Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ĮDOMYBĖS

Frankfurtas – savaitgalis euro gimtinėje 

2018 gruodžio 6 d. 17:00
Vaizdas pro langą į Frankfurto traukinių stotį. / 
Vaizdas pro langą į Frankfurto traukinių stotį. / 
Vaido Mikaičio nuotrauka

Šiemet taip sutapo, kad šalia kalėdinių šventinių dienų – dar ir savaitgalis, tad dauguma lietuvaičių šį laikotarpį ruošiasi praleisti ne namie, o keliaudami. Kelionių kryptys pačios įvairiausios. Mano pasiūlymas – apsilankyti Frankfurte prie Maino. Tuo labiau kad šiame Vokietijos mieste šiemet baigtas atstatyti dar vienas senamiesčio kvartalas, ekskursijas po jį užsisako ir patys vokiečiai.

Frankfurtas prie Maino yra penktas pagal dydį Vokietijos miestas, bet pagal savo svarbumą, įtaką ir ekonomiką laikomas antru. Be to, Frankfurtas yra didžiausias Vokietijos finansų centras, lenkiantis net sostinę Berlyną. Ir ne tik Vokietijos. Frankfurtas yra bene svarbiausias Europos Sąjungos finansų centras ir laikomas euro namais. Negana to, tai vienas daugiausia ne tik šiaip lankytojų, bet ir laimės ieškotojų sutraukiantis Vokietijos miestas.

Baimintasi, kad Frankfurtą padarius valstybės sostine jis taps toks stiprus, kad tai ateity kliudys sostinę sugrąžinti į Berlyną.

Liberalizmo oazė

Kai savo siautėjimą Europoje baigė Napoleonas, Frankfurtas apie penkiasdešimt metų (1815–1866) egzistavo kaip nepriklausomas miestas su savo savivalda, įėjęs į Vokiečių konfederacijos sudėtį. Be to, jis buvo šios konfederacijos sostinė, ten dirbo konfederacijos parlamentas.

Prasidėjus Prūsijos ir Austrijos karams, Prūsija užkariavo ir aneksavo laisvąjį Frankfurto miestą, nors jis buvo deklaravęs savo neutralumą kare. Sako, kad Prūsijos ministrą pirmininką Ottą von Bismarcką labai erzino Frankfurto kosmopolitiškumas ir laisva spauda, todėl jis mielai pasinaudojo galimybe užvaldyti šią Europos liberalizmo oazę. Tačiau net ir tada laisva Frankfurto dvasia išliko. Po Pirmojo pasaulinio karo, 1924 metais, kai jo meru tapo žydas, tai sukėlė dar didesnę žydų ekspansiją į Frankfurtą. Žinia, nacių viešpatavimas šią situaciją išsprendė vienodai visoje Vokietijoje, nesudarydamas Frankfurtui jokių išimčių. Karo metu visos miesto sinagogos buvo nugriautos.

Ir ne tik jos. Sąjungininkų bombardavimo metu 1944 metais buvo sugriautas ir visas senamiestis, kuris tuo metu buvo didžiausias Vokietijoje. Beje, šiemet šalis džiaugiasi, kad po šešerius metus trukusių statybų pavyko atkurti dar vieną istorinį Frankfurto kvartalą (tarp katedros ir Romerbergo rajono), tapusį turistų susidomėjimo objektu.

Pretendavo į sostinę

Kaip žinome iš istorijos, baigiantis Antrajam pasauliniam karui miestą užėmė amerikiečių kariai. Vokietija buvo padalyta per pusę. Rytų Vokietija, vadinama Vokietijos Demokratine Respublika (VDR), atiteko sovietų įtakos zonai, o Vakarų Vokietija, pavadinta Vokietijos Federacine Respublika (VFR), liko vakarietiška ir skirtingai nei jos vargšė Rytų sesė, pradėjo sparčiai ekonomiškai kilti į viršų.

Nenuostabu, kad būtent Frankfurtas dėl savo liberalumo, svarbumo ir ekonominio potencialo buvo pasirinktas būti naująja Vakarų Vokietijos sostine. Mieste buvo pastatyti naujosios valstybės valdymui skirti parlamento rūmai. Deja, jie niekada nebuvo panaudoti pagal paskirtį. Pirmasis pokario Vokietijos kancleris Konradas Adenaueris pasipriešino tokiems planams, ir dėl jo įtakos sostine buvo pasirinktas nei svarbus, nei įtakingas Bonos miestas. K. Adenaueris ir jo šalininkai baiminosi, kad Frankfurtą padarius valstybės sostine jis taps toks stiprus, kad įsitvirtins kaip nuolatinė sostinė, o tai susilpnins Vakarų Vokietijos gyventojų pritarimą būsimam Vokietijų susijungimui ateityje bei sostinės grąžinimui į Berlyną.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Kaip rodo istorija, nepraėjus nė pusei šimto metų Vokietijos susijungė, ir sostinė be didesnio širdies skausmo buvo perkelta atgal į Berlyną. K. Adenauerio ir jo šalininkų strategija pasiteisino.

Europos Manhatanas

Negautas sostinės titulas Frankfurtui beveik nepakenkė. Kadangi Berlynas Vakarų Vokietijos gyvenime iš esmės nefunkcionavo, o Bona buvo tik nominali sostinė, Frankfurtas, net ir nebūdamas oficialiąja sostine, greitai išsigydė karo žaizdas, preciziškai atstatė senąją miesto dalį ir vis tiek tapo svarbiausiu Vokietijos miestu, finansų centru.

Frankfurte buvo pastatytas didžiulis oro uostas, kuris netrukus tapo didžiausias ne tik Vokietijoje, bet ir antras pagal dydį (pagal aptarnaujamų keleivių skaičių) Europoje. Jau naujaisiais laikais mieste įsikūrė Europos Centrinio Banko ir kitų reikšmingų bankų centrinės buveinės. Dėl verslo dangoraižių Frankfurtas kartais vadinamas Europos Manhatanu.

Šiandienos Frankfurtas yra labai kontrastingas ir margas. Net ketvirtadalis miesto gyventojų neturi Vokietijos pilietybės, penktadalis yra natūralizuoti vokiečiai. Atrodo, jog daugelis išsilaipinusių Frankfurte emigrantų pasilieka šiame mieste ir nebebando laimės ieškoti kitur.

Vaizdas pro langą į Frankfurto traukinių stotį.

Pasiekti Frankfurtą iš Lietuvos lengva. Kadangi įsibėgėja XXI amžius, jau nebesiūlysiu varianto važiuoti į Frankfurtą automobiliu iš Lietuvos. Jei jau labai reikia automobilio būnant ten, paprasčiau tiesiog jį išsinuomoti negu dardėti iš Lietuvos savuoju. Labai norėtųsi vietoj to pasiūlyti traukinį, nes tokia kelionė galėtų būti įdomi patirtis, tačiau traukinių susisiekimas su Europa labai komplikuotas.

Taigi lieka lėktuvų skrydžiai. Paprasčiausia skristi į pagrindinį Frankfurto oro uostą, kur Vokietijos oro linijos iš Vilniaus skraidina ir tiesiogiai, ir dažnai. Deja šis paprastumas nebus pigus, nes „Lufthansa“ nėra pigių skrydžių oro bendrovė. Ne toks paprastas, tačiau gerokai pigesnis būdas pasiekti šį Europos Manhataną yra skrydis pigių oro linijų maršrutu iš Vilniaus į Hano oro uostą. Jis įkurtas daugiau nei per šimtą kilometrų nuo Frankfurto miesto, tad kelionė į jį autobusu truks dar apie dvi valandas (autobuso bilietas iš Hano oro uosto į miestą perkant internetu kainuoja 16 eurų, o autobuse – 19 eurų į vieną pusę). Visai įmanomas dalykas, kad autobuso bilietai kainuos brangiau nei skrydžio bilietai.

Kaip mėgautis miestu

Keliauti pačiame mieste nėra sudėtinga. Centras yra gana kompaktiškas ir nedidelis, todėl dauguma atstumų bus lengvai įveikiami pėsčiomis. Nemėgstantiems vaikščioti savo paslaugas siūlys autobusai, tramvajai ir metro. Jie yra jaukūs, švarūs ir patogūs. Tačiau nepigūs. Vienkartinis metro bilietas kainuoja apie 2,8 euro. Labiau verta pirkti dienos važiavimo kortelę, kuri kainuoja 5,35 euro. Taigi užtenka važiuoti dukart, ir dienos kortelė atsiperka.

Miesto valdžia labai skatina važinėti dviračiais, nes Frankfurte gerai išplėtotas dviračių juostų tinklas. Tik viešint mieste šaltuoju sezono metu važinėjimas dviračiais nebus labai viliojantis.

Važinėti automobiliais po miestą patariu nesusivilioti. Nors eismas mieste man ir nepasirodė pernelyg intensyvus, rasti parkavimo vietą gali būti tikras galvos skausmas. Jei jau turite automobilį, išmintingiausia elgtis, kaip pataria miesto valdžia – palikti jį toliau nuo centro ir naudotis viešuoju transportu.

Ką nuveikti Frankfurte? Veiksmo yra sočiai, tai priklauso nuo to, kuriam laikui atvykote ir kokius lūkesčius puoselėjate. Galima tiesiog mėgautis senamiesčiu, senovinėmis bažnyčiomis, tiltais, dangoraižiais, parkais, vandens pramogomis, net raudonųjų žibintų kvartalu.

Viena mėgstamiausių mano kelionių atrakcijų yra vietos apžvalga iš viršaus. Frankfurte tai padaryti idealiai tinkamas yra „Main Tower“. Tai vienas Frankfurto dangoraižių, ant kurio stogo leidžiama pakilti turistams. Apžvalgos aikštelės aukštis yra 200 metrų, o tai gerokai aukščiau nei Vilniaus televizijos bokšto apžvalgos aikštelė. Frankfurte, tiesa, bokštas nesisuka, bet čia galima išeiti į gryną orą. Pakilimas kainuos beveik aštuonis eurus.

Senoji miesto dalis vadinama Romerbergu. Tai yra aikštė, apsupta viduramžių stiliaus pastatų. Joje yra miesto rotušė, senoji Šv. Mikalojaus bažnyčia bei miesto katedra. Katedra turi 95 metrų aukščio bokštą, į jį galima pakilti ir apžvelgti senamiestį iš viršaus. Romerio aikštėje dažnai vyksta senovinės parodos, aukšto rango svečių sutikimai ir priėmimai. Aikštė labai mėgstama vestuvininkų ir turistų. Joje taip pat įsikūrę nedideli restoranai, kavinės bei parduotuvėlės.

„Main Tower“ – vienas Frankfurto dangoraižių, ant kurio stogo leidžiama pakilti turistams.

Šalia esanti Šv. Pauliaus bažnyčia buvo ta vieta, kur posėdžiavo pirmasis demokratiškai išrinktas Vokietijos parlamentas. Šiandien ji naudojama visuomeniniams reikalams, šventėms, priėmimams.

Nuo Romerio aikštės leidžiantis link upės stovi žymiausias miesto tiltas – Eiserner Steg (Geležinis tiltas). Tai XIX amžiuje iš geležies suręstas pėsčiųjų tiltas per Maino upę. Juo einant atsiveria naujojo Frankfurto dangoraižių panorama, todėl bet kuriuo paros metu čia nuolat spragsi fotoaparatai ir šurmuliuoja žmonės. Kitoje upės pusėje yra Sachsenhausen rajonas, žinomas savo muziejais ir senovinėmis aludėmis. Jame galima bohemiškai pagerti sidro ar alaus ir pasijusti XIX – XX amžiaus kaizerinėje Vokietijoje.

Čia pat puikia pramoga gali būti plaukiojimas laivu Maino upe. 50 minučių kelionė kainuoja beveik dešimt eurų. Laivas apie 20 minučių plaukia pasroviui ir apie pusvalandį atgal prieš srovę, o audiogidas pasakoja, ką matote vienoje ar kitoje upės pusėje. Šaltas oras pasiplaukioti nėra kliūtis, nes laive galima būti tiek atvirame denyje, tiek šiltame restorane, kur grožintis miesto panorama galima gurkšnoti gėrimus ir pavalgyti.

Centrinėje miesto dalyje, netoli Romerio aikštės, yra miestiečių mėgstama vieta – Hauptwache. Šią vietą labiausiai mėgsta jaunimas. Tai gražiai įrengta pėsčiųjų zona. Vakarais veiksmas iš senutėlės Romerio aikštės persikelia į ryškiai apšviestą modernią Hauptwache. Čia skamba muzika, vyksta gatvės pasirodymai, žmonės gurkšnoja gėrimus, ilsisi, bendrauja, pramogauja. Šalia yra ir žymi Šv. Kotrynos bažnyčia.

Dar vienas populiarus objektas už keleto minučių kelio nuo Hauptwache – senasis operos pastatas. Jis taip pat buvo sugriautas per karą, o po jo atstatytas. Operos ten nebevyksta, bet vyksta koncertai ar panašūs renginiai. Šis pastatas stovi gražioje aikštėje su kavinėmis ir fontanais.

Kai kvepia Kalėdomis

Zeil gatvė yra pati lankomiausia mėgstančių apsipirkti Europoje. Ji lenkia net žymiąją Londono Oksfordo gatvę. Nors tai atrodo sunkiai tikėtina, miestiečiai teigia būtent taip. Daugybė įvairių parduotuvių, siūlančių kvapą gniaužiančias nuolaidas, pirkėjams gali pasirodyti tikru rojumi, ypač prieš Kalėdas.

O taip, Kalėdos. Joms besirengiantis Frankfurtas pasidabina įvairiomis spalvomis ir dar labiau atgyja, nes mieste pradeda šurmuliuoti kalėdinės mugės su savo skoniais, kvapais ir dovanomis. Gruodis yra tinkamiausias mėnuo keliauti čionai ir pasinerti į vokiškų mugių šurmulį.

Jeigu sušalote – ne bėda. Tiek Frankfurte, tiek visoje Vokietijoje labai populiarūs sveikatingumo centrai su pirčių kompleksais ir baseinais. Čia šilumos gausite tiek, kiek tik organizmui reikės. Frankfurte yra keli tokie kompleksai, kuriuose galima atsipalaiduoti po dienos vaikščiojimo. Keista, bet jų paslaugos yra net pigesnės nei Lietuvoje. Už dvi valandas, praleistas viename sveikatingumo centrų, aš sumokėjau 12 eurų. Pabandykite pasidomėti, kiek jos kainuoja Vilniuje, ir būsite nemaloniai nustebę.

Dėl savo judrumo ir gyventojų etninio margumo Frankfurtas nėra laikomas labai saugiu. Nesidomėjau kriminaline statistika, tačiau vaikštant mieste visiškai jokios grėsmės nebuvo justi nei dieną, nei naktį. Atvirkščiai, Frankfurtas man paliko saugaus, jaukaus, svetingo ir įdomaus miesto įspūdį. Tokio įdomaus, kad laukiu progos jį aplankyti dar kartą. Tik šįkart tegul tai būną vasarą.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"