankamai sudėtingas, bet ar įmanomas?

Pradėkime nuo atskiros talpos degiems chemikalams. Ši kūno dalis nėra tokia jau sudėtinga. Daugybė gyvūnų turi nuodų liaukas. Kai kurios kobrų rūšys nuodus gali išspjauti net 2 metrų atstumu ar dar toliau. Drakonai galėtų tokias degaus skysčio talpas turėtų kur nors netoli kaklo. Staigus raumenų susitraukimas galėtų šį skystį ar dujas staiga išstumti bet burnos ertmėje esančias angas. Žinoma, degus skystis būtų efektyvesnis, nes degtų ir nukritęs ant medžių ar drakono aukų.

Drakonui taip pat reikėtų kokio nors mechanizmo, kuris tinkamu metu skystį uždegtų. Gamtoje nėra gyvūnų, kurie burnoje turėtų degančią liepsną. Tačiau bent jau teoriškai drakonai galėtų turėti mineralais dengtus dantis arba burnoje laikytų keletą akmenų. Bet kuriuo atveju, tikėtina, kad daug kartų drakonui nepavyktų iš pirmo karto įžiebti išspjaunamą skystį.

Kalbant apie skystį, jį surasti būtų sunkiausia. Gamtoje beveik visi gyvūnų naudojami skysčiai nėra degūs. Paleontologas Henry'is Gee teigia, kad drakonams geriausiai tiktų dietileteris, nes jis yra labai degus. Tačiau tikėtina, kad jiems greičiau pavyktų išvystyti tokią virškinimo sistemą, kurioje būtų fermentuojamas alkoholis. Mokslininkas taip pat neatmeta tikimybės, kad drakonai spjaudytųsi deguonimi. Metanas taip pat nėra neįmanomas pasirinkimas, nes jis jau natūraliai išsiskiria virškinimo procesų metu. Tik tiek, kad dabar metanas įprastai išsiskiria per kitą virškinimo sistemos pusę – drakonams turėtų turėti kažkokią metano sistemą, kuri šias dujas nukreipti atgal link burnos.

Visa tai skamba labai sudėtingai ar net neįmanomai. Galbūt todėl drakonai ir neegzistuoja. Tačiau gamtai nėra nieko per daug sudėtingo. Štai bombožygis yra vabalas, kuris geba iššvirkšti beveik verdantį skystį. Šio vabalo kūne yra dvi ypatingos talpos – vienoje yra vandenilio peroksidas, o kitoje – hidrokinonas. Kai bombožygį kas nors išgąsdina, jis šios skysčius pastumia į reakcijos kamerą savo kūne. Čia enzimai išlaisvina perokside esantį deguonį ir šis oksiduoja hidrokinoną. Reakcijos metu išskiriama tiek daug karščio, kad šis vabalas į savo užpuoliko pusę paleidžia beveik verdantį skystį.

Kita vertus, drakonai neegzistuoja, todėl visa tai – tik teoriniai pasvarstymai, bandantys pasakoms suteikti šiek tiek mokslinio realistiškumo. Ką surastų mokslininkai, tyrinėdami drakonų kūnus?

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika