Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ĮDOMYBĖS

Ar įmanoma, kad kas nors išgyveno oro kišenėje skęstančiame „Titanike“ ir mirties sulaukė tik vandenyno dugne? 

2018 rugsėjo 30 d. 15:35
Wikimedia Commons nuotrauka

„Titanikas“ – vienas garsiausių visų laikų laivų. Kruizinis garlaivis savo galo sulaukė per anksti – nuskendo su daugiau nei pusantro tūkstančio žmonių dar 1912 metais. Visgi, dugną jis pasiekė ne iš karto – jo dalys lėtai leidosi su tais, kurie nespėjo išsigelbėti. Ar įmanoma, kad kažkur oro kišenėje įstrigę žmonės vandenyno dugną pasiekė kartu su „Titaniku“?

Pradėkime nuo to, kad viduje tikrai buvo žmonių. Daugelis veržėsi į lauką ir stengėsi pasiekti gelbėjimosi valtis, tačiau tai pavyko ne visiems. Greitai į vidų plūstantis vanduo ne vienam keleiviui atkirto kelią į lauką ir jis liko įstrigęs oro kišenėje kur nors prie kambario lubų. Kapitonas ir kai kurie kiti įgulos nariai gelbėtis apskritai nesuskubo – vietoj to jie iki paskutinių akimirkų stengėsi padėti keleiviams.

Visgi, tikimybė, kad viduje kas nors išliko gyvas ilgesnį laiką, yra mikroskopinė. Visų pirma dugnan pasuko laivo priekis. Iš pradžių jis beveik vertikaliai pastatė visą „Titaniką“, dėl ko šis lūžo pusiau. Tuomet priekis ėmė skęsti išraiškingai burbuliuodamas. Kadangi būtent priekyje buvo pažeidimas, jis greitai prisipildė vandeniu – didelių oro kišenių jame neturėjo būti. Tai patvirtina ir faktas, kad suradus „Titaniko“ nuolaužas buvo pastebėta, kad priekinė laivo dalis yra išlaikiusi savo formą.

Tuo tarpu galinėje dalyje oro kišenių tikrai buvo, o jose galėjo būti ir žmonių. Tačiau jie ilgai išgyventi negalėjo dėl labai paprasto fakto – „Titanikas“ nebuvo povandeninis laivas. Jo korpusas, kuris tuo metu jau ėmė byrėti į šipulius, nebuvo sukurtas vandens spaudimui didesniame gylyje. Jei ten ir buvo kokių nors oro kišenių, jau 10 metrų gylyje jos susitraukė perpus. Ir toliau traukėsi, kol jų visai nebeliko. Slėgis visą orą tiesiog išstūmė laukan net per mažiausius plyšelius ir neblogai sutraiškė tas vietas, kur kokių nors oro burbulų buvo.

„Titanikas“ guli beveik 3,8 km gylyje. Slėgis ten – 378 kartus didesnis nei jūros lygyje. Taigi, niekas tokio gylio gyvas tikrai nepasiekė. Tiesą sakant, net šiandien „Titaniko“ apžiūrėjimas nėra tokia paprasta procedūra – reikia specialių giluminių batiskafų, kitos įrangos, o pati kelionė yra gana pavojinga. Todėl į ją dažniau siunčiami per atstumą valdomi robotai.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"