Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ĮDOMYBĖS

Ar pastebėjote, kad kortose karalių veido bruožai skiriasi? Kodėl širdžių karalius yra vienintelis be ūsų ir su kardu galvoje? 

2018 rugsėjo 16 d. 12:20
Pixabay.com

Kortos – labai senas išradimas. Tiksliau, toks senas, kad net niekas nežino, kada jos atsirado. Karalių kortos – vienos iš seniausių. Jų išvaizda jau daugmaž nusistovėjusi ir visi yra taip pripratę prie jų dizaino, kad ir dėmesio didesnio nebeatkreipia. Tačiau pažvelkite į tradicinių kortų karalius – kodėl tik širdžių karalius neturi ūsų?

Šis klausimas nėra toks paprastas, kaip atrodo. Kortos per visą laiką stipriai keitėsi. Į Europą šis išradimas atkeliavo iš Persijos. Tiksliau, iš ten atvyko „Ganjifa“ žaidimo diskai, ant kurių buvo pavaizduoti įvairūs personažai. Tačiau manoma, kad kortas išrado kinai, o vėliau jos po truputį judėjo link Vakarų. Sostuose sėdintys „Ganjifa“ karaliai žaidime buvo pranašesni prieš raitelius. Tokios dažnai medinės kortos atkeliavo į Ispaniją ir Italiją, kur buvo modifikuotos ir tapo stačiakampėmis. Tik simboliai nusistovėjo ne iš karto.

Pikų karaliumi tapo Dovydas, būgnų – Julijus Cezaris, kryžių – Aleksandras Didysis, o širdžių – Karolis Didysis. Anglai iki pat XVII amžiaus importavo prancūziškas kortas, kai tai pagaliau buvo uždrausta.

Dabar naudojamos kortos turi širdis, būgnus, pikus ir kryžius. Tačiau Italijoje naudotos kortos turėjo pikus, monetas, taures ir kardus, Vokietijoje – giles, lapus, širdis ir varpus. Dabar priimtą sistemą maždaug 1480 metais išrado prancūzai, iki tol naudoję ispanišką modelį. Maždaug tuo metu prancūzai kortų personažams priskyrė tikras istorines asmenybes. Pikų karaliumi tapo Dovydas, būgnų – Julijus Cezaris, kryžių – Aleksandras Didysis, o širdžių – Karolis Didysis. Anglai iki pat XVII amžiaus importavo prancūziškas kortas, kai tai pagaliau buvo uždrausta.

O ką turi anglai, to nori visas pasaulis. Bent jau anksčiau tai buvo tiesa, todėl būtent prancūziškas modelis taip gerai ir įsitvirtino. Dabar žaidimų kortos yra beveik kiekvienose namuose, o žmonės ir į grupes renkasi, kad tik su jomis paloštų. Tiesa, atkreipkite dėmesį į karalių veidus – tik vienas iš jų neturi barzdos.

Tai tiesa tik tradicinėse vakarietiškose kortose – rusiškose kortose visi karaliai turi vešlius ūsus ir barzdas. Širdžių karalius neturi barzdos. Negana to, jis dar ir kardą labai keistai yra užsikišęs už galvos, tarsi būtų nusižudęs. Abiejų šių keistenybių priežastys yra vienodos.

Anksčiau, viduramžiais, kortos buvo gaminamos dviem būdais – piešiamos ranka ar atspaudžiamos mediniais blokais. Šiuos blokus išdrožinėdavo patyręs meistras, žvelgdamas į turimą pavyzdį. Su laiku blokas, aišku, dėvėdavosi ir atspaudas darydavosi neryškus. Tuomet tekdavo drožinėti iš naujo. Tačiau nusidėvėjusiais antspaudais pagamintos kortos būdavo prastos kokybės. Vėliau jos būdavo taisomos, užpildant tai, ko jau nebebuvo matyti. Iš tiesų, originalus širdžių karalius turėjo ūsus ir kirvį, tačiau su laiku kažkas ūsų nebeįžiūrėjo ir kirvis tapo durtuvu.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"